Muzika – neatskiriama žmonijos kultūros dalis ir išraiškos priemonė. Paprasčiausia ją kurti, aišku, balsu. Tačiau, nepaisant visų už širdies griebiančių a capella ypatybių, kartais muzikai (ir klausytojams) geriau, kai naudojami instrumentai. Tad, ilgai burnos neaušindami, apžvelkime skaitytojo Tomo klausimą apie hangą.

Lietuviško instrumento pavadinimo tikriausiai nė nėra, tad kol kas paliksime taip – hangas. Kartais jį vadina hang būgnu, bet tai klaidingas pavadinimas, ir jo išradėjai (2000 m., Šveicarija, firma Felix Rohner ir Sabina Schärer, PANArt Hangbau AG) tai pabrėžia. Anksčiau jie gamino įprastus instrumentus – lėkštes, karibiškus metalinius būgnelius – ir eksperimentuodami su formomis ir medžiagomis, galiausiai sukūrė hangą.

Šį instrumentą jie gamino nuo 2000 iki 2014 metų. Per tą laiką pasikeitė kelios šio instrumento kartos (vikipedija mini 5), ir daugiau ši firma hangų nebegamina. Tačiau jie įkvėpė daug žmonių visame pasaulyje kurti panašius instrumentus. Dabar yra ne viena tuo užsiimanti kompanija. Internete instrumento kainos svyruoja nuo beveik 2 tūkstančių iki 10 tūkstančių dolerių.

Tai yra vienas jauniausių plačiai paplitusių instrumentų. Hangai gaminami „giliuoju“ tempimu, iš plieno, kuris azotinamas, dėl to padidėja paviršiaus kietumas ir išgaunamas specifinis skambesys.

Apatinėje hango pusėje esanti anga skirta akustiniam efektui ir instrumento derinimui mažais plaktukais, nes abi pusės yra suklijuojamos.

Skirtingų kartų hangai šiek tiek skiriasi skambesiu. Tarkime, 2 ir 3 kartos hangų skambesys skiriasi vos viena nata.

Bendras muzikinis išsilavinimas norintiems groti hangu, aišku, nekliudo, nes leidžia lengviau perteikti norimą mintį ar jausmą.

Komentarai (8)