Šią savaitę mokslininkai paskelbė, kad Pasaulio pabaigos laikrodis rodo 3 minutes iki vidurnakčio. Minutinė rodyklė per metus nepriartėjo prie 12 valandos, tačiau ir nenutolo.

Panašūs pranešimai sukelia pasipiktinimą visuomenėje, kad žiniasklaida gąsdina apokalipse. Tačiau šis laikrodis – simbolinis geriausių pasaulio mokslininkų būdas atkreipti dėmesį į tai, kokią grėsmę pati žmonija kelia sau, rašo wired.co.uk.

Mokslininkai teigia, kad jiems kelia baimę egzistencinė grėsmė, kuri kyla dėl branduolinės ginkluotės, klimato kaitos, bioterorizmo ir kibernetinių pavojų. Jie išskyrė įtampą tarp Pakistano ir Indijos, branduolinius modernizacijos procesus ir klimato pokyčius kaip pagrindinius faktorius, kurie lėmė minutinės rodyklės vietą.

„Pasaulio lyderiai nesugeba užtikrinti žmonijos saugumo ir gyvybingumo“, – paskelbta per šių metų Pasaulio pabaigos laikrodžio atidengimą. Tačiau kas jis yra, ir ką reiškia jo rodyklės?

Trumpa istorija

Pasaulio pabaigos laikrodį 1947 m. sukūrė Atomo mokslininkų biuletenis – kaip atsaką į branduolines grėsmes. Koncepcija gana paprasta – kuo arčiau vidurnakčio yra minutinė rodyklė, tuo arčiau katastrofos, mokslininkų nuomone, yra pasaulis.

Laikrodį sukūrė grupė branduolinės fizikos mokslininkų, dirbusių su Manheteno projektu, kurio metu sukurti pirmieji atominiai ginklai. Mokslininkai reguliariai skelbė biuletenį su detaliu branduolinės ginkluotės procesu ir naujienomis. Laikrodis pirmą kartą pasirodė kaip iliustracija pirmajam biuleteniui. 

Nuo to laiko laikrodžio rodyklė pasukama pirmyn arba atgal – nuo 17 minučių iki vidurnakčio 1991 m. iki 2 minučių 1953 m.

„Biuletenio laikrodis nėra kriterijus, kaip išmatuoti kovos tarptautinėje arenoje pakilimus ir nuosmukius. Jis skirtas atspindėti esminius besitęsiančio pavojaus, kuriame žmonija gyvena branduoliniame amžiuje, pokyčius“, – yra sakęs Eugenijus Rabinowičius.

Ar tai nesąmonė?

Per tiek metų laikrodis sulaukė nemažai kritikos – kai kurie skeptikai abejojo, kad jį reikia nuolat sukinėti. Andersas Sandbergas yra rašęs, kad didžiausi pavojai žmonijai yra žmogaus sukurti, todėl įprastos tikimybės nustatymo formos yra ne tik netikslios, bet ir aktyviai klaidinančios. Todėl ir nereikia į jį žvelgti tiesiogine prasme.

„1,4 proc. branduolinio karo tikimybė skamba labai tiksliai, tačiau šis skaičius nustatomas remiantis numanomų prielaidų sąrašų, – rašė jis. – Tikimybė, kad bent viena jų bus klaidinga – labai didelė. Gali būti, kad geriau iš anksto pripažinti šį netikrumą.“

Tačiau svarbu prisiminti, kad laikrodžio tikslas nėra visiškas tikslumas. Tai yra pasaulinių grėsmių simbolis ir būdas informuoti visuomenę apie pavojus išgyvenimui ir žmonijos tęstinumui. Todėl ir nereikia į jį žvelgti tiesiogine prasme.

Kokios tos grėsmės?

Biuletenis atsižvelgia į keletą faktorių, kai sprendžia dėl laikrodžio rodymo laiko:

• Branduolinės grėsmės;
• Klimato kaita;
• Biosaugumas;
• Bioterorizmas;
• Kitos grėsmės, įskaitant kibernetinį karą ir dirbtinį intelektą.

Kaip jo rodyklė svyravo?

Per savo egzistavimo laiką Pasaulio pabaigos laikrodis rodė skirtingus laikus.

Štai didžiausi pokyčiai:

• 1947 – 7 minutės iki vidurnakčio

Pirmą kartą pristačius laikrodį buvo pabrėžtas branduolinių pavojų primygtinumas.

• 1949 – 3 minutės iki vidurnakčio

Rodyklė priartėjo prie vidurnakčio, kai Sovietų Sąjunga išbandė pirmąjį branduolinį prietaisą.

• 1953 – 2 minutės iki vidurnakčio

JAV sukuria vandenilinę bombą.

• 1963 – 12 minučių iki vidurnakčio

Baigiamo branduoliniai bandymai atmosferoje.

• 1984 – 3 minutės iki vidurnakčio

JAV-Sovietų Sąjungos santykiai tapo itin įtemptais.

• 1991 – 17 minučių iki vidurnakčio

Šaltojo karo pabaiga.

• 2015 – 3 minutės iki vidurnakčio

Praėjusiais metais laikrodis priartėjo prie vidurnakčio dėl klimato kaitos, globalinės branduolinių ginklų modernizacijos ir pernelyg didelių branduolinių ginklų arsenalų. Visa tai kėlė „ypatingą ir nenuginčijamą grėsmę žmonijos egzistavimo tęstinumui“.

Ar ateina žmonijos išnykimas?

Tikriausiai ne. Biuletenis neseniai perspėjo dėl anglies dioksido emisijų didinimo, branduolinio susitarimo su Iranu ir problemų Artimuosiuose rytuose, įtampos su Rusija ir Šiaurės Korėjos branduolinių bandymų.

Komentarai (0)