Jei nenorime dar vieno antausio, nebėra ko laukti: jau dabar reikia ruoštis dirbtinio intelekto valdomam pasauliui  (7)

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Neseniai Google valdoma dirbtinio intelekto bendrovė „DeepMind“ panaudojo tokį „kietą mokymąsi“ kompiuteriui nugalėti žmogų viename žaidime, pavadintame „Go“, kurį laikė didžiausiu dirbtinio intelekto pasiekimu. Žurnale „Nature" tyrėjai rašo, kad jie prognozuoja, jog po 20 ar mažiau metų robotai su dirbtiniu intelektu bus tokie pat įprasti, kaip dabar yra automobiliai ar asmeniniai telefonai ir bus integruoti į buitį, įstaigas ir gamyklas.

Masačiusetso technologijos instituto Kembridže Kompiuterijos ir dirbtinio intelekto laboratorijos vadovė Daniela Rus teigia, kad „griaunamieji eksponentiniai“ technologiniai pokyčiai sukurs „pasaulį, kuriame kiekvienas galės turėti robotą ir robotai visiškai prasismelks į mūsų kasdienį gyvenimą.“ Harvardo universiteto genetikos profesorius Georgas Čiočis mano, kad „iki 2020 metų turėsime pilnus savo smegenų aktyvumo vaizdus, o iki 2040 metų bus tik formalumas įrašyti duomenis į milijardus neuronų ir juos skaityti. Iki 2040 metų milijardas žmonių turės visą savo genomo seką ir nuolat galės sekti savo imunitetą ir mikrobiologiją.“

Nors dirbtinis intelektas kuriamas jau kelis dešimtmečius, kai kurie mano kolegos fizikai iki šiol netiki jo realumu, nors minėtoji Li teigia, kad jis jau skverbiasi į realųjį pasaulį, pradedant dirbtinio intelekto valdomais automobiliais, virtualia realybe ir kitais reiškiniais. Dirbtinio intelekto ir robotų technikos pažangą labiausiai greitina tokios bendrovės, kaip „Google“, „Apple“, „Facebook“ ir „Microsoft“, kurios šioms technologijoms skiria milijardus dolerių. Pernai buvęs JAV Gynybos pažangiųjų tyrimų agentūros vadovas Džilas Pratas mokslininkų paklausė, ar robotų technika pralenks „Kambro sprogimą“ ‒ visokeriopos mašinų greitos plėtros periodą (žiūr. G. A. Pratt. J. Econ. Perspect. 29, 51–60, 2015).

Nors atskiras robotas negali labai padidinti pradedančio vaikščioti kūdikio mokymosi galimybių, Pratas mano, kad robotai turi vieną milžinišką pranašumą: žmonės gali bendrauti tarpusavyje tik 10 bitų per sekundę greičiu, o robotai internete tarpusavyje gali bendrauti 100 milijonų kartų greičiau. Tai gali padėti milijonams robotų mokytis vieniems iš kitų patirties elektromagnetinių signalų, arba šviesos greičiu. Pratas dabar vadovauja Kalifornijoje esančiam Palo Alto Toyotos tyrimų institutui ir už milijardą JAV dolerių kuria dirbtinį intelektą. Tačiau neaišku, kiek ir kada iš 8 milijardų pasaulio žmonių galės įsigyti tokius robotus. Juk ir dabar išmaniuosius telefonus turi tik apie 2 milijardus pasaulio žmonių.

Mokslininkai įspėja, kad reikia ruoštis naujam dirbtinio intelekto valdomam pasauliui, kaip prieš kelis dešimtmečius įspėjo, kad reikia ruoštis klimato kaitai, kad nepasiruošusiems ji nesmogtų antausio.

Ne visi išgirdo.

„Turime būti atsakingesni, kurdami ir naudodami robotus, nes jie tampa vis galingesni,“ sako Li. 2015 metais grupė verslininkų ir mokslininkų, įskaitant turtingiausią pasaulio žmogų Microsoft įkūrėją Bilą Geitsą ir Stiveną Hokingą paskelbė atvirą laišką, kviečiantį tyrimus nukreipti taip, kad jie duotų maksimalią naudą ir išvengtų potencialių spąstų žmonijai. Laišką pasirašė daugiau nei 8 000 mokslininkų.

Numatyti ateities tiksliai niekas negali ir ne kiekvienas yra įsitikinęs, kad technologiniai pokyčiai taip greit gali trenkti nepasiruošusiai žmonijai antausį. Tačiau Kalifornijos universiteto Berklyje inžinierius Kenas Goldbergas mano, kad dirbtinio intelekto ir robotų, kurie pralenks žmogaus protą, pavojus yra pernelyg išpūstas. Kitas to paties universiteto kompiuterių mokslo atstovas Endas Stiuartas Raselas abejoja nuomone, kad eksponentinė technologinė pažanga būtinai veda į staigius šuolius.

„Net jei turėsime trilijoną kartų spartesnius kompiuterius, neturėsime dirbtinio žmogiškojo intelekto; pusiau juokais galima pasakyti, kad galėsime gauti trilijoną kartų greičiau klaidingus atsakymus. Esminiai ir realūs yra tik konceptualūs ir algoritminiai proveržiai, kuriuos labai sunku numatyti,“ ‒ sako Raselas.

Raselas taip pat pasirašė minėtąjį Hokingo ir kitų laišką ir teigia, kad yra svarbu neignoruoti tų galimų būdų, kuriais technologijos gali nuvesti potencialiai kenksmingomis žmonijai kryptimis su giliomis pasekmėmis. „Tokią klaidą padarėme prieš 100 metų su iškastinio kuro technologijomis, kurią dabar per vėlu ištaisyti,“ ‒ sako Raselas. Reiktų pridurti, kad tokių klaidų padarė ir chemikai, sukūrę tūkstančius nuodų ir šimtus cheminių ginklų, padarė ir biotechnologai, sukūrė šimtus bakteriologinių ginklų.

Kaip ten bebūtų, bet būsimos kartos kunkuliuos su pirmaisiais asmeniniais pagalbininkais robotais namuose ir kitose žmonių aplinkose, kaip dabar su kompiuteriais ir asmeniniais telefonais. Taip atsivers milžiniškos galimybės geresnei gyvenimo kokybei, jos atlaisvins žmones nuo daugelio rutinos darbų, įsitikinusi minėtoji Fei-Fei Li. Todėl taip svarbu jaunimui ruoštis tokiai ateičiai, studijuojant tinkamas programas universitetuose, nes nekvalifikuotiems rutininiams darbams darbininkų greitai nereikės.

Ir skaudu girdėti, kad šiemet pusė abiturientų dar nežino, ką studijuoti ir ko jie nori gyvenime. Žmonija sparčiai tobulėja, bet dalis jaunimo tik maigo išmaniuosius telefonus ir nemąsto apie savo ateitį, kuri taip sparčiai keičiasi.

prof. Jonas Grigas
LMA tikrasis narys

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: delfi.lt
Autoriai: Jonas Grigas
(23)
(6)
(17)

Komentarai (7)