Ar mes pasirengę priimti teroristus? Yra žmogus, tvirtinantis, kad visuomenė tai turėtų padaryti, kad tai yra jos pareiga.

Progresyvių idėjų ir įkvepiančių istorijų konferencijoje „TEDxVilnius“ savo idėjomis dalijosi buvęs dešiniosios ekstremistinės grupuotės narys, kuriam pavyko palikti šią organizaciją, atsitiesti ir pradėti naują gyvenimą. Šiuo metu Robertas Orellis vadovauja anti-ekstremistinei nevyriausybinei organizacijai.

Įtraukia silpnesnius žmones

„Kiekvieną dieną žiniose mes matome ir girdime istorijas apie ekstremistų išpuolius: ar tai būtų ISIS, al-Qaeda ar kitos grupės. Bombų sprogimams ritantis ir per Europą, turime suprasti, kad šie žmonės tokiu būdu pristato savo vienintelę tiesą, kuri tokia atskira, kad ja priversti patikėti galima tik pasitelkus smurtą“, – sakė R. Orellis.
 

Jis pasakojo, kad paprastai žmonės, kurie įtraukiami į šiuos tinklus, būna atitraukti nuo savo aplinkos, jų nesaisto artimi ryšiai su šeima, jie nėra pilnaverčiai visuomenės nariai. Naudodamosi specialiomis „įdarbinimo" strategijomis, ekstremistų grupės pritraukia jaunus žmones, kurie dažnai būna patyčių aukos, neturi tikslios gyvenimo krypties, veiklos ir tikslų.

Kai jie prisijungia prie organizacijos, jiems pradedamos skiepyti tam tikros „vertybės“. R. Orellis pasakojo, kad viena jų – labai kardinalus mąstymas, kai viskas aplink tampa tik „juoda ir balta“: „Atsiranda tokios sąvokos kaip „mes“ ir „jie“. Mes – grupė, besidalinanti puikiomis idėjoms ir besiskirianti nuo kitų. Mes esame teisūs, o kiti – blogi. Pilkos spalvos čia neaptiksite“.

Visi naujai prisijungusieji pradeda jausti ir pranašumą prieš kitus, nes jiems teigiama, kad jų teigiamos vertybės yra teisingos, o kitų – blogos, prastos. Tai lemia patogią psichologinę būseną tų, žmonių, kurie apie save galvoja kiek prasčiau: kitų žeminimas leidžia įgyti pasitikėjimą savimi.
Tada ekstremistinės organizacijos stengiasi paneigti visas žmogiškąsias vertybes: tik tada žmonės gali smurtauti prieš kitus.

Viso tokio elgesio pasekmė – izoliacija ir atsiskyrimas nuo šeimos, visuomenės, nuo draugų. R. Orellis tvirtino, kad ekstremistinėms grupuotėms priklausantys žmonės netgi pamiršta save, savo pomėgius, mėgstamus dalykus, vertybes – netenka identiteto.

Kelias atgal sunkus, bet jis yra

„Į ekstremistinius judėjimus įtraukti žmonės gali pasikeisti, ir kai kurie jų nusprendžia grįžti į visuomenę. Dažniau tai nutinka vyrams, kai kuriems jų – 14-50 metų“, – sakė R. Orellis. Jis tvirtino, kad svarbiausia rasti motyvacijos palikti neapykantos, smurto pritvinkusią ekstremistų grupuotę ir stiprybės grįžtant į visuomenę.

„Viena moteris pasakojo, kad jai palikus ekstremistinę grupuotę teko iš naujo ne tik susikurti savo identitetą, atrasti save, bet ir atkurti socialinius ryšius. Tai nebuvo lengva, nes daugelis draugų nuo jos nusisuko. Panašiai elgėsi ir naujieji draugai: sužinoję apie jos praeitį, jie pradėdavo vertinti kritiškai ir priešiškai“, – prisiminė R. Orellis.

Tačiau būna atvejų, kai reaguojama ir kitaip – motyvacijos ieškantys žmonės susilaukia visuomenės gailestingumo ir stiprios paramos.

Dešiniosios, kairiosios pakraipos, religinių ir islamo ekstremistų grupėms priklausančių žmonių kelias atgal toks pat arba panašus. Visų pirma reikia motyvacijos išeiti, vėliau – imtis konkrečių žingsnių ir jų laikytis. Antra būtina sąlyga – visuomenės palaikymas: negalima tyčiotis, reikia paremti, vertinti pozityviai, padėti jiems atrasti motyvaciją ir naujai pažvelgti į gyvenimą.

„Organizacijoje mes suteikiame visą reikalingą pagalbą, nes jos reikia itin daug ir įvairios, pradedant psichologais, teisininkais, netgi tatuiruočių naikintojais. Dalyvauja ir žmonės, kuriems sėkmingai pavyko palikti ekstremistines grupuotes – jie gali suteikti praktinės patirties“, – sakė R. Orellis ir pridūrė, kad visi jie – aukščiausios klasės specialistai, garantuojantys konfidencialumą ir saugumą.

Komentarai (4)