Per septynerius metus Lietuvos įmonių eksportas į Kiniją išaugo daugiau nei keturis kartus. Kinai vis daugiau pinigų išleidžia naujiems ir kokybiškiems gaminiams, todėl, pasak specialistų lietuviškos prekės gali ten atrasti nišą.

Juoba, kad net 80 proc. Kinijos importo sudaro mėsa, žuvis, pienas, vaisiai, sausi pusryčiai – maisto sektoriaus produktai, kuriuos lietuviai ruošia nepriekaištingai. Sparčiai plečiasi kosmetikos, biotechnologijų sektorius, nuo šių metų čia įvežti galime ir pieno produktus, o kinų poreikiai bei perkamoji galia tik auga.

Pavyzdžiui, neseniai Ningbo, Kinijoje vartojimo prekių gamintojų parodoje „China-CEEC Investment and Trade Expo“, kuri skirta Vidurio ir Rytų Europos šalims, su „Verslios Lietuvos“ organizuotu nacionaliniu stendu dalyvavę lietuviai dėl užsakymų susitarė jau pirmąją renginio dieną. Kartu su Lietuvos verslininkais parodoje dalyvavusi šalies Ūkio viceministrė Rasa Noreikienė pažymėjo, kad Ekonominės diplomatijos tarnyba Kiniją patvirtino kaip vieną iš tikslinių Lietuvos eksporto rinkų dar pernai metų pabaigoje.

„Bendradarbiavimo su Kinija poreikis yra abipusis. Per Lietuvą ir Baltijos šalis driekiasi ekonominio bendradarbiavimo bei transporto keliai iš Kinijos į Europą. Todėl visos iš Baltijos trijulės Kinijai yra reikšmingos partnerės – tai numatyta Kinijos valdžios vykdomoje bendradarbiavimo ir investicijų pritraukimo programoje „One Belt, One Road“. Tuo tarpu mes siekiame, kad Lietuvos verslininkų kelias į Kiniją būtų kuo sklandesnis ir jie jaustų valdžios palaikymą“, - teigia Ūkio viceministrė Rasa Noreikienė.

Alaus darykla „Rinkuškiai“ parodoje Kinijoje pradėjo bendradarbiauti su vienu iš didžiausių distributorių Ningbo, o paskutinę renginio dieną sugebėjo pasirašyti užsakymą 3 konteineriams alaus, net nesurengę jokios degustacijos.

„Kinijos rinka mums svarbi, nes mažai jaučiamas sezoniškumas mūsų produkcijai, taip pat ji didelė ir smarkiai plečiasi – importuojama vis daugiau geros kokybės produktų. Pagrindinis iššūkis dirbant su šia rinka yra kultūriniai skirtumai ir kalbos barjeras, taip pat Kinijos įstatyminė bazė, susijusi su alkoholio importu į Kiniją, skirtinguose regionuose kartais reikalingi skirtingi dokumentai, nevienodas ir produkcijos išmuitinimo terminas“, - teigė alaus daryklos „Rinkuškiai“ marketingo ir eksporto vadovas Vidas Meženskas.

Pekino ir Šanchajaus prekybos tinklai, viešbučiai, vaikų darželiai, ligoninės , sanatorijos ir SPA centrai jau anksčiau užvertė įmonę „Ekosodas“ paraiškomis gauti natūraliai spaustų sulčių pavyzdžius.

„Kolegos iš Kinijos, atvykę į Lietuvą, visada stebisi švaria mūsų šalies gamta, maisto kokybe, todėl sprendimas eksportuoti ekologiškus, natūralius maisto produktus atsirado neatsitiktinai. Kinijoje ekologiško maisto banga ir samprata apie mitybą tik dabar įtvirtina savo pozicijas prekybos tinkluose, viso pasaulio maisto tiekėjai stengiasi suprasti kinų skonį, poreikius ir atverti vartus milžiniškos rinkos vartojimui“, - sako įmonės „Ekosodas“ direktorius Vytis Diminskas, kuris Kinijos rinkoje iki šiol šešerius metus dirbo su metalurgijos gaminiais – metalų lydinių produktais, taikomais gręžinių technologijose.

Šįkart dalyvaudamas parodoje V.Diminskas sulaukė pasiūlymų tiekti sultis valstybinių institucijų organizacijoms bei tapti milžiniško projekto Xiamenio provincijoje dalimi. Kinai lietuviams siūlo pristatyti natūralius ir tradicinius maisto produktus iš Lietuvos į naujai statomą pramogų kompleksą saloje pietryčių Kinijoje netoli Honkongo, kuriame bus galima ragauti įvairių pasaulio virtuvių skonių.

Pradėjusi nuo dalyvavimo parodoje Kinijoje, VšĮ „Versli Lietuva“ visą birželį šalies verslui tiesia trumpesnius kelius į šią šalį. Praėjusią savaitę Vilniuje lankėsi ES SVV atstovybės Kinijoje ekspertas Pablo Recio, kuris eksporto galimybes pristatė verslininkams iš maisto ir kosmetikos įmonių bei dalijo patarimus, kaip šioje interneto draudimais garsėjančioje rinkoje pradėti el. prekybą. Maisto sektoriaus atstovai taip pat dalyvavo susitikimuose su verslininkais ir įvairių institucijų atstovais iš Kinijos. Kitą savaitę su potencialiais partneriais iš Kinijos susitiks elektronikos, IT, chemijos, finansų, biotechnologijų įmonių atstovai.

Prekybiniai santykiai tarp Lietuvos ir Kinijos intensyvėja kasmet nuo 2009 metų. Per šį, 2009-2014 m. laikotarpį, prekių eksporto vertė padidėjo 4,7 karto iki 102 mln. EUR, o importo vertė išaugo dvigubai iki 666 mln. EUR. 2015 m. prekių eksporto vertė į Kiniją išliko tokia pati kaip ir prieš metus, augimas sudarė tik 0,2 proc., tuo tarpu importo vertė toliau auga ir per 2015 m. padidėjo dar 8,9 proc. iki 725 mln. EUR.

Prekių eksporto augimą 2015 m. stabdė lietuviškos kilmės prekių eksportas, kurio vertė smuko 12,3 proc. iki 76,5 mln. EUR, tuo tarpu reeksporto vertė augo 73,5 proc. ir sudarė 25,9 mln. EUR. Iš lietuviškos kilmės prekių 2015 m. į Kiniją daugiausia vežėme baldų, patalynės ir čiužinių (35,9 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto vertės į Kiniją), medienos (18,8 proc.) bei vario ir vario dirbinių (8,4 proc.).

Daugiausia reeksportavome vario ir vario dirbinių (36,1 proc. viso reeksporto į Kiniją vertės), augalinių tekstilės pluoštų (22,1 proc.) bei mašinų ir mechaninių įrenginių (8,8 proc.).

Lietuviškos kilmės prekių eksportas į Kiniją sudarė apie 75 proc., o reeksportas apie 25 proc. Kinija 2015 m. buvo 26 didžiausia eksporto rinka Lietuvos įmonėms.

Šaltinis: „Versli Lietuva“.

Komentarai ()