Knygos, genai, tėvai – kas daro žmones protingesniais? Jamesas Robertas Flynnas, psichologas iš Naujosios Zelandijos, pagarsėjęs intelekto tyrimais – vienas iš nedaugelio, galinčių pateikti pagrįstą atsakymą į šį klausimą. BBC apžvalgininkas Davidas Robsonas pasikalbėjo su Flynnu apie tai, kad turi įtakos intelektui, kaip sparčiai kinta IQ lygis ir ko reikėtų vengti, nenorint pakvailėti. Štai kelios įdomios pokalbio išvados.

Psichologai seniai žino apie genų įtaką intelektui. Vaikystėje ši įtaka santykinai menka, bet laikui bėgant, stiprėja. Remiantis tyrimais, iki mokykliniame amžiuje vos 20 % protinių skirtumų lemia paveldimumas, o visa kita priklauso nuo aplinkos – visų pirma, tėvų, kurie skaito, skaičiuoja ir užsiima vaiku. Augant, tėvų įtaka silpsta – žmogus daugiau laiko praleidžia mokykloje, o ne namie. O čia jau genai skatina savarankišką lavėjimą, domimės naujomis knygomis, pralenkiam mokyklinę programą, tyrinėjam vadovėlius, lankome papildomus užsiėmimus ir taip toliau, rašo BBC. Po mokyklos, suaugus, paveldimumas jau lemia iki 80 % bendraamžių intelekto skirtumo.

Tačiau, tyrinėdamas duomenis apie intelekto lygį, Flynnas pastebėjo įdomų dėsningumą: visų tautybių žmonės kas dešimtmetį „protingėja“ maždaug 3 IQ taškais. Pasitaiko ir spartesnio intelekto augimo periodų: pavyzdžiui, Nyderlandų gyventojų vertinimas nuo 1932 iki 1964 metų ūgtelėjo 20 taškų. Pastebėtoji intelekto augimo tendencija pavadinta „Flynno efektu“ ir šiek tiek suneramino mokslininkus: žmonijos IQ kito pernelyg spėriai, kad tai būtų galima paaiškinti genų kaita.

Flynnas pasiūlė savo paaiškinimą. 2001 metais jis ir Šiaurės Vakarų universiteto (Bostonas, JAV) ekonomistas Williamas Dickensas išsakė prielaidą, kad panašiai, kaip kad žmonių ūgis kito dėl gerėjančio maitinimosi ir medicinos raidos, žmogaus protas kinta dėl naujų visuomenės poreikių.

IQ testuose tikrinamas žmogaus žodynas, erdvinis, abstraktus mąstymas – visa tai, kas turi vystytis sparčiau, kad suspėtų įkandin šiuolaikinio pasaulio. Technologijos, lemiančios visos aplinkos audringą vystymąsi, verčia mus „protingėti“. Kiekvienai kartai tenka mokytis naudoti vis sudėtingesnę techniką: mūsų seneliai ir močiutės naudojo spausdinimo mašinėles, tėvai – videomagnetofonus, o dabartinių vaikų rankose nuo mažumės išmaniafonai ir planšetės. Netgi perprasti metro žemėlapį žmogui, gyvenusiam prieš šimtą metų, reikėtų gerokai daugiau protinių pastangų, nei dabar.

Mūsų IQ lygis auga, tačiau dėl to netampame protingesni

Sparčiai besikeičiantis aplinkinis pasaulis gerina mūsų abstraktųjį mąstymą, gebėjimą rasti analogijas, gebėjimą išvysti ryšius tarp reiškinių. Dėl viso to IQ auga po 30 taškų per šimtmetį, tvirtina Flynnas. Tačiau šis augimas nebūtinai lemia „grynosios“ smegenų galios augimą, mano mokslininkas – mes prideriname šį instrumentą naujai aplinkai, tačiau ne „atnaujiname sistemą“. Tokia prielaida paaiškina ir „Flynno efektą“: prisitaikydamas prie progreso, bendras tautų intelektas auga, progresas – būdingas turtėjančiose ekonomikos bruožas, o tai reiškia, intelekto augimas atspindi ekonomikos vystymąsi. Nacijos protą tyrėjas iliustruoja sportininko kūno pavyzdžiu, kurio forma priklauso nuo sporto šakos: smegenys – tai raumenys, ir keičiantis protinėms užduotims, jis keičiasi, kaip ir kūnas, kai vietoje plaukiojimo užsiimate, tarkime, sunkiąja atletika.

Įdomu, kad, pasak mokslininko, dabar intelekto lygis vyresniame amžiuje auga netgi sparčiau už vidurkį – po 11 taškų per dešimtmetį. „Dabartinis sep­ty­nias­de­šimt­me­tis lengvai įveiktų savo bendraamžį prieš 15 metų“, – teigia 82 metų amžiaus Flynnas. Tai paprasta paaiškinti: dabar senjorai ilgiau lieka aktyvūs tiek intelektualiai, tiek ir fiziškai, o bendra sveikata susijusi su protine.

Štai dar keli per tyrimų metus psichologo aptikti faktai:

• Šeima gali stimuliuoti protinį vystymąsi arba tempti žmogų žemyn: išskirtinis protas blėsta bukinančioje aplinkoje ir atvirkščiai, netgi vidutiniokas (kalbant apie įgimtus gabumus) mokinys intelektualioje aplinkoje nolens volens vystosi.
• Reikšmę turi ir atsitiktiniai faktoriai: ilgai neturint darbo ar dėl asmeninės tragedijos, intelekto lygis linkęs mažėti.
• Dabartis IQ veikia labiau, negu nesena praeitis. Iš dėstytojo patirties Flynnas daro išvadą, kad netgi žmonės, išaugę ne itin intelektualiose šeimose, gali netikėtai pražysti, pavyzdžiui, pradėję studijuoti universitete – labiau stimuliuojančioje aplinkoje.
• Jei norite lavinti intelektą, rinkitės partnerį, galintį mesti jums intelektinį iššūkį. Apsikeitimas idėjomis su tokiu žmogumi ir jo aplinka gyvenimą padarys daug įdomesniu.
• Mūsų IQ lygis auga, tačiau vien tai proto mums neįkrečia, sako Flynnas. Norint efektyviai panaudoti IQ augimą ir padaryti jį kuo nors reikšmingu, būtina vystytis, skaityti nepaprastas knygas, spręsti sudėtingas užduotis. Atsipalaiduodami ir rinkdamiesi paprastą kelią, kvailėjame.

Ира Соломонова
slon.ru

Komentarai (7)