Abrahamo Lincolno pranašystė pildosi? Kaip Rusija ir Prūsija sugriovė Lietuvos ir Lenkijos valstybę, taip dabar bandoma padaryti su JAV (3)
Rusija ir anksčiau siekė pajungti kitas šalis, tačiau niekada nesiėmė tokios stiprios valstybės kaip Jungtinės Amerikos Valstijos. Naujasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir jo partija padeda Kremliui tai daryti, dienraščio „The Guardian“ puslapiuose teigia apžvalgininkas Davidas Klionas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
XVIII a. pradžioje Abiejų Tautų Respublika (ATR) buvo viena iš didžiausių Europos valstybių, suvereni daugiatautė respublika. Iki amžiaus pabaigos ji išnyko iš žemėlapio, padalyta besiplečiančių Rusijos, Prūsijos ir Austrijos imperijų.
ATR sužlugdė ne užsienio kariuomenių įsiveržimas, o jos pačios silpna politinė sistema, kurią galėjo paralyžiuoti vieno bajoro veto, o tai suteikė daug galimybių savo interesų turinčioms užsienio valstybėms. Viskas baigėsi tuo, kad ATR karalius tapo Rusijos imperatorės Jekaterinos II meilužiu.
Praėjo trys šimtai metų, o ATR patirtis 2016 m. teikia nemalonių paralelių su tuo, kas vyksta JAV.
Praėjusią savaitę Barackas Obama nurodė Centrinei žvalgybos agentūrai (CŽA) įvertinti informaciją, kad Rusija atsakinga už kibernetinius išpuolius, kurie pakenkė Hillary Clinton kampanijai ir galbūt padėjo Donaldui Trumpui tapti prezidentu. Visuotinai pripažįstama, kad D. Trumpo įmonės ir patarėjai turi plačių ryšių su Rusijos valdžia. Trumpai tariant, atrodo, kad Kremlius tiesiogiai įsikišo į JAV prezidento rinkimus, kad padėtų Rusijai palankiam kandidatui.
Pasak D. Kliono, neturėtų stebinti, kad Vladimiras Putinas nori kištis į JAV politiką, siekdamas Rusijos užsienio politikos tikslų, pavyzdžiui, susilpninti NATO, pasiekti, kad būtų panaikintos sankcijos dėl konflikto Ukrainoje, ar išsaugoti Basharo al-Assado režimą Sirijoje. Kaip pažymi daugelis JAV užsienio politikos kritikų, pats Vašingtonas nuo seno kišasi į rinkimus užsienio šalyse, įskaitant Rusiją ir jos artimiausias kaimynes. Galbūt toks pasikeitimas vaidmenimis tam tikra prasme ir yra teisingas.
Tačiau visus amerikiečius turėtų stebinti ir versti nerimauti tai, kad šalies politinės institucijos, visų pirma Respublikonų partija, yra tokios pažeidžiamos dėl galimos Rusijos įtakos. Respublikonų partija, kuri paprastai siejama su griežta politika Maskvos atžvilgiu, parėmė kandidatą į prezidentus, kuris atvirai ragino Rusiją įsilaužti į jo oponentės kampanijos kompiuterius.
Dienraščio „Washington Post“ anoniminių CŽA šaltinių teigimu, Senato daugumos lyderis Mitchas McConnellas pareiškė B. Obamai ir kitiems demokratų lyderiams, kad bet kokias pastangas paskelbti informaciją apie Rusijos kišimąsi į rinkimus jis vertins kaip partinių kovų apraišką. Kitaip tariant, savo partijos siekį, kad būtų išrinktas D. Trumpas, jis iškėlė aukščiau už nacionalinius interesus.
Atrodo, kad nei jis, nei Atstovų Rūmų pirmininkas Paulas Ryanas, nei joks kitas Respublikonų partijos lyderis nejaučia jokios kaltės dėl beveik atviros Respublikonų partijos sąjungos su V. Putinu, rašo D. Klionas.
Jo teigimu, iki 2016 m. būtų buvę sunku įsivaizduoti, kad Rusija ar kokia nors kita užsienio valstybė būtų galėjusi daryti tokią įtaką JAV politiniam procesui. Tiesiog iki D. Trumpo joks JAV politikas nebūtų drįsęs taip beatodairiškai susisaistyti su savo šalies geopolitinio varžovo valdžia.
D. Trumpas atsisakė tokios principinės nuostatos, kaip ir daugelio kitų, o jo partija su tuo susitaikė. Respublikonų panieka demokratiniam procesui ir nacionaliniams interesams V. Putinui suteikė tokią galimybę, kokios jis pats niekada nebūtų susikūręs.
Amerikos institucijų silpnumą, pasak D. Kliono, atspindi ne tik procesai Respublikonų partijoje, bet ir vis besiplečiantis konfliktas tarp nacionalinio saugumo agentūros funkcijas vykdančio Federalinio tyrimų biuro (FTB) ir užsienio žvalgybos agentūros CŽA. FTB prieš pat rinkimus paskelbė Hillary Clinton žalingą informaciją, kuri galbūt nulėmė rinkimų rezultatus svarbiausiose valstijose ir D. Trumpui suteikė galimybę nugalėti. O jau po rinkimų CŽA ėmė diskredituoti D.Trumpą, paskelbdama informaciją apie jo užsienio ryšius. Visa tai nėra sveikos demokratijos požymis.
Galima sakyti, kad JAV politinė sistema tapo tokia pat neefektyvi, kaip ir XVIII a. ATR sistema, rašo D. Klionas. Šalies teritorijai galbūt ir nekyla jokia grėsmė, tačiau esama realaus pavojaus, kad amerikiečiai tiesiog nebesugebės tvarkyti savo reikalų be įsikišimo iš šalies. Anot apžvalgininko, pasenusi šalies rinkimų sistema nulėmė tai, kad prezidentu išrinktas nekvalifikuotas ir nestabilaus charakterio asmuo, kuris atvirai kuria kleptokratinę valstybę, kaip pavyzdį imdamas V. Putino, kuris jam galbūt padėjo laimėti rinkimus, sistemą. Atsižvelgiant į didžiules JAV galimybes ir tarptautinius įsipareigojimus, šalies valdžia, kurią taip lengvai gali paveikti užsienio valstybės, kelia pavojų visam pasauliui.
Savo 1838 m. kalboje Abrahamas Lincolnas svarstė, kokios aplinkybės galėtų lemti Jungtinių Valstijų žlugimą, ir uždavė tokį klausimą: „Ar turėtume bijoti, kad kokia nors transatlantinė galybė kirs vandenyną ir suduos mus mirtiną smūgį? Tikrai ne!“
Tačiau jis perspėjo: „Jei mums ir lemta žlugti, tai tokio žlugimo autoriai ir vykdytojai būsime tik mes patys. Kaip laisvų žmonių tauta mes gyvensime amžinai arba susinaikinsime.“
Šiandien Rusija, pasak D. Kliono, galbūt ir yra transatlantinė galybė, tačiau galimo Amerikos susinaikinimo autorius ir vykdytojas jau vos už kelių savaičių taps Baltųjų rūmų šeimininku, o A. Lincolno partija jį tvirtai remia.
