Amerikiečių transliuotojas CNN įsitikinęs, kad 2017-ieji – ypatingi metai, nes pasaulis renkasi naują kryptį. Pavyzdžiui, lig šiol neaišku, kokia bus JAV politika, kaip pasikeis Jungtinė Karalystė, ko tikėtis iš Vokietijos, Olandijos ir Prancūzijos. Vis dėlto ekspertai mano, kad per visą žmonijos istoriją nebuvo geresnio meto gyventi nei dabar: gyvename pačiu taikiausiu per visą žmonijos istoriją laikotarpiu, dar niekada taip gerai nebuvo užtikrintas išsilavinimas, o dėl medicinos pažangos – žmonių sveikata.

Nuspėti, kokia bus JAV politika, sunku

Amerikiečių transliuotojas CNN tvirtai įsitikinęs, kad 2017-ieji taps metais, kurių įvykiai nuguls istorijos vadovėliuose. Savaime suprantama, kad neišpranašausime, kas per artimiausius 12 mėnesių nutiks pasaulyje, tačiau, žvelgiant į praėjusių metų įvykius, galima bent šiek tiek pasvarstyti, kuria kryptimi pasaulis žengs šiemet.

Donaldas Trumpas oficialiai prezidento pareigas pradės eiti sausio 20 d., kai bus inauguruotas 45-uoju JAV prezidentu. Politologai kol kas sutaria, kad per anksti ir per sudėtinga spręsti, ko galime tikėtis iš D. Trumpo, panašu, kad jis pats dar nežino, koks prezidentas ketina būti.

Vytauto Didžiojo universiteto politologė Gerda Jakštaitė sako, kad, žvelgiant į tai, kas vyksta šiuo pereinamuoju laikotarpiu, darosi aišku, kad D. Trumpas sieks daryti įtaką visai JAV politikai. Anot jos, anksčiau buvo keli galimi scenarijai ir daug kas tikėjosi, kad politinė aplinka D. Trumpą suvaldys ir darys jam didelę įtaką. Bet dabar atrodo, jog naujasis prezidentas dės visas pastangas, kad įgyvendintų pažiūras, kurias reiškė per rinkimų kampaniją.

„D. Trumpas yra kalbėjęs ir apie tai, kad JAV turi trauktis iš svarbių tarptautinės prekybos susitarimų, dėl kurių derybos yra pradėtos. Buvo išreikštos nuostatos, kad JAV vėl turėtų gerokai didinti savo karines pajėgas [...]. Matau šiek tiek pavojų dėl to, kad pastaruoju metu svarbi ne tik karinė galia, bet ir „švelnioji galia“: informacijos naudojimas, strateginė komunikacija. Taigi JAV nesusitelks tik į karinę galią“, – mano politologė.  

G. Jakštaitė taip pat pastebi, kad nerimą kelia ir neslepiama D. Trumpo simpatija Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui bei į valstybės sekretoriaus postą siūlomas buvęs naftos magnatas, V. Putino draugas: „Jei toks žmogus bus valstybės sekretoriaus poste, Baltijos šalims, ko gero, bus dėl ko nerimauti. Bet kaip atrodys santykiai su Rusija, prognozuoti gana sunku, nes D. Trumpas reiškia vienokias nuotaikas, o Kongrese daugumą turi respublikonai, kurie paprastai laikosi daug griežtesnės pozicijos Rusijos atžvilgiu. Tad šiuo atveju prognozuoti sunku.“

Nuotaikos Jungtinėje Karalystėje ypač pesimistiškos

Jungtinės Karalystės šiemet laukia daug iššūkių. Šalies premjerė Theresa May kovo pabaigoje pagaliau turėtų paskelbti apie šalies išstojimą iš Europos Sąjungos ir pradėti derybas dėl tolimesnių santykių su Bendrija.

Nors naujausias tyrimas skelbia, kad nuotaikos Jungtinėje Karalystėje dėl ateinančių metų yra vienos pesimistiškiausių visoje Europoje. Paulius Kaliačius sako, kad verčiau reikėtų teigti, jog britai kol kas apimti nežinios, nes dar vis labai neaišku, kokios bus išstojimo pasekmės, o šalies ekonomikai gresia nuosmukis.

„Ekonomika po „Brexito“ atsilaikė gana gerai dėl smukusio svaro kurso, kuris padidino turizmą, vartojimą bei užsienio investicijas, bet ekspertai teigia, kad oficiali derybų dėl išstojimo iš bendros rinkos pradžia suduos dar vieną skaudų smūgį svaro kursui. Nors ekonomikos krizę kol kas pranašauja tik itin pesimistiškai nusiteikę pavieniai ekspertai, ekonomikos augimas tikrai mažės“, – kalba P. Kaliačius.

Pasak jo, vyriausybė, bandydama susigrąžinti gyventojų pasitikėjimą, kels atlyginimą iki 7,5 svaro už valandą. Be to, visuomenėje vyrauja teigiamos nuotaikos – nors pabrango užsienio kelionės, žmonėms atrodo, kad Didžiosios Britanijos ekonomika stipri kaip niekad.

„Bet nereikia pamiršti, kad šalis vis dar skilusi pusiau. Neseniai atliktų tyrimų duomenys rodo, kad žmonės vėl balsuotų panašiai kaip prieš pusę metų vykusiame referendume“, – teigia P. Kaliačius.

Ko tikėtis iš Vokietijos, Olandijos ir Prancūzijos

Jungtinei Karalystei nusprendus skirtis su Europos Sąjunga, panašių iniciatyvų banga gali kilti ir šiemet. Ekspertai išskiria rinkimus Vokietijoje, Olandijoje ir Prancūzijoje. Šiose šalyse valdžios siekia kraštutinės dešiniosios partijos, kurios rinkėjus vilioja referendumų pažadais. Politologė Rima Urbonaitė sako, kad nuotaikų pokyčiai Europoje buvo pastebimi jau senokai, o vieningos Europos idėjos palaikymas pradėjo smukti jau nuo XX a. paskutinio dešimtmečio.

„Kas lėmė tokį slydimą nuo kalno žemyn? Besijungiant vis daugiau valstybių narių, vis didėjo takoskyros, atsirado vis daugiau pozicijų. Senosios valstybės narės, kurios tikrai turėjo naudos iš integracijos, staiga tapo donorėmis ir nauda jau nebebuvo tokia apčiuopiama. Kai kurie politikai tai išnaudodavo ir formuodavo viešąją nuomonę“, – primena R. Urbonaitė.

Jos teigimu, šios tendencijos tik aštrėjo: XX–XXI a. sandūroje tokių ryškių tendencijų dar nematėme, bet po 2000 m. euroskepticizmas ėmė vis didėti. Be to, ir euroskepticizmą, ir balsavimą už kraštutinius dešiniuosius veikia ir situacija dėl migracijos.

Pažvelkime į padėtį Vokietijoje. R. Urbonaitė sako, kad, nors kanclerė Angela Merkel turėtų būti perrinkta, partijos „Alternatyva Vokietijai“ palaikymas šalyje auga: „Alternatyva Vokietijai“ programą pradeda teiginiu, kad reikia puoselėti ypatingą Vokietijos kultūrą. Vadinasi, koncentruojamasi į pačią Vokietiją, kuri, jų teigimu, turi būti suvereni. O tai reiškia išstojimą iš euro zonos. Be to, jų nuomone, [...] šaltasis karas pasibaigęs ir sankcijos Rusijai yra bereikšmės, kaip tik reikia su ja draugauti.“

Komentarai (3)