Šių metų Nobelio premijų teikimo sezonas prasidėjo pirmadienį, kai paskelbta, kas laimėjo šį prestižinį apdovanojimą už pasiekimus medicinos ir fiziologijos srityje.

Šiemet ši premija skirta Jeffrey C. Hallui, Michaelui Rosbashui ir Michaelui W. Youngui už jų atrastus molekulinius mechanizmus, kurie padeda gyvųjų organizmų, taip pat ir žmonių, biologiniam laikrodžiui prisitaikyti prie Žemės judėjimo.

Šie mechanizmai kontroliuoja biologinio laikrodžio „mechaniką".

Pirmiausia tyrimai buvo atlikti su vaisių muselėmis.

Biologinis laikrodis reguliuoja svarbias funkcijas, tokias kaip elgesys, hormonų lygis, miegas, kūno temperatūra ir medžiagų apykaita.

Galbūt ateityje šie atradimai padės gydyti miego sutrikimus, lengviau atsigauti po ilgesnių kelionių ir t. t.

Premija skirta „už cirkadinius ritmus kontroliuojančių molekulinių mechanizmų atradimą“, pirmadienį paskelbė Nobelio komitetas Stokholme veikiančiame Karolio institute.

Daug metų buvo žinoma, kad gyvi organizmai, įskaitant žmones, pasižymi vidiniais biologiniais laikrodžiais, leidžiančiais numatyti reguliarius paros ritmus ir prie jų prisitaikyti, tačiau buvo neaišku, kaip veikia šis mechanizmas.

1984 metais J. C. Hallas ir M. Rosbashas, dirbę Bostone, Masačusetso valstijoje, įsikūrusiame Brandeiso universitete, ir M .W. Youngas, dirbęs Rockefellerio universitete Niujorke, sugebėjo nustatyti cirkadinius ritmus lemiantį geną vaisinių muselių (drozofilų) organizme.

J. C. Hallas ir M. Rosbashas nustatė, kad šis genas koduoja baltymą PER, kuris organizme kaupiasi naktį, o dieną suyra. Šio baltymo koncentracija svyruoja pagal 24 valandų ciklą ir yra sinchronizuota su cirkadiniu ritmu.

Dabar yra žinoma, kad visų daugialąsčių organizmų, tarp jų žmonių, fiziologiniai paros ritmai reguliuojami panašaus mechanizmo.

Biologinis laikrodis reguliuoja daugelį mūsų genų ir fiziologinių procesų, priklausomai nuo paros meto.

Įteiks gruodį

Tradiciškai Nobelio premija šiam mokslininkui bus oficialiai įteikta per Stokholme vyksiančią iškilmingą ceremoniją gruodžio 10 dieną, minint jos steigėjo Alfredo Nobelio mirties 1896 metais sukaktį.

Praeitų metų premija buvo paskirta Japonijos mokslininkui Yoshinori Ohsumi už ląstelių autofagijos mechanizmų atradimą.

Praeitais metais daugiausiai dėmesio sulaukė netikėtas literatūros premijos paskyrimas Amerikos bardui Bobui Dylanui.

Kaip ir kiekvienais metais, uoliai spėliojama, kam atiteks šie garbingi apdovanojimai medicinos, fizikos, chemijos, literatūros, taikos stiprinimo ir ekonomikos srityse, nes pretendentų ratas kaip visada yra labai platus.

Nobelio komitetas Stokholme veikiančiame Karolio institute pirmasis paskelbė savo pasirinktą medicinos premijos laureatą arba laureatus. Ši žinia buvo paskelbta pirmadienį, kiek vėliau nei 11 val. 30 min. vietos (12 val. 30 min. Lietuvos) laiku.

Švedijos dienraštis „Dagens Nyheter“ (DN), laikomas autoritetingu šaltiniu šioje srityje, prognozavo, kad gali būti pagerbtas amerikietis onkologas Dennisas Slamonas už savo atliktus krūties vėžio tyrimus ir išplėtotą terapijos metodą, naudojant preparatą „Herceptin“.

Kitas anksčiau įvardytas tikėtinas pretendentas – amerikietis Jamesas Allisonas, vienas iš vėžio imunoterapijos pradininkų, 2015 metais pelnęs Alberto Laskerio premiją už fundamentaliuosius medicinos tyrimus, dažnai vadinamą Nobelio premijos atitikmeniu Jungtinėse Valstijose.

Kita vertus, Švedijos visuomeninis radijas SR prognozavo, kad šių metų premija gali atitekti tyrėjams, kūrusiems vaistus nuo hepatito C – vokiečiui Ralfui Bartenschlageriui ir amerikiečiams Charlesui Rice'ui bei Michaelui Sofiai. Ši trijulė pernai irgi pelnė A. Laskerio premiją.

Komentarai ()