Tikėtina, kad esate per jauni prisiminti karinį susidūrimą Korėjos karo metu. Jis vyko 1950-1953 metais, po jo Korėjos pusiasalis taip ir liko padalintas su demilitarizuota zona viduryje. Pietų Korėja sparčiai vystėsi ir tapo vienu svarbiausių ekonominių, mokslinių ir technologinių centrų Azijoje. Tuo tarpu Šiaurės Korėją ištiko stagnacija, dar labiau paaštrinta tarptautinių santykių ir politinio elito karinei pramonei skiriamo biudžeto. Tačiau viskas keičiasi.

Įprastai sakoma, kad Korėjos karas baigėsi 1953 metų liepos 27 dieną ir tai iš dalies yra tiesa. Kariniai veiksmai tarp dviejų kariaujančių pusių nuo to laiko nebevyksta, nors įvairių incidentų būta. Net kelis kartus nuo tos dienos, kai nutilo šūviai, pasaulio žiniasklaida mirgėjo pranešimais, kad taika Korėjos pusiasalyje yra labai trapi. Vėliau, atrodo, konfliktas nurimo, bet izoliuota Šiaurės Korėja įsigudrino pasigaminti galingų branduolinių ginklų ir tarpžemyninių raketų, kurios gali pasiekti ir JAV teritoriją. Bandymai vyko dar visai neseniai - pernai. Tačiau dabar atmosfera Korėjos pusiasalyje krypsta prie bendradarbiavimo, o ne konflikto. Pietų Korėjos politikai pranešė, kad bandys formaliai užbaigti karą.

1953 metais pasirašyta ne taikos, o paliaubų sutartis. Tai reiškia, kad karas tarp Korėjų formaliai tebevyksta, nepaisant visų derybų. Jį būtina užbaigti, tačiau santykiai tarp Šiaurės ir Pietų Korėjos niekada nebuvo tokie geri, kad apie tai būtų galima pagalvoti. Sunku pasakyti, ar Pjongčango olimpinės žaidynės, kuriose dalyvauti buvo pakviesta ir Šiaurės Korėja, yra atšilimo priežastis ar pasekmė, tačiau atšilimas dabar yra toks, kad Donaldas Trumpas planuoja susitikimą su Kim Jong-unu, o pastarasis jau kitą savaitę susitiks su Pietų Korėjos prezidentu Moon Jae-inu.

Pietų Korėjos politikai teigia, kad susitikimo metu bus padėtas pagrindas Šiaurės Korėjos branduolinių ginklų atsisakymui ir taikos sutarčiai. Ji pasirašyta kol kas nebus, nes po ja reikalingi ir Kinijos bei JAV parašai - šios valstybės dalyvavo kare ir taip pat padėjo parašus po paliaubų dokumentais. JAV pareigūnai jau pareiškė, kad taikos sutarčiai neprieštaraus, o stengsis, kad ji būtų įgyvendinta. Kinija taip pat neturėtų likti nuošalyje. Tiesa, kalbama, kad Šiaurės Korėja kelia sąlygas - režimas turi išlikti ir reikalavimų pašalinti Kim Jong-uną nuo valstybės vairo negali būti. Tačiau sąlygų tikrai bus - Šiaurės Korėjos bus prašoma atsisakyti branduolinių ginklų arsenalo ir programos, kam ši valstybė pareiškė esanti pasiruošusi.

CŽA vadovas Mike'as Pompeo per Velykas jau susitiko su Kim Jong-unu ir vėliau teigė, kad buvo sukurtas draugiškas ryšys ir susitikimas pavyko labai sklandžiai. Kim Jong-unas su CŽA vadovu apie politiką nekalbėjo - susitikimo tikslas buvo techniškai pasiruošti susitikimui su Donaldu Trumpu, kuris turi įvykti gegužę. Galbūt tai ir taptų puikia proga užbaigti Korėjos karui, tačiau tikriausiai tam dar per anksti. Pats Trumpas sau būdinga maniera pareiškė, kad susitikimas bus užbaigtas, jei jis nematys progreso. O progresas taikos link jau vyksta ir to reikia visiems - Šiaurės ir Pietų Korėjoms, JAV, Kinijai ir pasauliui.

Komentarai ()