Lietuviai papasakojo, kaip nuo nulio pradėjo savo verslus ir paneigia mitą, kad viskas priklauso tik nuo geros idėjos: yra daug svarbesnių dalykų ()
Jaunų įmonių Baltijos šalyse tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje vienas iš dešimties verslų, kurie buvo pradėti per pastaruosius trejus metus, gimė iš pomėgio. Tiesa, Estijoje tokių jaunų įmonių, atsiradusių iš hobio, net ketvirtadalis (25 proc.), rašoma pranešime spaudai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Pradedant verslą iš pomėgio yra daug privalumų – žmogus gana gerai išmano atitinkamą rinką, specifinius techninius dalykus, klientų poreikius, žino naujoves ir jomis domisi. Vis tik reikia turėti omeny, kad verslas, nepriklausomai nuo jo atsiradimo priežasties, reikalauja didelio vadybinio darbo, kantrybės ir drausmės. Todėl tiems, kas planuoja pradėti verslą iš hobio, reikėtų pagalvoti, ar jie norės, kad pomėgis taptų gana sudėtingu darbu, įskaitant daugybės įsipareigojimų vykdymą“, – pastebi SEB banko valdybos narys, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Vaidas Žagūnis. Anot jo, neužtenka vien puikiai išmanyti dabartinius klientų poreikius – kiekvienas verslas turi būti pasiruošęs tobulėti ir diegti inovacijas, užmegzti vertingas partnerystes.
Gera idėja – tik nedidelė dalis sėkmės
Kad verslo idėja yra tik mažmožis, o verslo kūrimo kelias būna gana duobėtas, patvirtina įmonės „Parkis“ vadovas Bronius Rauba. Su dviračių hobiu susietą verslą – stilingų mechanizuotų dviračių stovų gamybą – praėjusiais metais pradėjęs vilnietis sako, kad verslo idėja gimė visiškai atsitiktinai – dviračius mėgstanti jo šeima bute neturėjo vietos, kur patogiai sutalpinti dviračius. „Balkonas – vos keturių kvadratinių metrų. Ieškojau internete sprendimų, tačiau tinkamų neradau. Galiausiai pats nusprendžiau sukurti mechanizmą, kuris ne tik padėtų sutaupyti vietos, bet ir būtų patogus naudoti, leistų pastatyti dviratį nenaudojant fizinės jėgos ir elektros energijos“, – apie idėją, tapusią tarptautiniu verslu ir paklausią tarp dviratininkų jau 27-iose šalyse, pasakojo B. Rauba.
Anot jo, verslo pradžia ieškant partnerių gamintojų ir pritraukiant investicijas buvo gana sunki. Šiuo metu didžiausias iššūkis jaunai įmonei, kaip pasiekti potencialius klientus visame pasaulyje, kad jie susidomėtų siūloma preke.
Kitos jaunos įmonės „Kūno kultūra“, tiekiančios subalansuotą maistą biurams ir švenčių rengėjams, savininkas Mykolas Lepeška taip pat pritaria, kad verslo pradžia ir jo įsukimas yra sunkus uždavinys. „Pritariu sakantiems, kad jei būtų žinoję iš anksto, kas laukia, būtų dar gerai pagalvoję, ar nori tuo užsiimti“, – šypsodamasis sako verslininkas. Pasak jo, didžiausi iššūkiai buvo verslo finansavimas ir užsakymų gavimas. Nors vyras turėjo didelį kontaktų tinklą ir maistu domėjosi nuo vaikystės, to neužteko verslui įsukti. „Verslo idėja gimė prieš trejus metus, bet tik po poros metų rimtos veiklos jau prekės ženklas tampa atpažįstamas ir pageidaujamas“, – teigia M. Lepeška.
„Kūno kultūros“ vadovas džiaugiasi, kad pradėjus verslą maisto ruošimo hobis ir toliau liko širdžiai mielas užsiėmimas. „Metus viską ruošęs pats maisto gamybą perleidau profesionaliam šefui. Visi turi daryti tai, ką išmano geriausiai“, – tvirtina dabar daugiausia verslo vadyba užsiimantis M. Lepeška.
Kaip teigia V. Žagūnis, nepaisant to, kad įmonių savininkai verslą pradeda iš savo mėgstamo hobio, visi jie susiduria su tais pačiais iššūkiais kaip ir visi jauni verslininkai. „Apklausos duomenimis, didžiausias rūpestis verslą per pastaruosius trejus metus pradėjusiems startuoliams buvo dideli mokesčiai, pradinio finansavimo paieškos ir biurokratiniai reikalavimai. Šiuo atžvilgiu situacija Lietuvoje niekuo nesiskiria nuo Latvijos ir Estijos. Tačiau didelis palengvinimas šiuolaikiniams jauniems verslininkams yra galimybė bendrauti su įvairiais ekspertais, verslo mentoriais, įsikurti jaunam verslui skirtuose centruose“, – sako V. Žagūnis.
Lietuviai nori pasikelti pragyvenimo lygį
Minėto tyrimo duomenimis, dažniausiai imtis savo verslo per šiuos pastaruosius trejus metus lietuviai nusprendė norėdami gauti daugiau pajamų ir pagerinti pragyvenimo lygį. Taip atsakė daugiau negu trečdalis (37 proc.) jaunų įmonių savininkų. Trečdalis (33 proc.) tiesiog norėjo dirbti sau. Įdomu, kad 6 proc. jaunų verslų atsirado po to, kai jų savininkai prarado darbą ir turėjo nuspręsti, kuo toliau verstis.
Panaši situacija ir Latvijoje, o Estijoje žmonės dažniau savo verslo norėjo, kad būtų patys sau vadovai (29 proc. respondentų), o ne kad pasigerintų pragyvenimo lygį (26 proc.). Beveik kas dešimtas estas savo verslą įkūrė norėdamas turėti laisvą darbo grafiką. Laisvas grafikas mažiausiai aktualus buvo lietuviams – tik 1 proc. respondentų atsakė, kad tai buvo svarbi priežastis pradėti savo verslą.
Jaunų įmonių apklausą SEB bankas atliko antrą kartą, joje dalyvavo apie 1 500 Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonių. Apklausos duomenimis, 25 proc. Lietuvos įmonių verčiasi mažmenine prekyba, 15 proc. teikia paslaugas, 11 proc. veikia statybų sektoriuje.
