Balandžio 7-ąją buvo minima Pasaulio sveikatos diena yra ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) įkūrimo 1948 m. šventė. Tačiau ką ši pastaruoju metu labai dažnai linksniuojama organizacija veikia ir kokį vaidmenį atlieka pasaulinėje arenoje?

Kokios PSO funkcijos?

Portalo DW teigimu, PSO dažniausiai susilaukia dėmesio tada, kai paskelbia pasaulines sveikatos ekstremaliąsias situacijas, pvz., 2009 m. dėl kiaulių gripo, 2014 ir 2019 m. dėl Ebolos viruso ir šių metų pradžioje dėl naujojo koronaviruso SARS-CoV-2 ir COVID-19 ligos, kurią šis virusas sukelia. Tačiau šiai Jungtinių Tautų (JT) agentūrai suteiktos ir didesnės galios, jos veikimo laukas yra platesnis nei tik pandemijų ir epidemijų skelbimas.

PSO ne tik suteikia skubią pagalbą specialių misijų metu, siekdama pagerinti pasaulio gyventojų sveikatą, bet ir stebi pasaulio sveikatos tendencijas, ypač susijusias su mityba ir sanitarija. Turėdama 194 valstybes nares, PSO lyderiauja medicininių tyrimų srityje, taip pat įveda bendras pasaulines normas ir standartus. 

Kokiu tikslu PSO buvo sukurta?

Atskiros sveikatos agentūros JT rėmuose idėja iškilo JT konferencijos dėl tarptautinio bendradarbiavimo (UNICO) metu, iškart po Antrojo pasaulinio karo, 1945 m. Konferencijoje dalyvavusios valstybės žinojo, kad norint išlaikyti pasaulinę taiką ir saugumą, kas ir buvo pagrindiniai JT tikslai, reikalingi ir pasaulinių sveikatos problemų sprendimai.

1946 m. 61 valstybės Niujorke pasirašyta PSO konstitucija įsigaliojo 1948 m. balandžio 7-ąją – nuo tada ši diena minima kaip Pasaulio sveikatos diena. Agentūros būstinė yra Šveicarijos mieste Ženevoje. Ji turi 6 regioninius biurus, taip pat per 150 nacionalinių. PSO teigia, kad šiuo metu joje dirba apie 7 tūkst. žmonių visame pasaulyje. 

Kaip PSO finansuojama?

PSO 2020­­­–2021 m. veiklos biudžetas yra 4,8 mlrd. eurų. Nustatytieji 194 JT valstybių narių finansiniai įnašai sudaro apie 20 proc. viso agentūros 2 metų biudžeto. Tačiau ne visos valstybės privalo mokėti vienodas pinigų sumas, dažniausiai didžiausią įnašą į biudžetą sumoka didžiausios pasaulio ekonomikos.

Likęs PSO biudžetas yra finansuojamas iš paramos iš filantropinių fondų, JT institucijų, nevyriausybinių organizacijų ir privačių rėmėjų. Kai kurie ekspertai baiminasi, kad tokie didėjantys privačių veikėjų indėliai gali pakenkti organizacijos neutralumui.

Vokietijos JT asociacijos duomenimis, tarp 10 didžiausią finansavimą skyrusių valstybių (skaičiuojant tiek privalomą, tiek savanoriškus finansinius indėlius) buvo JAV, Japonija ir Vokietija, kurios 2010­­­–2011 m. sumokėjo per 60 proc. viso PSO biudžeto. Didžiausias privatus rėmėjas 2012­­­–2013 m., aplenkęs net JAV, buvo Billo ir Melingos Gatesų fondas. 

Kokį vaidmenį PSO atlieka koronaviruso pandemijos akivaizdoje?

PSO ėmėsi pagrindinio vaidmens kovoje su koronavirusu. Kalbant apie tokias užkrečiamąsias ligas kaip AIDS, maliarija ar COVID-19, PSO koordinuoja pasaulinį atsaką. Dabartinės pandemijos metu tai reiškia kooperacijos užmezgimą tarp valstybių atliekant tyrimus, testus, kuriant vaistus ir vakcinas. Visai neseniai agentūra inicijavo tarptautinį klinikinį tyrimą, siekdama išbandyti jau turimus vaistus nuo koronaviruso.

Galimybė paskelbti tarptautinės svarbos ekstremalią visuomenės sveikatai situaciją yra pats didžiausias PSO ginklas. Ši priemonė leidžia perskirstyti papildomus finansinius ir kitus išteklius, reikalingus suformuoti reikiamas pozicijas bei priemones valstybėms narėms, kaip karantinas ar kelionių draudimai. Specialus kritinių atvejų komitetas, sudarytas iš sveikatos ekspertų, virusologų ir kitų mokslininkų, nuolatos koreguoja organizacijos atsaką situacijai kintant. Nors PSO rekomendacijos nėra privalomos, dauguma pasaulio valstybių jų laikosi. 

Ką žmonės galvoja apie PSO reakciją į koronavirusą?

PSO susilaukė liaupsių už ankstyvą reakciją į ligos protrūkį. Organizacijai to nepavyko padaryti nei 2009 m. kiaulių gripo, nei 2014­­­–2015 m. Ebolos viruso krizės atvejais. Po pastarosios pandemijos PSO pripažino padariusi pakankamai daug klaidų.

Daugelis ekspertų mano, kad dabartinė PSO sėkmė tvarkantis su pasaulinėmis krizėmis gali būti priskirta dabartiniam jos vadovui Tedrosui Adhanomui. Puikiai žinomas kaip veiksmo žmogus, kuris nebijo viešumos, jis organizacijai vadovauja nuo 2017 m. Tačiau T. Adhanomas susilaukė ir kritikos, nes liaupsino Kiniją dėl jos kovos su koronavirusu – nors Pekinas iš pat pradžių ignoravo protrūkį Uhane, vėliau buvo priverstas imtis drakoniškų priemonių ir stabdyti viruso plitimą. 

Komentarai ()