Rugpjūtį Anders Tegnell, tikėdamas pavasarį įgytu imunitetu, tokį scenarijų vadino menkai tikėtinu. Jo kritikai sako, kad Švedijos SAM pernelyg užsispyrusi, kad pripažintų savo klaidas

Mirčių nuo kovido skaičiui Švedijoje pasiekus kelių mėnesių maksimumą, vyriausiajam šalies epidemiologui teko pripažinti, kad imunitetas koronaviruso infekcijai šalyje gerokai mažesnis, nei manyta anksčiau.

Anders Tegnell, kaip tvirtina Reuters, taip pat konstatavo, kad dabar šalis grumiasi su antra pandemijos banga – dar rugpjūtį tokį scenarijų jis vadino menkai tikėtinu.

„Nemanau, kad apibrėžimas toks jau svarbus, tačiau tikrai registruojame viruso plitimą daugelyje regionų“, – pranešė Tegnellas spaudos konferencijoje.

Be to, Švedijos vyr. epidemiologas paneigė daugelio viltis, kad pavasarinis pandemijos protrūkis (ir šalyje taikyta reagavimo į jį strategija) suteikė apsaugą nuo kovido įgytu imunitetu.

Kaip pažymi Financial Times, hospitalizuotų žmonių skaičius Švedijoje didėja greičiau, nei bet kurioje kitoje Europos šalyje. Daugiau nei 1 testas iš 10 (Stokholme – kas penktas) būna teigiamas, ir dėl to galima spėti, kad padidinus testavimo apimtis, viruso nešiotojų būtų dar daugiau.

Pasak vienos iš aktyviausių švediško kovos su pandemija būdo kritikių, virusologės Lenos Einhorn, kol kas „Švedijos strategija itin nesėkminga“. Ji sako, kad prieš kelias dienas šalyje buvo 8 kartus daugiau atvejų (atsižvelgiant į gyventojų skaičių), nei Suomijoje, ir 3,5 karto – nei Norvegijoje. „Manyta, kad rudenį pas juos reikalai bus prastesni, nei pas mus, juk tikėtasi, kad mes iki to laiko jau įgysime imunitetą“.

Netgi Švedijos Sveikatos apsaugos ministerija pripažįsta, kad jos kaimynų padėties prognozės buvo klaidingos. Dabar Švedija pagal išaiškintų ligos atvejus, hospitalizacijas ir mirtis lenkia Daniją, Suomiją ir Norvegiją.

Švedijos SAM specialistė Sara Byfors situaciją Financial Times pakomentavo taip: „Mes irgi regime, kaip daugelis Europos šalių, kurios užsidarė pavasarį, dabar vėl imasi apribojimų, ir pas juos atvejų taip pat daugėja. Tad, panašu, modelis toks: jei buvo daug atvejų pavasarį, bus daug ir dabar. Ir mes nežinome, kodėl taip yra“.

Pats Tegnellas pranešė Financial Times, kad jam „didelė mįslė“, kodėl kai kas turi imunitetą, o kai kas – ne. Jis tvirtina, kad kovidas – „tęstinis procesas“, ir kad jau dabar reikia pagrįstos strategijos keliems mėnesiams ar net metams.

Ši strategija skiriasi nuo pavasarinės. Švedija vis dar atsisako griežtų apribojimų ir formalaus karantino. Valdžia rekomenduoja laikytis socialinio atstumo ir rankų higienos, dirbti iš namų, nesilankyti, kur yra daug žmonių. Tačiau Stockholme ir Geteborge dėl aktyvesnio viruso plitimo uždrausta lankyti senelių prieglaudas ir apribota prekyba alkoholiu restoranuose ir baruose po 22:00 valandos.

Be to, Švedija skelbia rekomendacijas tiems regionams, kuriuose itin daug infekcijų. Iš esmės, valdžia rekomenduoja maždaug ⅔ gyventojų vengti viešojo transporto ir nesilankyti parduotuvėse. Tarp kitko, Byfors tvirtina, kad reikėtų išmatuoti šių priemonių efektą. Jeigu jos pasirodys veiksmingos, rekomendacijos nešioti kaukes gali pasirodyti ir nacionaliniu lygiu.

Bendrai, švedišką kovos su pandemija būdą ir SAM veiksmus gyventojai dar palaiko, tačiau vis dažniau pasigirsta nepritariami balsai. Uppsalos universiteto ligoninės infekcinių ligų klinikos vadovas Fredrik Sund vietiniam televizijos kanalui SVTpareiškė, kad siekiant susitvarkyti su antra kovido banga, Švedijai vertėtų apsvarstyti uždarymo įvedimą.

Pastarąsias savaites matome, kad apribojimų nesilaikoma. Atsižvelgiant į tokį užsikrėtusiųjų daugėjimą, apima jausmas, kad esame laisvojo kritimo būsenoje.

Pastaruoju metu Švedijoje užsikrėtusių kovido infekcija hospitalizuojamų pacientų skaičius dvigubėja kas 8 dienas – tai sparčiausias tempas tarp Europos šalių. Pats Tegnellas tvirtina, kad skaičiai „neramina“, tačiau primena, kad tokį gausėjimą iš dalies lemia tai, kad antroji banga į Švediją atėjo vėliau, ir šalies ligoninės su ligonių antplūdžiu kol kas susitvarko.

Kritikai 180 laipsnių posūkio iš SAM nesitiki. Pasak jų, kuo didesnius klausimus strategija kelia, tuo stipriau valdžia jos laikosi.

„Jie tiesiog užsispyrę ir negeba pripažinti klaidų. O šios klaidos mums labai brangiai atsieina“, – sako daktarė Einhorn.

Savo ruožtu Andersas Tegnellis pažymi: „Mums visiems prieš virusą kovoti teks ilgai, tačiau turime priprasti, nes dar labai daug ko nežinome“.

republic.ru

Komentarai (19)