Šaltojo karo metu buvo akivaizdu, kad skirtingose barikadų pusėse stovi dvi supervalstybės. Šis terminas būtent tuomet ir išpopuliarėjo, taip tarsi iškeliant JAV ir TSRS aukščiau kitų tarptautinių aktorių. Geopolitikos specialistai tuomet kalbėjo apie įtakos sferas, kurias supervalstybės, atrodo, pasidalino pačios. Tačiau po sovietų sąjungos griūties ir, kaip atrodė, ilgalaikio taikos įsivyravimo didžiojoje Europos dalyje, įtakos sferų koncepcija tapo pasenusia.

Na, ne visai. Apie įtakos sferas kalbama ir dabartinėse valstybių strategijose bei politikos moksluose. Tačiau vakarietiškas požiūris pripažįsta mažesnių valstybių galimybę apsispręsti, o Rusija - ne. Dėl to Vakarai ir Ukraina kalba apie Ukrainos norą judėti Vakarų integracijos kryptimi, o Rusija - apie NATO ir ES plėtrą. Kitaip tariant, žvelgiant pro pro-Kremliškas akis Ukrainos norai ne tik nėra svarbūs, bet apskritai neegzistuoja. Jei Ukraina būtų priimta į NATO, tai NATO ir JAV atimtų tai, kas istoriškai priklauso Rusijai. Tai nebūtų Ukrainos išėjimas - tai būtų įžūli ir agresyvi Rusijos sferos vagystė.

Bet ar Rusija apskritai gali save laikyti supervalstybe? Ir taip, ir ne.

Taip, Rusija yra supervalstybė

Niekas neturi tiek branduolinių galvučių, kiek jų turi Rusija. Skaičiuojant vien dislokuotas galvutes, JAV jų turi 1357, Rusija - 1456. Ir niekas neturi tokio pasiryžimo jomis atvirai grasinti. Rusijos raketiniai pajėgumai taip pat yra labai dideli.

Be to, Rusija pagal teritoriją didžiausia valstybė pasaulyje. Iškraipyti žemėlapiai šį įspūdį tik sustiprina, bet Rusija iš tikrųjų yra tokia didelė, kad jos geografiniame plote galima rasti visą cheminių elementų lentelę.

Galiausiai, Rusija turi iš TSRS paveldėtą politinę ir jėgos struktūrą bei šnipinėjimo pajėgumus. Rusijos svoris tarptautinėje arenoje didinamas ir jau minėtu branduoliniu arsenalu. Tačiau...

Mažesnė už Italiją

Norvegijos, Švedijos ir Suomijos ekonomika kartu sudėjus yra didesnė už Rusijos. Ne pagal gyventojų skaičių - apskritai. Rusijos ekonomikos dydis yra mažesnis už Pietų Korėjos ar Italijos. Žvelgiant į visą pasaulio ekonomikos žemėlapį, Rusiją pastebėti ne taip ir lengva.

Žvelgiant į BVP vienam gyventojui, Rusija užima 85 vietą pasaulyje tarp Bulgarijos ir Malaizijos (Lietuva - 54-a). Pagal asmenines pajamas ir jų perkamąją galią Rusija taip pat yra arti dugno, lyginant su Europos šalimis.

Bet, aišku, negalima pamiršti to minėto branduolinio ginklo, kurio Rusijai pakaktų sunaikinti pasauliniams ekonomikos centrams, iš kurių nei vienas nėra Rusijoje. Kita vertus, Rusija gynybai išleidžia mažiau nei Jungtinė Karalystė. Ir šis balansas po Rusijos invazijos į Ukrainą pasikeis dar labiau, nes savo gynybos biudžetą Vokietija ketina stipriai išpūsti, o ir kitoms NATO narėms Europoje teks susiimti.

Pagal Worldpopulationreview.com surinktus duomenis daugiausiai gynybai skiria šios šalys (milijardais dolerių):

• JAV - 750
• Kinija - 237
• Saudo Arabija - 67,6
• Indija - 61
• Jungtinė Karalystė - 55,1
• Vokietija - 50
• Japonija - 49
• Rusija - 48.

Komentarai (7)