Pasaulis atsidūrė prie didelio karo slenksčio. Nuo tiesioginių ir netiesioginių pasekmių nepavyks pasislėpti niekur — nei Europoje, nei Azijoje, nei JAV. Šios realybės įsisąmoninimas visus atsakingus žaidėjus, tarp kurių ir Xi Jinpingas, gali jei ne sustabdyti, tai bent „paspausti pauzę“ šioje karinėje beprotybėje. Kol kas pasaulio likimas priklauso nuo to, kas dedasi vos vieno jo gyventojo galvoje.

Ko gero, viltingiausia pastarųjų dienų naujiena — kovo 14 dieną Romoje įvyksiantis Bideno patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Jake'o Sullivano susitikimas su KLR Komunistų partijos Centro komiteto užsienio reikalų komisijos kanceliarijos vadovo Yang Jiechi susitikimas. Pagrindinė derybų tema — Ukrainos krizė ir jos įtaka globaliam saugumui, praneša Baltieji Rūmai.

Šią naujieną sustiprino pranešimai iš Maskvos ir kitų sostinių apie „svarbų šalių [Rusijos ir Ukrainos] derybų progresą“, „pozicijų suartėjimą“ ir t.t.

Man atrodo pažįstamos dviejų KLR vyriausybei artimų Kinijos ekspertų publikacijos, kovo 12 ir 13 d. pasirodžiusios autoritetingose JAV medijose. Likus kelioms valandoms iki naujienos apie Sullivano ir Yango susitikimą, „The New York Times“ rubrikoje „Nuomonė“ pasirodė „svečio esė (guest essay) iš Kinijos, pavadinta „Atėjo metas pasiūlyti Rusijai pasitraukti iš trasos. Kinija gali padėti“ (It’s Time to Offer Russia an Offramp. China Can Help With That). Publikacijos autorius — Wang Huiyao, Pekine įsikūrusio nevyriausybinio Kinijos ir globalizacijos analizės centro, susijusio su KLR Valstybės taryba,prezidentas

Štai, mano nuomone, reikšmingiausi šios publikacijos fragmentai.

„Panašu, kad Vladimiras Putinas tikėjosi greitos pergalės ir neįvertino aršaus Ukrainos pasipriešinimo. Po dviejų savaičių Rusija sustiprino Ukrainos puolimą, o Vakarai savo ruožtu, stiprina finansines ir ekonomines sankcijas prieš Rusiją, pritaikydami ir finansinį „branduolinį instrumentą“. <…>

Esame eskalacijos spiralėje. Spaudimo p. Putinui didinimas, tikėtina, situaciją padarys dar pavojingesne, kadangi Rusijos lyderis jaučia, kad yra verčiamas imtis vis ekstremalesnių priemonių, pavyzdžiui, apgulties taktikos ir civilių gyvenamųjų kvartalų atakų.

Taigi, kad ir kokia nemaloni kai kam Vakaruose atrodytų ši idėja, atėjo laikas pasiūlyti Rusijos lyderiui pasitraukti iš trasos, padedant Kinijai. Antradienį Kinijos prezidentas Xi Jinping virtualiai susitiko su Prancūzijos prezidentu Emanueliu Macronu ir Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu, ragindamas imtis diplomatinio sprendimo.

JAV ir jų sąjungininkai gali nepanorėti, kad Kinija bent kokiu būdu kištųsi į šią krizę, juk jie Pekiną vertina kaip strateginį varžovą. Tačiau tai yra kvaila ir netoliaregiška; tiesioginės konflikto grėsmės smarkiai viršija bet kokius konkurencinius sumetimus“.

Ir paskui dar vienas svarbus momentas:

„Pekinui nenaudinga remtis vien antivakarietiška sąjunga su Maskva. Gal Rusijos armija ir galinga, tačiau jos ekonomika yra ilgalaikiame struktūriniame nuosmukyje, o BVP yra mažesnis nei vidutinis, šiek tiek didesni, nei Ispanijoje. Nepaisant visų kalbų apie ryšius su Maskva, verta prisiminti, kad Kinijos interesai Rusijoje yra nepalyginamai menkesni, nei su Vakarais. 2021 metais prekybos apimtys tarp Kinijos ir Rusijos…[147 mlrd. $] yra mažesnės, nei dešimtadalis prekybos su JAV (657 mlrd. $) ir Europos Sąjunga (828 mlrd. $)… Kuo ilgiau tęsis karas, tuo stiprės Vakarų aljansas, besitelkiantis apie Rytų ir Vakarų konfrontacijos idėją, paremtą vertybėmis, dar suartindamas JAV ir ES ir didindamas karinius biudžetus visame pasaulyje. Tai netinka Kinijai, linkusiai palaikyti naudingus ekonominius ryšius su Vakarais ir sutelkti savo išteklius vidiniam vystymuisi“.

Juo labiau, kaip pažymi Huiyao, kad Kinijai visai nesinori vienai remti Rusijos ekonomiką, rizikuojant patirti sunkią „antrinių sankcijų“ naštą iš JAV ir jų sąjungininkų pusės (dėl to Vašingtonas nedviprasmiškai įspėjo Pekiną. — [red. past.]).

Ir galiausiai Pekino tarpininkavimas reguliuojant krizę, pagerins tarptautinį KLR įvaizdį, tuo labiau, kad „Kinija giliai vertina valstybės suvereniteto principą ir seniai pasisako prieš išorinį kišimąsi į tai, ką ji laiko savo vidaus reikalu, tarkime, Taivano reikalus… Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi dar kartą paragino gerbti teritorinį vientisumą, pareikšdamas: „Ukraina nėra išimtis“. Taigi, p. Putino įsiveržimas tiesiogiai pažeidžia vieną iš esminių Kinijos vertybių“.

O štai ką straipsnio autoriaus nuomone, konkrečiai turėtų atlikti Pekinas:

 

„Koks galėtų būti tarpininkavimas? Bet kokia rimta rezoliucija privalo numatyti Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos, kaip pagrindinių Europos saugumo užtikrintojų, dalyvavimą. Pekinas galėtų padėti pasiekti nedelsiamą ugnies nutraukimą kaip derybų tarp Rusijos, Ukrainos, JAV, ES ir Kinijos preliudiją“.

Straipsnis užbaigiamas taip:

„Pekino tikslas būtų rasti sprendimą, kuris p. Putinui suteiktų pakankamas saugumo garantijas, kurias būtų galima pateikti kaip pergalę vidinei jo auditorijai, tuo pačiu išsaugant pagrindinį Ukrainos suverenitetą ir NATO atvirų durų politiką… Pasitelkus kūrybingą diplomatiją, šią problemą būtų galima išspręsti, pavyzdžiui, NATO plėtros formulę, kuri praktiškai užkirstų kelią Ukrainos narystei, praktiškai išsaugant jo suverenitetą ir teoriškai – NATO principus“.

Štai ką šios publikacijos tema parašė vienas autoritetingas sinologas: „Wang Huiyao — kalbanti galva, artima KLR Valstybės tarybai, paskirta ekspertinės diplomatijos su Vakarais kanale daugiausiai ekonominiais klausimais, t.y. jis ne tuščia vieta, tačiau ir jo ryšių su būtent užsienio politika užsiimančiais asmenimis itin artimais vadinti negalima. Tačiau jo pasisakymas galėjo būti suderintas su valdžia. Pasisakymo esmė – sutartis, sudaryta tarpininkaujant KLR, pagal kurią išsaugomas core sovereignty of Ukraine (tai yra, be Krymo ir Donbaso), Rusija gauna saugumo garantijas. Sprendžiant iš nutekančios informacijos, tai atitinka Rusijos reikalaujamas pozicijas“.

Kitas sinologas tiesiogiai susiejo (nors ir apsidrausdamas „gali būti…“) šią publikaciją svarbiame JAV laikraštyje su Pekino sprendimu derybas atlikti Romoje.

Nuomonės apie šią publikaciją pasiteiravau ir britų žurnalistikos veterano Philipo Shorto, parašiusio biografines knygas apie Mao Zedongą ir Pol Potą. Jis atsakė: „Manau, misteris Wangas teikia pernelyg dideles viltis. Svarbu tai, kas dedasi Putino galvoje, o ne tai, ką daro kiti. Tačiau kai visa kita pasitraukia, belieka viltis. Spėju, dar kelias savaites tik spėliosime, kaip viskas vystysis toliau“.

Taigi, reziumuoju: pasaulio taika priklauso nuo to, ką nuspręs vos vienas žmogus, nuo to, kas jo galvoje Negana to, Pekine dabar laužomos galvos, kaip viską pasukt, kad Putinas galėtų gražiai išeiti iš žaidimo, išsaugodamas valdžią ir savo sukurtą režimą.

Savo neutralitetu Kinija nieko nelaimės

Yra dar viena kinų autoriaus publikacija, gavusio Pekino leidimą pasisakyti apie konfliktą, nukreipiančio aiškiai sankcionuotus iš aukščiau signalus Vakarams. Tai – valstybinės politikos tyrimų centro prie KLR Valstybės tarybos patarėjo kanceliarijos vadovo pavaduotojas Hu Wei, paskelbęs savo programinį esė autoritetingo JAV veikiančio Karterio centro portale The U.S.-China Perception Monitor.

Pripažinęs, kad Rusijos „specialioji operacija“ prieš Ukrainą „sukėlė stiprius nesutarimus Kinijoje, kur jos šalininkai ir priešininkai į dvi nesutaikomas puses“, publikacijos autorius pabrėžė, kad „Rusijos – Ukrainos karas yra rimčiausias geopolitinis konfliktas nuo Antrojo pasaulinio karo laikų“. Situacijoje, kai „ukrainietiškas konfliktas“ aiškiai „sukels kur kas rimtesnes globalias pasekmes, nei rugsėjo 11-osios teroro aktai“, Kinijai būtina tiksliai išanalizuoti ir įvertinti „karo kryptį“ ir potencialią įtaką situacijai pasaulyje, įsitikinęs Hu Wei. O bendrai, siekdama užsitikrinti „santykinai palankią išorinę aplinką“, Kinija „privalo reaguoti lanksčiai ir priimti strateginius sprendimus, kurie atitiktų ilgalaikius jos interesus“, tvirtina autorius.

Tiesą sakant, tokius sprendimus autorius ir siūlo KLR vyriausybei. Skaitome (tiesioginis vertimas, be sutrumpinimo):

„1. Kinija negali būti pririšta prie Putino ir privalo nuo jo kuo greičiau būti atskirta. Taip, Rusijos konflikto su Vakarais eskalavimas tam tikra prasme padeda atitraukti JAV dėmesį nuo Kinijos, o Kinija turi džiaugtis Putinu ir jį netgi palaikyti, tačiau tik tuomet, jei Rusija negrius. Jei Putinas praras valdžią, buvimas su juo vienoje valtyje Kinijai sukels neigiamas pasekmes. Jei Putinas ir padedant Kinijai, nesugebės užsitikrinti pergalės, o šiuo metu perspektyva niūri, Kinijai neužteks įtakos palaikyti Rusiją. Tarptautinės politikos dėsnis skelbia, kad „nėra nei amžinų sąjungininkų, nei amžinų priešų“, tačiau „mūsų interesai amžini ir nekintantys“. Susiklosčiusiomis tarptautinėmis aplinkybėmis Kinija gali veikti tik gindama savo interesus, rinkdamasi mažesnį blogį iš dviejų ir kuo greičiau nusimesdama nuo savęs Rusijos pavidalo naštą. Dabar, vertinama, vis dar yra savaitės ar dviejų periodas, kol Kinija neprarado manevro laisvės. Kinija privalo elgtis ryžtingai.

 

2. Kinija turėtų vengti žaidimo su abiem šalimis vienoje valtyje, atsisakyti neutraliteto ir laikytis pasaulyje vyraujančios pozicijos (mainstream position). Dabar Kinija stengiasi neįžeisti nei vienos pusės ir savo tarptautiniuose pareiškimuose ir sprendimuose laikosi tarpinės pozicijos, įskaitant ir balsavimą JTO Saugumo taryboje ir Generalinėje asamblėjoje. Tačiau tokia pozicija, viena vertus, neatitinka Rusijos reikalavimų, kita vertus — įsiutino Ukrainą ir jos šalininkus, o taip pat užjaučiančius, priešpastatydama Kiniją didžiajai pasaulio daliai. Kartais rinktis neutralitetą išmintinga, tačiau šiame kare, kuriame Kinija nieko nelaimi, jis netaikytinas. Atsižvelgiant į tai, kad Kinija visuomet pasisakė už pagarbą nacionaliniam suverenitetui ir teritoriniam vientisumui, tolesnė izoliacijos ji gali išvengti tik apsijungdama su daugumą pasaulio šalių. Tokia pozicija /kartu su viskuo kitu/ padės ir sureguliuoti Taivano klausimą.

3. Kinija privalo pasiekti maksimalų strateginį proveržį ir nesiizoliuoti nuo Vakarų šalių. Atsiskyrimas nuo Putino ir neutraliteto atsisakymas sustiprins Kinijos įvaizdų ir palengvins jos santykius su JAV ir Vakarais. Nors tai sudėtinga ir reikalauja didelės išminties, tai tea geriausias variantas ateičiai. Nuomonės, kad karo Ukrainoje sukelta geopolitinė kova Europoje, smarkiai JAV strateginį poslinkį iš Europos į Indijos ir Ramiojo vandenyno regioną, nereikėtų vertinti itin optimistiškai. JAV jau girdisi balsai, kad Europa svarbu, bet Kinija svarbiau, ir pagrindinis JAV tikslas — neleisti Kinijai tapti dominuojančia Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono valstybe.Tokiomis aplinkybėmis Kinijos prioritetas yra atitinkamos strateginės korektyvos, priešiško Amerikos požiūrio į Kiniją pakeitimas ir savęs gelbėjimas nuo izoliacijos. Pagrindinė užduotis – sukliudyti JAV ir Vakarams įvesti bendras sankcijas Kinijai“.

Apibendrindamas, autorius tikina, kad „neatstovauja kuriai nors pusei“, o taip pat negali paveikti „aukščiausio Kinijos sprendimų priėmimo lygio“, o tik „pateikia objektyvią galimų karo pasekmių analizę kartu su atitinkamų atsakomųjų priemonių versijomis“. Tačiau man regisi, kad tokių signalų siuntimas Vašingtonui ir Vakarams svarbių derybų Romoje išvakarėse labai netgi reikšmingas.

Ką suvokė Pekinas?

O dabar pabandykime reziumuoti aiškiai pakitusią, tačiau kol kas atvirai nedemonstruojamą Pekino poziciją, o kartu ir atsakyti į klausimą, kaip atrodo Putino „pasitraukimas iš trasos“ Kinijos valdžiai artimiems ekspertams.

Ką, mano nuomone, suvokė Pekine?

Pirma.Joks blickrygas Putinui Ukrainoje nepavyko.

Antra.„Specoperacija“ aiškiai „išsprūdo iš kontrolės“, kas gresia trečiuoju pasauliniu karu su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis.

Trečia.Tikėtinas „antrinių“ JAV ir jų sąjungininkų sankcijų įvedimas Kinijai (jei ši ir toliau rems Rusiją) de fakto blokuoja tolesnį Kinijos ekonomikos vystymąsi, tad, tampa barjeru, trukdančiu įgyvendinti „kinišką svajonę“ (iki amžiaus vidurio šalies pavertimą gerai išsivysčiusia šiuolaikine valstybe).

Ketvirta.Netgi jei Kinija vienašališkai nepalaikys Putino, o tiesiog bus tiesiog neutraliai „palanki“, jos renomė bus suduotas smūgis.

Penkta.Kinija importuoja 20% javų, taip pat ir iš Ukrainos ir Rusijos, todėl karui užsitęsus, kyla jų trūkumo grėsmė (JTO vertinimais, galinti sukelti aštriausią globalų maisto produktų deficitą).

Šešta.Pekine suvokė visą ankstesnių strateginių santykių su Rusija, valdoma dabartinių neprognozuojamų vadovų, santykių toksiškumą, suprato, kad netgi greitai nutraukus „specoperaciją“, Putino Rusija dar ilgai liks rimtų Vakarų sankcijų, galinčių galioti iki kardinalaus RF valdžios paradigmos pokyčio (naudoju įmanomai korektišką formuluotę), taikiniu.

Septinta.Visos aukščiau išvardintos negatyvios aplinkybės ir pasekmės Kinijai gali išklibinti tiek šiais metais einančio „trečiai kadencijai“ Xi Jinpingo pozicijas, tiek ir visos Kinijos komunistų partijos legitimumą.

Taip, žinoma, Xi Jinpingui nelengva atsiriboti nuo „seno draugo“ Putino. Tačiau Hu Wei straipsnyje pateikta citata apie sąjungininkų, priešų ir interesų laiko rėmus (tai Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministro Henry John Palmerstono žodžiai) absoliučiai tinkama. Tokio tarptautinės politikos supratimo visada laikėsi ir Pekinas.

republic.ru

Komentarai (6)