Lenkijos prezidentas skelbia naujausią informaciją apie sprogusias raketas ()
Lenkijos prezidentas Andžej Duda pareiškė, kad kol kas nėra įrodymų, kad šalies teritorijoje nukritusią raketą paleido rusai. Labai tikėtina, ši raketa priklausė Ukrainos PLG, ką anksčiau sakė Vakarų karo ekspertai.
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Niekas nerodo, kad tai buvo tyčinis Lenkijos užpuolimas. Veikiausia tai buvo rusų gamybos raketa S-300 (esanti Ukrainos armijos ginkluotėje — red. past.). Šiuo metu neturime įrodymų, kad raketą paleido rusų rusų pusė. Daug kas rodo, kad tai buvo [Ukrainos] PLG raketa, nukritusi, deja, Lenkijos teritorijoje“, — sakė Lenkijos lyderis.
Pasak jo, Lenkijos valdžia artimai bendrauja su NATO sąjungininkais. Anksčiau buvo pranešama, kad JAV prezidentas Joe Bidenas informavo NATO ir G7, kad sprogimą Lenkijoje sukėlė būtent Ukrainos PLG raketa.
Incidentas įvyko vakar vakare Liublino vaivadijos Przewodów kaime, maždaug už penkių kilometrų nuo sienos su Ukraina. Nukentėjo grūdų elevatorius ir traktorius, žuvo du vietos gyventojai. Lenkijos žiniasklaida iš pradžių paskelbė, kad įvykio vietoje rastos nuolaužos priklausė rusiškai sparnuotajai raketai X-101. Tokias raketas Rusija naudojo lapkričio 15 dieną didžiausiame raketiniame puolime prieš Ukrainą nuo karo pradžios. Tą patį teigė ir Lenkijos URM.
„15:40 Liublino vaivadijos Przewodów kaime nukrito rusų gamybos raketa, žuvo du Lenkijos piliečiai. Dėl šio įvykio užsienio reikalų ministras iškvietė RF pasiuntinį į URM ir pareikalavo nedelsiant nuodugniai paaiškinti“, — rašoma užsienio politikos žinybos pareiškime.
Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis „dėl krizinės situacijos“ surengė skubų Vyriausybės saugumo ir gynybos komiteto pasitarimą. Lenkijos karinėse dalyse padidintas karinės parengties lygtis. Lenkijos prezidentas neatmetė galimybės, kad jo šalis trečiadienį panaudos NATO Įstatų 4 straipsnį skubiame aljanso šalių posėdyje. Šiuo straipsniu numatoma pradėti konsultacijas NATO viduje dėl grėsmės vienai iš jos šalių. Taip pat A.Duda pranešė, kad NATO yra karinės parengties būsenoje.
Ukrainos prezidento biuras atsakinga už Lenkijoje nukritusią raketą įvardino Rusiją, tokios pat pozicijos laikosi ir Baltijos šalys. Kremliuje tai vadinama eiliniu rusofobijos pavyzdžiu. Nuolatinio Rusijos atstovo JTO pavaduotojas Dmirtijus Polianskis pareiškė, kad reikia analizuoti įvykio Lenkijoje faktus, o skubių išvadų.
Pentagone iš karto negalėjo nurodyti, kas paleido raketą. JAV prezidentas Joe Bidenas netrukus po atsitikimo sakė, kad menkai tikėtina, jog Lenkijoje nukritusi raketa būtų paleista iš Rusijos teritorijos.
Associated Press, nurodydama tris informuotus šaltinius, šiandien praneša, kad Lenkijoje nukritusią raketą paleido Ukrainos PLG į artėjančią rusų sparnuotąją raketą, kai antradienį Rusija atakavo Ukrainos civilinę infrastruktūrą. Sprogimo vietoje Lenkijoje rastos nuolaužos primena UGP ginkluotėje esančias priešlėktuvinės gynybos komplekso S-300 raketų detales, pranešė Ukraine Weapons Tracker.
RF GM pranešimus apie rusiškos raketos nukritimą Lenkijoje pavadino „tyčine provokacija, siekiant eskaluoti padėtį“. Žinyboje tvirtinama, kad jokių smūgių į taikinius netoli Ukrainos pasienio su Lenkijoje nebuvo.
Dėl incidento Lenkijoje, G7 šalių lyderiai surengs skubų pasitarimą. Joje dalyvaus visų „Didžiojo septyneto“ šalių lyderiai — Britanijos, Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Japonijos ir JAV, — kurie dabar yra Balio saloje, kur vyksta „Didžiojo dvidešimtuko“ vadovų susitikimas. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, incidentas su Lenkijoje nukritusia raketa nebūtų įvykęs, jei Rusija nekariautų prieš Ukrainą.
„Viso to nebūtų įvykę be Rusijos karo prieš Ukrainą, be raketų, kuriomis intensyviai ir plačiai apšaudoma Ukrainos infrastruktūra“, — pažymėjo Scholzas.
Panašų pranešimą paskelbė Didžiosios Britanijos premjeras Rishi Sunakas: „Mes visi turime aiškiai suprasti, kad viso to nebūtų įvykę, jei Rusija nebūtų įsiveržusi į Ukrainą. Tokia žiauri ir negailestinga Putino karo realybė. Kol jis tęsiasi, jis kelia grėsmę mūsų pačių ir mūsų sąjungininkų saugumui“.
Lapkričio 15 dieną Rusija civiliniams ir kritiškai svarbiems Ukrainos infrastruktūros objektams sudavė plačiausią smūgį nuo karo pradžios. UGP KOP atstovas Jurijus Ignatas pranešė, kad iš viso rusų kariai į Ukrainą paleido apie 100 raketų Х-101 ir Х-555. Ukrainos prezidentas V. Zelenskis savo vakariniame videokreipimesi minėjo 90 raketų.
Smūgiai į kritiškai svarbius objektus užfiksuoti Žitomire, Charkive, Poltavoje, Krivoj Roge ir kituose miestuose. Sprogimai buvo girdimi ir Chmelnico, Volynės, Lvivo, Vinicos, Dnepropetrovsko, Krivogrado apskrityse. Daugelyje regionų suveikė PLG priemonės, Ukrainos kariai tvirtina numušę ~70 rusų raketų.
Zelenskio biuro atstovas Kirilas Timošenko padėtį šalyje pavadino „kritiška“. Jo duomenimis, Ukrainoje pažeista ne mažiau nei 15 energetikos infrastruktūros objektų, lapkričio 15 dienos vakare be elektros buvo daugiau, nei 7 milijonai gyventojų`.