„Mordoro“ pakalikai – kokios šalys yra Rusijos sąjungininkai praėjus metams po invazijos į Ukrainą ()
Pasaulyje vis dar yra daug valstybių palaikančių „Mordorą“ – Rusijos Federaciją.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Neteisėtas Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka, artimas Rusijos sąjungininkas, antradienį (vasario 28 d.) lankėsi Kinijoje, kur vyko didelio atgarsio sulaukęs dvišalis susitikimas, kuris Vakaruose sukėlė nerimą.
Jo vizitas pakurstė nuogąstavimus, kad Pekinas vis dar svarsto suteikti Maskvai karinę pagalbą, nors Kinija paneigė kaltinimus kaip „šmeižto kampaniją“.
Nepaisant to, susitikimas pabrėžia realybę, kad praėjus daugiau nei metams po visapusiškos Rusijos invazijos į Ukrainą, Maskva vis dar turi tarptautinių partnerių ir sąjungininkų.
Penkios šalys 2022 m. kovo 2 d. balsavo prieš JT rezoliuciją, raginančią Rusiją „nedelsiant nutraukti jėgos naudojimą prieš Ukrainą“ ir „visiškai ir besąlygiškai išvesti visas savo ginkluotąsias pajėgas“. Tai Rusija, Baltarusija, Sirija, Šiaurės Korėja ir Eritrėja.
Nuo tada Rusija dirba geopolitikos užkulisiuose, siekdama naujų strateginių partnerių tarptautiniu lygiu arba gilindama esamus santykius.
Taigi, kas vis dar palaiko Rusiją ir kodėl?
Artimiausia Rusijos sąjungininkė: Baltarusija
Rusijos kaimynė taip pat yra svarbiausia jos karinė sąjungininkė ir ją sieja gilūs kultūriniai ir ekonominiai ryšiai. Ankstyvosiose karo stadijose Baltarusija buvo pagrindinė Rusijos puolimo šiaurinėje Ukrainoje ir Kijeve vieta – Maskva ten vykdė karines pratybas ir naudojosi Baltarusijos oro erdve.
Nuo ginčijamų Baltarusijos rinkimų 2020 m. jos lyderio Aleksandro Lukašenkos likimas, atrodo, yra susietas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Rusija suvaidino lemiamą vaidmenį užtikrinant, kad masiniai antivyriausybiniai protestai būtų nuslopinti.
Rusija ir toliau ten dislokavo pajėgas, palikdama atvirą galimybę surengti dar vieną sausumos puolimą prieš Kijevą, nors Baltarusija nesutiko tiesiogiai įsitraukti į karą.
Maskvos supergalingas draugas
Prieš 2022 m. vasario mėn. invaziją Pekinas ir Maskva pareiškė, kad jų draugystei „nėra ribų“, didėjant priešiškumui tarp dviejų valstybių ir Vakarų.
Kinija dar nepasmerkė karo Ukrainoje ir netgi atsisakė apibūdinti Maskvos ataką kaip „invaziją“. Ji smarkiai atakavo Vakarų atsaką į karą, ypač kritikuodama Maskvai skirtas sankcijas.
Tačiau Kiniją taip pat paveikė karas – tiekimo grandinių sutrikimas ir šoktelėjusios angliavandenilių kainos.
Neseniai ji pristatė savo taikos planą Ukrainai, į kurį įtrauktas punktas „gerbti visų šalių suverenitetą“, nors jame nenurodyta, ką tai konkrečiai reiškia.
Ukrainos prezidentas Volodomyras Zelenskis paprašė susitikimo su Kinijos kolega aptarti pasiūlymus. Tačiau ar Kinija gali būti patikima tarpininkė?
„Šis taikos plano pasiūlymas bent jau Vakaruose suvokiamas kaip labai palankus Rusijai ir iš esmės reikalaujantis, kad Ukraina padarytų nuolaidų, kurios bus laikomos nepriimtinomis tiek Kijeve, tiek daugumoje Vakarų sostinių“.
Indija
Tuo tarpu Indija, kaip ir Kinija, nuo karo pradžios padidino žaliavinės naftos ir gamtinių dujų importą iš Rusijos. Šalį su Rusija siejo ilgalaikiai ryšiai per Šaltojo karo draugystę su Sovietų Sąjunga. Ji perka daug ginklų iš Kremliaus, o tai kartu su didėjančiais angliavandenilių pirkimais padeda finansuoti Rusijos karą.
Vis dėlto, nors ir susilaikė nuo daugumos JT rezoliucijų, smerkiančių Rusijos veiksmus Ukrainoje, Delis priartėjo prie atviros Kremliaus kritikos. „Šiandieninė era nėra karo era“, – per 2022 metų rugsėjį vykusį susitikimą pareiškė Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi, ragindamas Putiną „eiti taikos keliu“.
„Sėdintys ant tvoros“
Daugelis kitų šalių, ypač Lotynų Amerikoje ir Afrikoje, siekė „laviruoti lynu“ tarp abiejų pusių. Jos neaiškiai ragino palaikyti taiką, atvirai nekritikuodamos Rusijos. Kai kurios netgi sustiprino ekonominius ir karinius ryšius su Kremliumi.
Pavyzdžiui, Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva kalbėjo apie „strateginius“ šalies ryšius su Rusija, ypač apie augančią prekybą dyzelinu ir trąšomis.
Nepaisant to, kad Lula bandė save pateikti kaip taikdarį ir skleidė savo planą sukurti šalių grupę, kuri tarpininkautų taikos deryboms, ankstesni Lulos komentarai paskatino Rusijos argumentus, kad ji nėra kalta dėl karo.
„Šis vaikinas [Zelenskis] yra atsakingas už karą kaip ir Putinas“, – 2022 m. gegužę interviu žurnalui „Time Magazine“ teigė jis, sulaukęs pikto Ukrainos pareigūnų atsako.
Maskvos stiprėjanti draugystė su kai kuriomis Afrikos šalimis
Po įsiveržimo į Ukrainą Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas siekė atitraukti Afrikos valstybes nuo Vakarų, sakydamas, kad jos vis dar turi „kolonijinių instinktų“.
Jis perdavė šią žinią kelioms didelėms valstybėms, tokioms kaip Kongo Demokratinė Respublika, Etiopija ir Pietų Afrika.
Pastarojoje, kuri ilgą laiką draugauja su Rusija dėl sovietų pasipriešinimo apartheido režimui, prie jos krantų buvo surengtos karinio jūrų laivyno pratybos su Maskva ir Kinija.
Malis yra dar viena šalis, kuri nusigręžia nuo Vakarų, ypač Prancūzijos. Po 2021-ųjų gegužę įvykusio perversmo ji vis labiau pasitikėjo samdiniais iš Rusijos „Wagner“ grupės, kuri taip pat kovoja Ukrainoje.
