Galingas smūgis Putinui. Pirmą kartą istorijoje. JAV organizuoja C5+1 (1)
Žlugus Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijai, JAV suaktyvino ryšius Centrinės Azijos šalyse.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
JT Generalinės Asamblėjos Niujorke kuluaruose JAV prezidentas pirmą kartą istorijoje susitiko su penkių Azijos šalių – Kazachstano, Kirgizijos, Tadžikistano, Turkmėnistano ir Uzbekistano – vadovais.
„Focus“ išsiaiškino, ką JAV susitarė su posovietinių Azijos šalių lyderiais.
Rugsėjo 19 dieną JAV prezidentas Joe Bidenas susitiko su penkių Centrinės Azijos šalių prezidentais. Susitikimas su Kazachstano, Kirgizijos, Tadžikistano, Turkmėnistano ir Uzbekistano vadovais vyko JT Generalinės Asamblėjos, kuri šią savaitę vyksta Niujorke, kuluaruose. Dar prieš prasidedant šiam įvykiui Vakarų spaudoje, jis buvo pramintas monumentaliu, nes vyksta pirmą kartą istorijoje.
Kas yra C5+1
Čia reikia paaiškinti, kad kalbame apie priemones C5+1 projekto formatu. Šis formatas buvo pradėtas naudoti dar 2015 m. tarp penkių Centrinės Azijos šalių – Kazachstano, Kirgizijos, Tadžikistano, Turkmėnistano ir Uzbekistano – ir JAV. Iki šiol buvo rengiami tik ministrų atstovavimo ir ekspertų grupių susitikimai – dabar prezidentai pirmą kartą susitinka tiesiogiai.
Bendradarbiaujant C5+1 formatu, dėmesys sutelkiamas į tris pagrindines kryptis – saugumą, ypač susijusį su terorizmo grėsmėmis, ekonomiką, akcentuojant regioninių prekybos srautų ir investicijų gerinimą bei aplinkosaugos klausimus.
Pasak Baltųjų rūmų spaudos tarnybos, Bideno susitikime su Centrinės Azijos lyderiais buvo aptarta daug klausimų, įskaitant saugumą, prekybą ir investicijas, regioninį ryšį, būtinybę gerbti visų šalių suverenitetą ir teritorinį vientisumą, taip pat vykdomos reformos, kuriomis siekiama gerinti valdymą ir teisinę valstybę.
Prezidentas Bidenas palankiai įvertino savo kolegų nuomonę apie tai, kaip šalys gali bendradarbiauti toliau stiprinti Centrinės Azijos šalių suverenitetą, stabilumą ir klestėjimą, taip pat gerinti žmogaus teises per C5+1 partnerystę.
Prieš susitikimą Rusijos pareigūnai teigė, kad Bideno tikslas buvo spausti Centrinę Aziją sankcijų Rusijai klausimu ir bandyti atitraukti juos nuo sąjunginių santykių.
„Mes kalbame apie bandymus grasinimais ir šantažu priversti mūsų sąjungininkus atsisakyti teisėto bendradarbiavimo su Rusija. Suprantame, kad išorės spaudimu mūsų partneriai yra priversti elgtis apdairiai. Natūralu, kad atsakomųjų priemonių imamasi iš mūsų pusėje“, – sakė Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
Alternatyvos KSSO paieška
JAV užsienio politikos ekspertas, KNU Tarptautinių santykių instituto profesorius Sergejus Galaka aiškina, kad Bideno susitikimas su penkių šalių vadovais rodo JAV bandymą priešintis Rusijai ir Kinijai regione. Visų pirma, Kinija Vašingtonui kelia nerimą labiau nei Rusija.
„Nežinau, kiek tai bus vieša, bet buvo kalbama apie sankcijas Rusijai, prie kurių šios šalys neprisijungė. Dar daugiau – Kazachstanas ir Kirgizija išlieka pagrindiniu technologijų ir elektronikos kontrabandos šaltiniu Rusijai iš Kinijos ir Taivano. Akivaizdu, kad šios šalys turi savo piniginius interesus, bet turime apie tai kalbėti“, – sako jis.
Remiantis oficialiais pranešimais spaudai dėl šešių prezidentų susitikimo, verta paminėti įdomų momentą. Turkmėnistano prezidentas Serdaras Berdymuchamedovas pasiūlė sukurti Centrinės Azijos Saugumo Tarybą prie Jungtinių Tautų. Tai savotiškas kvietimas ieškoti kolektyvinio saugumo variantų regione, kuris turėtų pakeisti Kolektyvinio saugumo sutarties organizaciją (KSSO).
Praėjusių metų KSSO viršūnių susitikimas įrodė, kad Rusija praranda įtaką savo pačios projekte ir negali užtikrinti savo dalyvių saugumo. Tuomet Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas atsisakė pasirašyti bendrą deklaraciją ir apkaltino Rusiją nevykdant savo saugumo įsipareigojimų.
Rusijos pusė niekaip nereagavo į 2020 metais prasidėjusį karą Kalnų Karabache. Panaši situacija pasikartojo ir šiandien, per Azerbaidžano karinę operaciją. Rusijos pozicijų silpnumas paskatino Centrinės Azijos atstovus ieškoti naujų sąjungininkų. Jau praėjus mėnesiui po KSSO viršūnių susitikimo NVS formato susitikime Tadžikistano prezidentas Emomalis Rahmonas atkreipė Vladimiro Putino dėmesį į imperinio požiūrio nepriimtinumą ir būtinybę gerbti jo šalį.
2023 metų gegužę N. Pašinianas pareiškė, kad Armėnijos pasitraukimo iš KSSO klausimas lieka darbotvarkėje. Šalis atšaukė savo atstovą organizacijoje ir pradėjo suartėti su JAV. Rugsėjo pradžioje šalyje buvo surengtos bendros karinės pratybos su amerikiečiais „Eagle Partner 2023“.
Pasak CNBC kanalo šaltinių, JT Generalinės Asamblėjos kuluaruose Amerikos pusė konsultavosi su Armėnijos ir Kazachstano atstovais. Tikimasi, kad šių šalių pasitraukimo iš KSSO kelių žemėlapis bus pristatytas vėliau.
JAV gali sugrąžinti karines bazes Centrinėje Azijoje
Pilietinės visuomenės tyrimų centro direktorius Vitalijus Kulykas pažymi, kad regione pradėta ieškoti saugumo bendradarbiavimo variantų, galinčių pakeisti savo pozicijas ne tik regioną prarandančią Rusiją. Anot jo, JAV gali tapti Centrinės Azijos saugumo rėmėjomis per bendras karines pratybas ir karinį-techninį bendradarbiavimą. Savo ruožtu tai svarbu regionui, nes ten jie bando diversifikuoti savo suartėjimo su Kinija riziką.
„Kadangi tokios geopolitinės konstrukcijos kaip Centrinė Azija neegzistuoja, visos šios šalys turi tik savo interesus, jos netgi yra priešiškos viena kitai. Kaip, pavyzdžiui, tas pats Tadžikistanas ir Kirgizija. Todėl šių šalių bendradarbiavimas vyksta sėkmingai tik kai sąlyginis susivienijimo centras yra už regiono ribų. Pavyzdžiui, Rusijoje ar Kinijoje. Todėl JAV dabar bando kurti naują modelį, šis regionas domina Vakarus. Tai svarbu, atsižvelgiant į šiame regione vykstančius neramius procesus. JAV supranta, kad gali atsirasti saugumo vakuumas, kai Rusija visiškai nusilps. Kinija nesiūlo jokių saugumo projektų, yra tik ekonominis bendradarbiavimas“, – „Focus“ pasakoja jis.
Tęsinys kitame puslapyje:
2021 metais Vašingtonas laikė Tadžikistaną ir Uzbekistaną potencialiais kandidatais įkurti savo karines bazes. Šis klausimas buvo svarstomas siekiant išlaikyti buvimą regione po galutinio pasitraukimo iš Afganistano. Tada klausimas buvo įvertintas iš abiejų pusių politinio ir ekonominio intereso taško. Suartėjimo procesą nutraukė plataus masto Rusijos Federacijos invazija į Ukrainą, tačiau iniciatyvos nebuvo atsisakyta. Savo ruožtu Kremlius JAV suartėjimą su Centrinės Azijos šalimis reagavo tradiciniu būdu – šalyse ėmė kilti karinės provokacijos. O Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas tiesiogiai pareiškė, kad Maskva kategoriškai nusiteikusi prieš JAV buvimą regione.
Priminsime, kad JAV kurį laiką naudojosi Uzbekistane esančiomis Karshi-Khanabad ir Termez oro bazėmis. Jos dalyvavo logistikos operacijose, kai Amerikos kariškiai dalyvavo Afganistano kare kaip tarptautinio NATO kontingento dalis.
Ko Centrinė Azija nori iš JAV?
„Praėjusio šimtmečio 90-ųjų pradžioje šis regionas buvo įdomus Vakarams, ten buvo investuojamos lėšos, atėjo didelės korporacijos. Regione buvo bazuojamos amerikiečių karinės bazės, pirmiausia dėl karo Afganistane. Paskui Vakarų šalys prarado susidomėjimą. Dabar JAV grąžina šį regioną į savo interesų zoną, per Bideno susitikimą su lyderiais jie bando palikti langą dialogui“, – sako Kulykas.
Ekspertas pastebi, kad šiuo metu šių šalių režimai jaučia vidinės politinės destabilizacijos riziką, pirmiausia iš išorės grėsmių. Todėl jie bandys sukurti tokią sąveikos su JAV sistemą, kuri pašalins destruktyvaus destabilizavimo galimybę. Taip pat verta pridėti susidomėjimą Amerikos investicijomis ir patekimu į užsienio rinkas.
Verta priminti, kad Kazachstanas, Kirgizija, Tadžikistanas, Turkmėnistanas ir Uzbekistanas vadinami nedemokratinių režimų šalimis, kurios dėl Konstitucijos pokyčių bando įtvirtinti savo valdžią. Be to, regione plačiai paplitęs demokratinių vertybių, žmogaus teisių ir žodžio laisvės ribojimas. Šios šalys dar neprisijungė prie antirusiškų sankcijų ir tęsia ekonominius santykius su Maskva.
