Seimo komitetų vadovai: Lietuvoje visuotinio sekimo nėra (6)
Pastaruoju metu pasklidus informacijai apie galimą totalinį sekimą, poros Seimo komitetų vadovai tokius teiginius atmeta.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Priminsime, jog apie visuotinį sekimą interviu pasakojo advokatas Saulius Žentelis. Į šios nuogąstavimus suregavo Seimo susijusių komitetų vadovai. Jie aiškina, kad neseniai priimtas Operatyvinės veiklos įstatymas padės greičiau išaiškinti nusikaltimus, užtikrins efektyvesnę operatyvinių darbuotojų veiklą. Tiesa, kai kurie parlamentarai teigia, kad šis įstatymas atvers ir piktnaudžiavimo galimybes, praneša LTV „Šiandien“.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Arvydas Anušauskas tikina, kad Lietuvoje visuotinio sekimo nėra. Pasak jo, kas apie tai kalba yra prieš kriminalinių nusikaltimų išaiškinimą.
2009-aisiais buvo per 50 tūkst. prašymų gauti informacijos apie mobiliuosius numerius, žinutes ir jų turinį, 45 tūkst. patenkinti. Komiteto vadovo žiniomis, daugiausiai prašymų yra pateikęs Kriminalinės policijos biuras, keliskart mažiau – Muitinės kriminalinė tarnyba, Saugumo departamentas, Finansinių nusikaltimų tarnyba.
„Kalbantys apie įvairius totalinius sekimus vis dėlto, manau, nėra susipažinę su Lietuvoje vykdomų nusikaltimų statistika. 76 tūkst. nusikaltimų pernai – dinamika panaši kaip ir kiekvienais metais. Ištirta 46 proc., beje, daugiausiai per pastarąjį dešimtmetį. Žinoma, ne visiems nusikaltimams tirti reikalingos operatyvinės priemonės“, – kalbėjo A. Anušauskas.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas Stasys Šedbaras tikina, kad Lietuvoje nėra net finansinių galimybių visuotiniam sekimui. O neseniai priimtas operatyvinės veiklos įstatymas palengvins operatyvinių darbuotojų darbą. Iki šiol sankcija sekti buvo reikalinga kiekvienam telefono numeriui, dabar ji būtų išduodama asmeniui.
„Kiekvieną kartą pasikeitus kortelei, o tai gali būti kelis kartus per dieną, reikia sankcionuoti iš naujo, tai štai mes ir turime vienam asmeniui, vienai veikai totalų sekimo įvaizdį“, – teigia S. Šedbaras.
Paralmentaro Valentino Mazuronio teigimu, sekti, pavyzdžiui, kontrabandininkus, kurie nuolat keičia telefono korteles, tikrai bus lengviau. Tačiau įstatymas atvers landas ir piktnaudžiavimui.
„Ir verslo atstovai – yra daug praeity pavyzdžių – bando sąskaitas suvedinėti pasinaudodami spec. tarnybų keliais arba resursais. Manau, ne visai teisėtai yra sekami ir žurnalistai. Bet kurie bandymai neteisėtai sekti, rinkti informaciją turėtų būti baudžiami visu griežtumu iki operatyvinių darbuotojų, jų vadovų šalinimo iš darbo“, – įsitikinęs V. Mazuronis, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys.
Operatyvinės veiklos įstatymo Prezidentė kol kas nepasirašė. Pasak jos atstovo, šalies vadovė dar vertina šį įstatymą ir sprendimą žada priimti ketvirtadienį.
