Informacinių technologijų specialistas sako nematantis prasmės mokesčių mokėti į Lietuvos biudžetą, todėl rado kaip savo veiklą iškelti svetur – į Šveicariją. Jis skaičiuoja, kad nuo šių metų jo mokami mokesčiai svetur tapo daug mažesni.

„Lietuva per daugelį metų parodė, kad čia ilgesnio stabilumo nei ketveri metai būti negali, nes pasikeitus valdžiai vyksta mokesčių reformos. Tai darė atėję į valdžią konservatoriai, dabar tai planuoja socialdemokratai, o aš nebenoriu rizikuoti ir iš naujo taikytis prie pasikeitusių sąlygų“, – dėsto informacinių technologijų specialistas, nepanoręs atskleisti savo tapatybės.

Jo nuomone, kiekvienas žmogus, mokantis užsienio kalbų, turi galimybę palyginti, kokia mokestinė aplinka yra kitose šalyse.

„Lietuva yra Šengeno erdvės dalis ir žmogus gali pasirinkti bet kurią kitą valstybę, joje įregistruoti savo įmonę ar veiklą ir dirbti ir mokesčius mokėti svetur. Aš tokį palyginimą padariau ir Šveicarija man atrodo viena stabiliausių valstybių, pakankamai gerai apsaugota ekonomiškai, kur net krizės metu buvo 2 proc. bedarbystė“, – vardijo pašnekovas.

Pasak jo, dėl to jis kreipėsi į draugus Šveicarijoje, kurie padėjo susirasti gyvenamąją vietą, o Šveicarijoje jam užsiregistravus kaip laisvai samdomam specialistui, jis pradėjo mokėti mažesnius mokesčius pagal Šveicarijos, o ne Lietuvos įstatymus.

Jis skaičiuoja, kad jam iki šiol tekdavo sumokėti apie 1,5 tūkst. eurų (5,18 tūkst. litų) mokesčių Lietuvoje, kai Šveicarijoje jie sumažėjo iki  800 eurų (2,76 tūkst. litų). Vidutinis jo mėnesio atlyginimas – 3,1 tūkst. eurų (10,7 tūkst. litų).

„Manau, kad visi žmonės išsilavinę žmonės, mokantys užsienio kalbų, gali lengvai registruotis užsienio valstybėse ir mokėti mažesnius mokesčius. Kiek kalbu su savo pažįstamais ir draugais, ne vienas jau yra taip ir padarę“, – pasakojo jis.

Specialistas skaičiavo, kad Lietuvoje jo atlyginimas buvo apmokestinamas daugiau nei 50 proc., įskaičiuojant ir darbdavio mokamus mokesčius, o Šveicarijoje mokesčiai su kaupimu pensijai ir sveikatos apsaugai siekia ne daugiau nei 20-35 proc. Tačiau, anot jo, Lietuvos įmonėms teikti paslaugas jis gali ir dabar, tiesa, jau kaip Šveicarijoje dirbantis specialistas.

„Be to, Šveicarija turi žymiai tobulesnes bankininkystės, sveikatos apsaugos ir pensijų kaupimo sistemas, galiu būti tikras, kad pinigai sukaupti pensijai man sugrįš, o Šveicarijoje įsigytu privačiu sveikatos draudimu galiu naudotis ir Lietuvoje“, – sakė jis.

DELFI pašnekovas tvirtino, jog mokesčius Šveicarijoje pradėjo mokėti šiemet, tam jį paskatino planai imtis progresinių mokesčių reformos. Nors IT specialistas sako, jog Šveicarijoje išleidžia 800 eurų (2762 litais) daugiau nei gyvendamas Lietuvoje, jis sako, jog vis tiek jaučiasi saugiau finansiškai.

Prieš išvažiuodami turi pranešti

Valstybinė Mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad Lietuvos piliečiai, išvykstantys iš Lietuvos ilgiau nei pusmečiui, privalo deklaruoti gyvenamąją vietą.

„Deklaruoti gyvenamąją vietą asmuo turi savivaldybėje. Gyventojui, kuris tokiu būdu deklaruoja savo išvykimą iš Lietuvos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymu, nebelieka prievolės mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokų Lietuvoje“, – sako VMI atstovas spaudai Darius Buta.

Pasak jo, jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas ketina išvykti iš Lietuvos galutinai, VMI jis privalo pateikti metinę pajamų deklaraciją, nurodydamas, kad tai galutinai iš Lietuvos išvykstančiojo gyventojo deklaracija.

„Jeigu į Šveicariją dirbti išvykęs gyventojas savęs nelaiko galutinai iš Lietuvos išvykstančiu, apie išvykimą iš Lietuvos jis neprivalo informuoti Lietuvos mokesčių administratoriaus. Tačiau, jeigu iš Lietuvos išvykęs toks gyventojas pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 4 str. nuostatas mokestiniu laikotarpiu bus laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju pajamų mokesčio mokėjimo tikslais, pavyzdžiui, mokestiniu laikotarpiu asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų asmuo turės daugiau Lietuvoje, negu užsienyje, jis privalės Lietuvos mokesčių administratoriui pateikti to mokestinio laikotarpio metinę pajamų deklaraciją“, – dėsto D. Buta.

Jis teigė, jog jeigu iš Lietuvos į Šveicariją dirbti išvykęs gyventojas mokestiniu laikotarpiu netenkins nuolatiniam Lietuvos gyventojui nustatytų kriterijų, jokių mokestinių prievolių Lietuvoje jis neturės.

„Atkreipiame dėmesį, kad vien tik dėl to, kad gyventojas užsienyje dirba ir toje valstybėje deklaruoja gyvenamąją vietą, jis netampa tos užsienio valstybės rezidentu, t. y. nuolatiniu gyventoju, mokesčių tikslais. Vertinant gyventojo rezidavimo statusą, atsižvelgiama į asmens toje valstybėje turimų interesų visumą“, – sakė D. Buta.

Daugiausiai deklaracijų, jog gyventojai galutinai išvyksta iš Lietuvos VMI gavo už 2 005 m. mokestinį laikotarpį, tai reiškia, kad žmonės nuo 2 005 m. negyvena Lietuvoje. Už 2 005 m. gauta 12,816 tūkst. deklaracijų, už 2006 m. – 7, 566 tūkst., o ekonomikai kylant 2007 m.- vos 23. Už 2008 m. gautos 39 deklaracijos apie galutinį išvykimą iš Lietuvos, 2009 m. – jau 11,83 tūkst., 2010 m. – 7, 708 tūkst., užpernai – 3, 415 tūkst., pernai – 779.

Komentarai (10)