Linčo teismas kelyje: Vilniuje BMW vairuotojas susimušė su dviratininku (Video)

Pusės argumentai supermamyčių ir vaikų darželio lygio: 1. Aš apsišikęs, bet ir Petras apsišikęs, todėl nenusivalysiu. Taip skamba argumentai: "Juk ir dviratininkai negražiai važiuoja, todėl aš galiu vaikščioti jų takais". 2. Aš Antaną kartais suspardau, nes man taip patogiau. Man ..., kad vaikštau dviračių taku ir kad tai yra draudžiama, nes man juk nepatogu neiti dviračių taku. Šitas turi dar vieną nuostabią savybę, vedančią prie pirmo argumento. Pats važinėju dviračiu, mašina ir vaikštau pėsčias. Važiuoju kartais ir šaligatviu, bet visada taip, kad netrukdyčiau, neužgaučiau praeivio. Tuo tarpu 80 proc. pėsčiųjų dviračių take gaudo varnas ir jiem yra ..., kad trukdo, sukelia pavojų man, mano turtui ir savo durnai galvai (jei kas norit pasisakyti, kad ne visi dviratininkai važiuoja šaligatviu gražiai, tai sveikinu - pataikėte į pirmą argumentą, aš su jumis neturiu ką kalbėti). Aš niekaip nesuprantu, kaip galima rioglinti dviračių taku su savo supermamyčių kompanija ar šios savaitės gyvenimo meile už rankučių susiėmus, jei paprastai joks sveiko proto žmogus taip nesielgia gatvėje, o tas kur elgiasi, gyvena pagal patrumpintą programą. Esu intelektualus žmogus, esu prieš smurtą, bet gyvenime jau suaugęs esu davęs į snukį. Vilniuje, dviračių take palei Nerį (tik dviračių, ne ant šaligatvio nupieštame) vienas tėvelis man staigiai išstūmė vaikišką vežimėlį po nosim. Greitis buvo apie 30. Stabdžiau, vos nenusivarčiau. Rankos kojos drebėjo: ne dėl savęs, ne dėl to idioto, o dėl kūdikio, kuris gal kažkada pranoks savo gimdytoją. Dar viena retai liečiama problema dviratininkams yra "dviratininkai": 1 rūšis. mamytė savo 3 metų snarglį ant triratuko paleidžia į judrų dviračių taką (tokių Vilniuje yra) ir visi žiūri kaip jo nepartrenkus, nes kada ir kur jis pasuks nežino net jis pats. 2 rūšis. storašiknės draugutės blondinės arba įsimylėjėlių porelės vakar nusprendę sportuoti dviračiais, dažniausiai važiuojantys su per žemai pakeltomis sėdynėmis ir būtinai ŠALIA vienas kito(s), t.y. per visą taką taip, kad niekas jų storų sėdynių neįveiktų aplenkti nesustojęs ir nenulipęs nuo dviračio.

Šneki absurdus, ir net nenori diskutuot? Tai tuomet gali eit lauk iš diskusijų forumo, ką čia veiki?.. Atsirado suaugėlis. Pats teisiniesi kaip į kelnes pridirbęs vaikas. O čia tai lenda intelektas per visus kraštus. Nei verkt, nei juoktis... Mat pasirodo, vien nuo to, kokioje transporto priemonėje sėdi žmogus, priklauso jo žmogiškumas. Apverktina...

Ir iš kur pas jus tiek pykčio ir neapykantos vienas kitam?..

Jeigu toliau bus drabstomasi purvais, o ne vyks normali diskusija be asmeniškumų, su malonumu parašysiu keletą pranešimų .

Dvigubas nulis, po tavo sitos zinutes zmones net bijos sitoj temoj reikstis:D esme visi gincijasi del bendru dalyku, o ne del straipsniu

Tikrai dviratininkai mažiausiai nuskriausti, turi ir dviračių takus normalius, ir kas 100 metrų nesibaigia jie... Sankryžos sutvarkytos dviratininkams... Kas dėl šaligatvių, niekur nėra aiškiai išskirta draudžiama ar leidžiama dviratininkams važinėti šaligatviu. Arthuras, tau pagarbos 0. Nori, kad kiti elgtųsi pagal taisykles, kai pats jų nesilaikai? Ar_as? +- gerai viską surašė. Jei mūsų kultūroje būtų daugiau pagarbos vienas kitam, būtų mažiau pykčių, o tai dabar visi žiūri tik iš savo daržinės. Ypač tie, kuriems dviratis yra vaikystės prisiminimas, o ne sporto įrankis ir nevažiuoja per dieną po 60km.

Kur jau ne...

Aš tą pilnai suprantu. Suprantu, kad karts nuo karto gali būti ir kažkiek nemandagumo kitų atžvilgiu, visko pasitaiko. Tačiau tikrai netoleruosiu tokių diskusijų, kai pranešimai pradedami rašyti ne dėl diskusijos, bet dėl to, kad įžeisti. Tokia „diskusija“, kokia buvo prieš tai, nebesitęs, o jeigu nėra sugebančių diskutuoti tvarkingai - tegul ir pranešimų nebūna.

Keista, kad taip tamsta sureagavote. Kita vertus - nenuostabu, kad atsirado bent vienas, kuris mano pastabą priėmė asmeniškai ir reagavo taip, kaip priklauso Aiškinu dar kartelį apie mąstymo logikos klaidas, kurias darai ir taip diskusija tampa niekinė: Racionalioje diskusijoje šnekama ARGUMENTAIS ir KONTRAARGUMENTAIS. Argumentas yra pagrįstas teiginys apie objektyvią realybę arba iš jos išvedamus elementus. Kontraargumentas yra argumentas paneigiantis argumentą arba parodantis jo klaidingumą. Žiūrim kaip argumentuoja kiti diskusijos ir tamsta su kolegomis: Argumentas: pėstieji vaikšto dviračių takais. (alternatyvus ir, matyt originalus šiai temai būtų: "Automobiliai nesiskaito su dviratininkais.) Tavo kontraargumentas: dviratininkai važinėja pėsčiųjų takais. Net ir neblaiviam sveiko proto žmogui niekaip neįrodysi, kad toks kontraargumentas kokiu nors būdu paneigia duodamą argumentą. Jis yra visiškai niekinis ir diskusiją veda į niekur. Čia tas pats kas diskutuoti su žmogumi ir jam sakyti: "Žemė sukasi aplink saulę." O jis tau atsako: "Nesąmones šneki. Mėnulis sukasi aplink žemę." Ar pavyksta įžvelgti daromas logikos ir mąstymo klaidas? (jei ne, tai tikrai nėra ką diskutuoti). Dabar pasiteisinu dvigubam nuliui. Pavyzdžiai parinkti buvo vaizdingi. mėgstu vaidingą kalbą , esu kaltas ir atsiprašau. Dėl anksčiau aptarto argumentavimo pavadinimo vaikišku ir supermamytišku. Bendrosios psichologijos pagrindai teigia, kad aptartą argumentavimo dažniausiai daro vaikai: "gavau mokykloje blogą pažymį, bet ir kiti klasiokai gavo prastus", "nepadariau namų darbų, bet ir puse klasės nepadarė". Įdomiausia, kad vaikai, bent iš pradžių (kol nesulaukia riboto mąstymo tėvelių, kurius aš pavadinau supermamytėmis palaikymo) šią loginę klaidą daro suvokdami jos klaidingumą (naudoja kaip apgaulę) ir tik vėliau, dėl dažno priimtinumo, priima ją kaip teisingą mąstymą. Todėl nedarykite tokių klaidų diskurse: tai rodo jūsų auklėjimo klaidas. Ir neleiskite tokio "argumentavimo" savo vaikams, tai ugdo sužalotą mąstymą ir orientaciją ne į maksimalų, bet minimalų rezultatą (kitaip sakant auklėja lūzerius). Šios taisyklės galioja bet kokiam diskursui. Keista, kad man niekam nereikalingam, vienam iš tų tūkstančių niekam nereikalingų teisininkų, tenka aiškinti elementarias logikos tiesas puslapyje, kuriame 90 proc. prisitreniravę kodindami turėtų mane palikti labai toli...

[b]Artūrai[b], nesi matęs dviračių tako, kurio ilgis 100 m??? Pabandyk nuvažiuoti nuo Saulėtekio galo iki oro uosto Vilniuje ir paskaičiuok, kiek tokių dviračių takų atkarpėlių. Paprastai esu labai ramus žmogus, bet kai pasivažinėju tokiom atkarpėlėm, kelių inžinierius norisi gerai prilupt. Kad ir kaip ten bebūtų, dviračiai privalo būti skatinami, nes jie yra sveiki kūnui, mažina akustinio ir oro taršos triukšmo.

Ne inžinieriai, o biurokratai tas linijas braižo ir dviračių takus atkarpom dėlioja. Bėda ta, kad Lietuvoje viskas daroma žiūrint ne į tai ar bus patogu, o dėl to, kad kažkas iš aukščiau liepia. Va, liepė kažkada Šiaulių pėsčiųjų takuose metrą dviračiams atkirpt, tai ir atkirpo — visi laikraščiai juokėsi, kad niekas tokiais „zigzagais“ aplink medžius nevažinės Taip ir gaunasi, kad savivaldybės paskubom įgyvendina Seimo nutarimus ir taip užsideda paukščiuką, kad dirba. Lygiai taip pat Lietuvos Seimas puola priiminėti ES teisės aktų— nežiūrėdamas ar tai Lietuvai naudinga, o tik kad užsidėtų paukščiuką. Kaip anksčiau vykdė Maskvos nustatytus penkmečio planus, taip dabar įgyvendina Seimo ir Briuselio nutarimus — uoliai ir neklausinėdami. Tiesa pasakius, net paskutinėje lietuviškoje darbovietėje vyresniųjų mąstymas buvo lygiai toks pat — direktorius pasakė, jie mato jog tas sprendimas klaidingas, bet keikdamiesi uoliai tą „įsakymą“ vykdo. Po to visi kampuotomis galvomis bėgioja ir kaltų ieško p.s. Kuo ilgiau gyvenu užsienyje, tuo didesnį „bardaką“ matau Lietuvoje.

Skatinti reikia ne KET nusižengimų toleravimu(tuo tarpu kitus baudžiant), o tiesiog padarant daugiau takų. Ir tuo vis vien turi rūpintis dviratininkai - tai jų bėda. Jie turi spaust valdžią.

Ne, teisininkai tiesiog skaito, ką rašo, ir už tai atsako. LOL.

Tu ką, rimtai? Vienas dalykas, kai žmogus eina specialiai ir suvokia, kad tai daro ir teigia: "Man pohui, kitaip eit nepatogu"(tavo pateiktas pavyzdys), o kitas dalykas yra, kai žmogus tiesiog nepastebi linijų, arba jam reikia kirst tą dviračių taką(jeigu tai yra judrioje vietoje, tai pėsčiųjų yra daug, o kai visi kerta, gaunasi, kad dviratininkai nepravažiuoja). Galų gale, pėsčiųjų takais, į kuriuos integruoti dviračių takai vaikšto ir labai maži piliečiai, ir labai seni piliečiai. Gal dar pareikalausim, kad visi pėstieji būtų atitinkamos reakcijos, o jei neatitinka standartų, yra per seni, tai jie turi sėdėt namie, kad jų kertant papieštą taką nenukirstų. Šitą ne visiems suvokt.

Arthuras, aš tikrai susidariau nuomonę, kad tu dviračių takais Vilniuje nesi normaliai atvažinėjęs... Aš per sezoną atminu bent 2,000km po 100m, nu gerai, po 200m, nors yra ir po 50m atkarpų dviračio takų yra. Būna net kilometro tarpai. Dviračių takus sutvarkyti, kai įrengiama nauja gatvė didelių problemų nėra. Tai yra noro reikalas. Klaipėdoje norėta tai padaryti - ten daugmaž pavyzdiniai dviračių takai be sutrūkinėjimų beveik. Vilniuje... Blogiau nei Kauno gatvės. Kas dėl šaligatvių, tai pagal tave, važiuoji važiuoji dviračių taku, kuris eina greta pėsčiųjų tako. Staiga baigiasi dviračių takas - kerti staigiai ant stabdžių, nulipi nuo dviračio, užsimeti jį ant pečių ir nešiesi 200 metrų iki kol prasideda kitas dviračių takas - tokia situacija reali Vilniuje. Ar tada nusineši dviratį iki gatvės, pavažiuoji 200 metrų ir tada vėl lipi ant dviračių tako? Nesakau, kad pėsčiųjų take dviratininkai turi pirmenybę ir turi lėkti kaip akis išdegę. Kur daugiau pėsčiųjų visad prilėtinu. O kas dėl pėsčiųjų ant dviračių tako - jie dėję skersą ir vienintelė objektyvi priežastis dažniausiai būną būtent tokia, kad jiem dzin. Pačius takus įrengti daug nekainuotų, jei tik būtų noro + tai sumažina ligonių kasų išlaidas ilgu laikotarpiu. O taip, pensininkai yra tikrai kultūringi žmonės, kurie tiesiog nematę. Juos reiktų į auklėjimo stovyklas išvežti. Tiek dėl dviračių takų, tiek dėl galų gale įlipimo į autobusą ir panašių smulkmenų. Dauguma jų yra kiaulės ir bambekliai, kuriems dzin visi kiti. O kaip minėjau Klaipėdoje, juos greitai perauklėjo, kad ant dviračių takų vaikščioti negalima - alkūnėmis per šonus keliskart gauna ir saugos. O pagal tavo teiginius Arthurai, atrodo, kad ir autobusų juostomis žmonės gali vaikščioti.

Negali vaikščiot. Blogai, jei vaikšto. Bet blogai ir tai, kad dviratininkai pėsčiųjų takais rieda. Jei jau auklėjam alkūnėm pėsčiuosius, tai ką, dviratininkams pagalius į ratus kaišiosim?..

Aš pėsčiųjų takais važinėju tiek, kiek reikia susijungti su kitu dviračių taku. Pvz važiuojant link molėtų yra dviračių takas iki Dojus. Bet jis prasideda tik 2km prieš jį. Iki tol važiuoti reikia kelkraščiu. Kai grįžinėji atgal - gatvės nekirsi, o taisyklės tai imponuoja. Kas dėl pėsčiųjų ant takų, tai bent 5, kurie net neketina trauktis per 2km būna (išvažiavęs iš miesto varau keliais, nes nelieka dviračių takų arba jie vėl įrengti taip, kad reikia kaip minimum kalnų dviračio). O kas dėl dviračių takų sujungimų, tai pirma išvažiuok su dviračiu ir elkis taip kaip tu sakai ir pravažiuok bent 15km. Tada pasakok, kaip pravažiuot. Aš mielu noru nesirodyčiau ant pėsčiųjų takų ir kelių, jei tik galėčiau. Kaip didžiają dalį galiu važiuoti Klaipėdoje - tik dviračių takais. O kad Klaipėda turi pinigų prūdais - tik jau nereikia. Klaipėdoje netaškomi taip pinigai, kaip Zuokui leidžiama Vilniuje.

Bet labai dažnas vaizdas yra toks, kad šaligatvis yra šalia kelio. Dviratininkai turėtų važiuot kelkraščiu, bet važiuoja šaligatviu, nes jiems taip saugiau. Bet kad sukelia pėstiesiems pavojų, tai nė motais.