Interneto sukčiai, supratę lietuvės klastą, sprogo iš pykčio (10)
Prieš keletą dienų į „Skype“ pirmą kartą gyvenime atėjo keistas laiškas. Žmogus, pasivadinęs Cedricu Lizinu, pranešė, kad nori su manimi pasidalyti pinigais.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nemoku anglų kalbos. Tekstą išverčiau pasitelkusi „Google“ vertėją. Iš laiško supratau, kad Cedricas yra banko darbuotojas, besirūpinantis Indonezijoje žuvusio žmogaus pinigais.
Kodėl parašė būtent man? Todėl, kad neva mano pavardė tokia pati kaip ir žuvusiojo. Jis tikino, kad gali padėti man gauti tuos pinigus, jeigu sutiksiu po to su jo pasidalinti lygiai perpus. Iš karto supratau, kad su manimi bendrauja sukčius.
Neturėdama ką veikti, nusprendžiau su juo pažaisti ir atrašiau: „Vau, kaip man pasisekė! Be abejo, aš noriu tų pinigų! Ką turėčiau daryti?!“
Buvau paprašyta duoti savo el. pašto adresą. Daviau. Tuojau pat gavau laišką su nurodymais atsiųsti duomenis: vardą, pavardę, adresą, telefono numerį ir paso kopiją. Prie laiško prisegė dokumentus ir blanką su mano pavarde. Matyt, jį nukopijavo nuo mano „Skype“. Truputį sunervino šis faktas. Kad man neleidus naudoja mano pavardę. Bet neišsidaviau, kad supykau.
Pasakiau, kad neduosiu jokių duomenų, nes bijau jais dalytis su nepažįstamaisiais. Be to, iš pradžių būtų gerai pasitarti su advokatu. Turėjau omenyje savo advokatą. Bet, matyt, „Google“ vertėjas kitaip išvertė...
Naujasis draugas nesutriko. „Be problemų, – atrašė jis. – Duosiu jums geriausio Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) advokato el. pašto adresą.“
Pasiteiravau, ko reikėtų jo klausti. Jis parašė sakinį, kurį turėčiau nusiųsti. Taip ir padariau.
Advokatas atrašė: „Kas tu toks, po velnių! Ko iš manęs nori! Netrukdyk man dirbti! Aš labai užsiėmęs žmogus!“
Paaiškinau, kad noriu sužinoti, ar jis pažįsta tokį poną Cedricą Liziną ir ar galima juo pasitikėti.
„Taip, – atskriejo atsakymas. – Jis puikus žmogus! Galite juo pasitikėti!“
Paklausiau, ar jis gali man garantuoti mano sandėrio ir pinigų saugumą ir ar reikia už tai sumokėti. Ponas advokatas nesikuklindamas atrašė – jo paslauga kainuoja 4400 eurų. Bet, be pinigų, vis tiek dar reikia ir mano duomenų.
Susirašinėjant su advokatu nenutrūko pokalbis ir per „Skype“. Ten manęs klausinėjo, ar turiu šeimą, vaikų, kokį darbą dirbu. Atsakiau, kad turiu verslą, gyvenu viena be vaikų. Vyrukui tai patiko ir jis dar labiau pradėjo mane girti.
Tokiu būdu mulkinau sukčius keletą valandų. Vis nesutikdavau pasidalyti paso kopija. Galiausiai sutarėm, kad ne aš, o jie man atsiųs savo duomenis. Atsiuntė. Ir aš padėkojusi kuo greičiau „nulėkiau“ į banką pervesti pinigų. Įsivaizduoju, kokie jie ten buvo laimingi, tikėdamiesi lengvo grobio!
Deja, jiems teko nusivilti. „Grįžusi“ liūdnai pranešiau, kad bankas neleidžia atlikti pervedimo, kol paso kopija nebus patvirtinta mūsų šalies kalba.
Advokatas supyko: „Apie ką čia kalbi? Esu aukščiausios klasės advokatas Abudu H.Albora. Koks banko reikalas, kam pervedi pinigus??? Greitai bėk į kitą banką ir atlik tarptautinį mokėjimą, mano pase nėra jokių klaidų – tegul patikrina savo kompiuteryje. Eik į kitą banką ir pervesk pinigus, garantuoju konfidencialumą.“
Pakartojau savo prašymą ir pridėjau užrašą, kokį jie turi parašyti prie savo paso kopijos. Užrašas skambėjo šitaip: „Esu Arabų Emyratų žąsinas“.
Tikėjausi, kad jie užkibs ir aš pasilinksminsiu. Tačiau nepavyko. Gal jie ar jis (greičiausiai tai buvo vienas asmuo) išvertė mano žodžius ir suprato, kad jį maustau, o gal apskritai nesuprato, ko prašau.
Reakcija buvo tokia: „Tu esi sup.... klounas. Nešvaistyk mano sup.... laiko šitam dalykui. Šiuo metu turiu svarbesnių ir geresnių klientų, kurie nusiteikę rimtai. Viso gero.“
Kaip miela. Klounas mane pavadino klounu. Nutrūkus bendravimui, įlindau į „Google“ paieškos puslapį ir pasidomėjau, ar iš tikro egzistuoja tokie žmonės, kokie man buvo pristatyti.
Žiūriu, tikrai yra. Feisbuke yra net keletas pono Lizino paskyrų. Dėl visa pikta patikrinau, ar toks žmogus dirba banke „Barclays“ JAE ir sužinojau, kad jis išties ten eina vykdomojo direktoriaus pareigas.
O štai advokato paskyra buvo vienintelė. Nutariau jam parašyti. Sūnus padėjo išversti į anglų kalbą laiško tekstą, ir aš nusiunčiau jį jam su perspėjimu saugotis: „Sukčiai naudojasi jūsų vardu!“ Atsakymo dar negavau.
Taigi noriu dar kartą priminti visiems – būkite budrūs! Niekada nesusigundykite tokiais ar panašiais pasiūlymais, kokį gavau aš. Netikėkite ir neužkibkite ant nusikaltėlių kabliuko! Neduokite savo duomenų ir nesiųskite niekam pinigų!
Net ir juokais su jais nepatariu bendrauti. Tai irgi yra pavojinga. Jeigu ne jums, tai jūsų kompiuteriui – tikrai. Nes kartu su nuotrauka galite gauti ir kokį pavojingą virusą.
Kol rašiau šį laišką, mano nepilnametis sūnus į savo „Skype“ gavo žinutę su pasiūlymu užsiimti virtualiu seksu.
Panaršiusi internete sužinojau, kad šis sukčių duetas jau gerai žinomas – neva tai aferistai iš Ganos. Vienas „Skype“ vartotojas įspėjo, kad pono Cedrico vardu prisidengęs sukčius per kamerą parodo nusirenginėjančią merginą, vėliau prašo, kad padarytum tą patį, ir viską įrašęs vėliau tave šantažuoja.
Viešpatie, galvoju, ar tai kada nors pasibaigs?
Kodėl parašė būtent man? Todėl, kad neva mano pavardė tokia pati kaip ir žuvusiojo. Jis tikino, kad gali padėti man gauti tuos pinigus, jeigu sutiksiu po to su jo pasidalinti lygiai perpus. Iš karto supratau, kad su manimi bendrauja sukčius.
Neturėdama ką veikti, nusprendžiau su juo pažaisti ir atrašiau: „Vau, kaip man pasisekė! Be abejo, aš noriu tų pinigų! Ką turėčiau daryti?!“
Buvau paprašyta duoti savo el. pašto adresą. Daviau. Tuojau pat gavau laišką su nurodymais atsiųsti duomenis: vardą, pavardę, adresą, telefono numerį ir paso kopiją. Prie laiško prisegė dokumentus ir blanką su mano pavarde. Matyt, jį nukopijavo nuo mano „Skype“. Truputį sunervino šis faktas. Kad man neleidus naudoja mano pavardę. Bet neišsidaviau, kad supykau.
Pasakiau, kad neduosiu jokių duomenų, nes bijau jais dalytis su nepažįstamaisiais. Be to, iš pradžių būtų gerai pasitarti su advokatu. Turėjau omenyje savo advokatą. Bet, matyt, „Google“ vertėjas kitaip išvertė...
Naujasis draugas nesutriko. „Be problemų, – atrašė jis. – Duosiu jums geriausio Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) advokato el. pašto adresą.“
Pasiteiravau, ko reikėtų jo klausti. Jis parašė sakinį, kurį turėčiau nusiųsti. Taip ir padariau.
Advokatas atrašė: „Kas tu toks, po velnių! Ko iš manęs nori! Netrukdyk man dirbti! Aš labai užsiėmęs žmogus!“
Paaiškinau, kad noriu sužinoti, ar jis pažįsta tokį poną Cedricą Liziną ir ar galima juo pasitikėti.
„Taip, – atskriejo atsakymas. – Jis puikus žmogus! Galite juo pasitikėti!“
Paklausiau, ar jis gali man garantuoti mano sandėrio ir pinigų saugumą ir ar reikia už tai sumokėti. Ponas advokatas nesikuklindamas atrašė – jo paslauga kainuoja 4400 eurų. Bet, be pinigų, vis tiek dar reikia ir mano duomenų.
Susirašinėjant su advokatu nenutrūko pokalbis ir per „Skype“. Ten manęs klausinėjo, ar turiu šeimą, vaikų, kokį darbą dirbu. Atsakiau, kad turiu verslą, gyvenu viena be vaikų. Vyrukui tai patiko ir jis dar labiau pradėjo mane girti.
Tokiu būdu mulkinau sukčius keletą valandų. Vis nesutikdavau pasidalyti paso kopija. Galiausiai sutarėm, kad ne aš, o jie man atsiųs savo duomenis. Atsiuntė. Ir aš padėkojusi kuo greičiau „nulėkiau“ į banką pervesti pinigų. Įsivaizduoju, kokie jie ten buvo laimingi, tikėdamiesi lengvo grobio!
Deja, jiems teko nusivilti. „Grįžusi“ liūdnai pranešiau, kad bankas neleidžia atlikti pervedimo, kol paso kopija nebus patvirtinta mūsų šalies kalba.
Advokatas supyko: „Apie ką čia kalbi? Esu aukščiausios klasės advokatas Abudu H.Albora. Koks banko reikalas, kam pervedi pinigus??? Greitai bėk į kitą banką ir atlik tarptautinį mokėjimą, mano pase nėra jokių klaidų – tegul patikrina savo kompiuteryje. Eik į kitą banką ir pervesk pinigus, garantuoju konfidencialumą.“
Pakartojau savo prašymą ir pridėjau užrašą, kokį jie turi parašyti prie savo paso kopijos. Užrašas skambėjo šitaip: „Esu Arabų Emyratų žąsinas“.
Tikėjausi, kad jie užkibs ir aš pasilinksminsiu. Tačiau nepavyko. Gal jie ar jis (greičiausiai tai buvo vienas asmuo) išvertė mano žodžius ir suprato, kad jį maustau, o gal apskritai nesuprato, ko prašau.
Reakcija buvo tokia: „Tu esi sup.... klounas. Nešvaistyk mano sup.... laiko šitam dalykui. Šiuo metu turiu svarbesnių ir geresnių klientų, kurie nusiteikę rimtai. Viso gero.“
Kaip miela. Klounas mane pavadino klounu. Nutrūkus bendravimui, įlindau į „Google“ paieškos puslapį ir pasidomėjau, ar iš tikro egzistuoja tokie žmonės, kokie man buvo pristatyti.
Žiūriu, tikrai yra. Feisbuke yra net keletas pono Lizino paskyrų. Dėl visa pikta patikrinau, ar toks žmogus dirba banke „Barclays“ JAE ir sužinojau, kad jis išties ten eina vykdomojo direktoriaus pareigas.
O štai advokato paskyra buvo vienintelė. Nutariau jam parašyti. Sūnus padėjo išversti į anglų kalbą laiško tekstą, ir aš nusiunčiau jį jam su perspėjimu saugotis: „Sukčiai naudojasi jūsų vardu!“ Atsakymo dar negavau.
Taigi noriu dar kartą priminti visiems – būkite budrūs! Niekada nesusigundykite tokiais ar panašiais pasiūlymais, kokį gavau aš. Netikėkite ir neužkibkite ant nusikaltėlių kabliuko! Neduokite savo duomenų ir nesiųskite niekam pinigų!
Net ir juokais su jais nepatariu bendrauti. Tai irgi yra pavojinga. Jeigu ne jums, tai jūsų kompiuteriui – tikrai. Nes kartu su nuotrauka galite gauti ir kokį pavojingą virusą.
Kol rašiau šį laišką, mano nepilnametis sūnus į savo „Skype“ gavo žinutę su pasiūlymu užsiimti virtualiu seksu.
Panaršiusi internete sužinojau, kad šis sukčių duetas jau gerai žinomas – neva tai aferistai iš Ganos. Vienas „Skype“ vartotojas įspėjo, kad pono Cedrico vardu prisidengęs sukčius per kamerą parodo nusirenginėjančią merginą, vėliau prašo, kad padarytum tą patį, ir viską įrašęs vėliau tave šantažuoja.
Viešpatie, galvoju, ar tai kada nors pasibaigs?
(65)
(82)
(-17)