Paauglių smurtas, išprievartavimai, nužudymai ir lyg ant mielių augantis išsiskiriančių porų skaičius. Kas dėl to kaltas? Kadangi lietuviai alkoholikai pasaulinėje klasifikacijoje stovi aukštesnėje turnyrinės lentelės vietoje nei mūsų šalies vyrų krepšinio rinktinė, dažniausiai šias bėdas „nurašome“ velnio lašams. Deja, baigiantys prasigerti lietuviai turi ir kitų rimtų priklausomybių. Viena jų – kiberseksas, specialistų vadinamas uždelsto veikimo bomba.

Kaip tampama portnografinės industrijos įkaitais?

Lietuvos blaivybės draugijos „Baltų ainiai“ Klaipėdos padalinio pirmininkas Artūras Šiukšta rėžia šviesiai tiesiai – masturbacija žiūrint pornografiją jau seniai tapo seksualine priklausomybe, demoralizuojančia mūsų visuomenę.

Pirmiausia šis nukrypimas kerta santykiams su partneriu – matomas akivaizdžiai sumažėjęs pajėgumas mylėti(s), o seksualiniai santykiai tampa mechaniški, besieliai, vystosi ego, sukoncentruotas į geismą, neturintį jokių vertybių.

„Ir blogiausia, kad bet koks žmogus gali save nuvesti į tokius nukrypimus. Nesvarbu, ar tai būtų žymus gydytojas, advokatas, ministras, ar 15 metų paauglys“, – sako A. Šiukšta. Vyriškio teigimu, bejėgiai šioje situacijoje atrodo ir tėvai, kurie primena savamokslį lėktuvo pilotą, pilotuojantį didžiulį orlaivį su dviem šimtais keleivių…

„Kai kurie įsitikinę, kad jei paauglys internete paslapčiomis atsidarys kokį nors pornografinio turinio puslapį, tai nedarys jam jokios įtakos. Bet tada jie turi patikėti, kad ir Biblija, ir Koranas nedaro žmonėms jokios įtakos“, – kalba priklausomybių prevencijos specialistas.

Pašnekovas pastebi, kad pornografijos, interneto industrija išleidžia milijardus reklamai. Jis klausia – jei nebūtų poveikio, ar jie tai darytų? Nedarytų. Bet daugelis žmonių nesuvokia, kad egzistuoja multimilijardinės pornografijos, kontracepcijos, sekso korporacijos, kurių verslas ir pajamos tiesiogiai priklauso nuo demoralizuotų tautų.

„Dar blogiau, kad tauta demoralizuojama pasitelkus juodžiausias ir jautriausias rinkodaros priemones: viešąją mediją, popkultūrą, švietimo sistemą“, – sako Artūras.

Pradedami „programuoti“ jau mokykloje ir darželyje

Didžioji dalis seksualinių nukrypimų šiandien įgyjami, mat nėra įtikinamų įrodymų, kad jie paveldimi. Ieškantiems tokios problemos ištakų, A. Šiukšta siūlo pirmiausia atsigręžti į darželius ir mokyklas.

„Europoje plintant ankstyvojo lytinio švietimo idėjoms, „programavimas“ vyksta jau šiame lygmenyje. Pavyzdžiui, spausdinamos knygelės vaikučiams, kaip „teisingai“ masturbuotis ir visaip santykiauti. Braunasi minėtos programos ir į Lietuvą. Tik klausimas, ar išstovėsime, ar atsilaikysime?“ – neslepia emocijų pašnekovas.

Vokietijoje, Artūro teigimu, tėvai jau dabar baudžiami baudomis, jei neleidžia vaikų į tokias sekso „pamokėles“ su visomis vaivorykštės spalvomis. „Bet jei masturbacijos įprotis pasitelkiant seksualines fantazijas bus vienintelė seksualinė iškrova, kiekvienas patirtas orgazmas tokius žmones artins prie iškrypėliškų fantazijų. Pasekmės – mintys apie išprievartavimą, vaikų tvirkinimą, skausmo suteikimą partneriui sekso metu. Žiauriausia, kad šiuolaikinėje visuomenėje tai jau tampa inertiškai progresuojančia erotine vertybe“, – teigia priklausomybių prevencijos specialistas.

Iškreiptas seksualumo suvokimas: išprievartavimas – smulkmena?

Tyrimais įrodyta, kad po šešias savaites trukusių intensyvių atviros pornografijos peržiūrų, vystosi grubumas, žiaurumas moterų atžvilgiu, o išprievartavimas nebelaikomas sunkiu nusikaltimu.

„Vystosi iškreiptas seksualumo suvokimas: sustiprėja potraukis iškrypimams, neįprastiems ar žiauriems porno žanrams, paprastas seksas daugiau netenkina. Svarbos netenka ir monogamija, auga neužtikrintumas šeimos, kaip institucijos, tvirtumu. Poligaminiai santykiai tampa priimtini ir natūralūs“, – įvairių tyrimų rezultatus vardija A. Šiukšta.

Paaugliai ir nori pabandyti, ir bando

Pateikia pašnekovas ir dar iškalbingesnę statistiką. Prieš kurį laiką maždaug 600 baigiamųjų klasių jaunuolių ir merginų buvo apklausti dėl pornografinio turinio medžiagos peržiūrėjimo. 66 proc. apklausoje dalyvavusių jaunuolių ir 40 proc. merginų atsakė, kad norėtų išbandyti tai, ką matė. Dar labiau sunerimti verčiantis faktas – net 31 proc. jaunuolių ir 18 proc. merginų, besimokančių mokykloje, sakė, kad visa tai jau išbandė.

„Tokia statistika tik dar kartą įrodo, kad pornografinio turinio filmai padeda įgyvendinti tai, apie ką galvojama. Protinga būtų įsiklausyti ir į psichologų pacientų paaiškinimus, kodėl taip elgiamasi. O šie neslepia, kad internetinė pornografija turi daug privalumų: prieinama, pigu ir anonimiška. Albertas Cooperis vadina tai „potraukiu kiberseksui“ ir sako, kad tokie žmonės yra lyg narkomanai, negalintys atsisakyti interneto, nes jis yra svarbi jų seksualumo dalis“, – pasakoja Artūras.

Ir primena – šis narkotikas, apie kurį per mažai dar kalbama, gali visiškai sugriauti šeimas. Mat turintys priklausomybę nuo kibersekso, nebekreipia dėmesio nei į savo antrąją pusę, nei į vaikus. Rizikuojama netekti ir darbo, t. y. pajamų, reikalingų šeimai išlaikyti. Svarbu tik ta „chemija“, kuri gaunama atsisėdus prie kompiuterio.

Kaip atpažinti pavojų?

Deja, net ir įklimpę į kibersekso pinkles, žmonės nebando gelbėtis, nes nesupranta, iš kur kyla pavojus. Todėl, priklausomybių prevencijų specialisto teigimu, vertėtų žinoti kaip atpažinti pavojų.

1-oji priklausomybės formavimosi stadija, kai žmogus reguliariai žiūri pornografinius filmus, kai jam reikia vis naujų vaizdų. Galiausiai šis pomėgis tampa įpročiu ir „dozių“ reikia vis daugiau.

„Porno yra galingas seksualinis stimuliatorius, afrodiziakas, duodantis seksualinę iškrovą (dažniausiai per masturbaciją). Kai tik susiformuoja įprotis reguliariai žiūrėti pornografinius filmus, savo jėgomis išsivaduoti nebeišeina“, – komentuoja A. Šiukšta.

2-oji fazė – priklausomybės stiprėjimas. Pamažu pradedama norėti stipresnių, atviresnių sekso scenų. Artūro teigimu, į šios pavojingos priklausomybės liūną klimpstantis asmuo gali būti susituokęs, gali turėti partnerį, su kuriuo reguliariai mylisi, bet tai problemos neišsprendžia.

„Priklausomybė ir vis augantis poreikis reikalauja tų vaizdinių, kuriuos duoda tik pornografija. Dabar pas psichologus ateina vedusios poros ir žmonos verkdamos pasakoja, kad jų vyrams geriau masturbuotis žiūrint pornografinius filmus nei turėti intymių santykių su žmona. Mat ekrane mergaitės visada pasiruošusios, pasidažiusios, gražios…“ – kalba A. Šiukšta. Todėl, jo teigimu, dar paauglystėje susiformavus įpročiui kasdien kompiuterio ekrane keisti „partneres“, pradėjus šeimyninį gyvenimą, tas įprotis niekur nedingsta. Ir pasekmių ilgai laukti netenka – Lietuvoje jau kone kas antra šeima iširsta nuo vedybų praėjus mažiau kaip penkeriems metams.

3-oji fazė – jautrumo praradimas. Scenos (knygose, žurnaluose, filmuose), kurios kažkada sukeldavo šoką, pasišlykštėjimą, buvo amoralios, tampa priimtinos ar net banalios. Seksualiniai veiksmai (nesvarbu, ar iškrypėliški, ar antisocialiniai) pamažu darosi priimami. Atsiranda jausmas, kad visi taip daro, vadinasi, galima ir man.

4-oji fazė – seksualumas veiksme. Šitame etape atsiranda tendencija įgyvendinti tai, kas buvo demonstruojama por-nografiniame siužete. Į kibernetinę priklausomybę iki ausų įklimpusį žmogų jaudina tik iškrypėliški santykiai, orgijos. Jis ima dažnai lankytis „masažo“ salonuose, išbandomas seksas su mažamečiais, kyla noras prievartauti, sekso metu sukelti skausmą sau ar partneriui.

„Toks elgesys perauga į seksualinę priklausomybę, kurios negalima nei sumažinti, nei kaip nors kitaip su ja susitvarkyti. Tad jei kas dar svarsto, ar pornografijos žiūrėjimas gali sugriauti šeimas, ar gali paskatinti agresyvumą, nusikalstamumą, atsakymas vienareikšmis – taip“, – sako A. Šiukšta.

Jaunimas demoralizuotas, o Europos populiaciją didina tik emigrantai

Šios problemos itin išryškėjo pastaraisiais metais. Ir ne tik dėl didėjančių galimybių naudotis internetu. A. Šiukšta siūlo atkreipti dėmesį į tai, kas vyksta Europos tautose, kurias tuoj pakeis emigrantai su šariato įstatymais.

„Pasižvalgykite po Vakarų Europos užkulisius ir pamatysite perdėtą moterų emancipaciją: jos nebenori gimdyti vaikų, o prie abortų, sterilizacijos, kontracepcijos ir „mirties langelių“ – eilės. Ir nereikia dėl to stebėtis, kai jau pradinėse klasėse kontraceptinės priemonės mokiniams dalijamos tonomis, nepamirštant pridėti praktinį instruktažą, kaip visu tuo gėriu naudotis. Jaunimas demoralizuotas, jokių vertybių, o tik gyvuliškas lytinių instinktų tenkinimas bei protegavimas“, – piktinasi A. Šiukšta.

Europa sensta, tačiau, Artūro teigimu, jau prieš kurį laiką šią problemą imta spręsti gana primityviu, bet veiksmingu metodu – įsileista darbo jėga iš trečiųjų šalių. Deja, gerai įsikūrę, emigrantai ne visuomet noriai dirba. Geriau jie gimdo vaikus ir laimingai gyvena iš pašalpų, toliau „dirbdami“ vaikus…

„O negavę tinkamo darbo pavyzdžio iš tėvų, vaikai eina jų pėdomis. Kiek ilgai Europai galima bus šitaip gyventi? Paskaičiuokime, kiek vaikų augina emigrantai, o kiek patys europiečiai? Jei šalyje negimsta apie 2,2 vaiko vienai šeimai, tai tokia šalis pasmerkta išnykti. Lietuvoje viena šeima statistiškai augina apie 1,5 vaiko“, – skaičiuoja pašnekovas. Ir prognozuoja, kad arba mes susiimsime, arba išnyksime.

„Tik labai panikuoti nereikia, nes, bet kokiu atveju, gera, derlinga protėvių žemė tuščia neliks… Į Lietuvą privažiuos nuo sausrų, klimato atšilimo bėgantys būsimi afrolietuviai“, – ironizuoja A. Šiukšta.

Liko paskutinė galutinai nesugadinta karta

Kol kas, panašu, stovima išnykimo kelyje, nes demografines bėdas Lietuva jau ne vienerius metus jaučia visu sunkumu. Situacijos nelengvina ir tai, kad šalis pasaulyje pirmauja pagal alkoholio suvartojimą. Tad lietuviams, Artūro teigimu, pats laikas išblaivėti visomis prasmėmis. O atsakomybę už „išblaivėjimą“ turėtų prisiimti karta, gimusi 1960–1990 m.

„Šio amžiaus žmonės palaiko Lietuvos ekonomiką. Bet svarbiausia, kad tai yra paskutinė karta, mačiusi pereinamojo laikmečio skirtumus. Jie dar gali adekvačiai įvertinti, sulyginti skirtumus bei priimti sprendimus, nes dauguma užaugo žiūrėdami seną gerą meninę animaciją, griežtai cenzūruojamą televiziją. Paauglystėje ši karta nematė jokio spalvoto genderizmo, jokių kiberseksų. Dalis minėtų žmonių dabar užima vienokias ar kitokias pareigas dvasininkijos, politikos, švietimo, sveikatos, kultūros srityse. Tad jie su Dievo pagalba galėtų pažadinti tautą. Ir, svarbiausia, būti pavyzdžiu savo vaikams“, – kalba A. Šiukšta.

Kalbėkitės ir stebėkite

Keletas naudingų patarimų tėvams, norintiems apsaugoti savo atžalas nuo pavojingos internetinės priklausomybės ir kibersekso grėsmių:

• Atraskite laiko pasidomėti, ką jūsų vaikas veikia internete, kokie jo pomėgiai.
• Periodiškai patikrinkite, kokia informacija apie jūsų vaiką prieinama virtualioje erdvėje: paieškos sistemoje „Google“ įveskite vardą pavardę, stebėkite, kokia informacija pateikiama.
• Padėkite vaikui suprasti, ką jam galima skelbti internete, ko nevertėtų skelbti, pavyzdžiui, asmeninės informacijos.
• Periodiškai peržiūrėkite savo vaiko lankomų puslapių istoriją.
• Kalbėkite su vaiku apie bendravimo internete, susitikimų su nepažįstamais žmonėmis riziką, galimas grėsmes, pateikite gyvenimiškų pavyzdžių. Jei vaikas vis dėlto panoro susitikti su internetiniu savo draugu, patarkite tai daryti tik viešosiose vietose. Dar geriau – palydėkite savo atžalą į susitikimą su nepažįstamu nauju draugu ir nepalikite jų vienų tol, kol neįsitikinsite, kad tai daryti saugu.
• Jei pastebite, kad vaikas ką nors nuo jūsų slepia, įdiekite į savo namų kompiuterį filtravimo ir stebėjimo programas.
• Internetu naudokitės bendroje namų erdvėje – taip galėsite lengviau stebėti vaiko elgesį virtualioje erdvėje.
• Instaliuokite apsaugines programas nuo pornografinio turinio.
• Jeigu pastebėjote neteisėtos ar žalingos informacijos internete, bet kada galite pranešti projekto „Draugiškas internetas“, „Karštajai linijai“ ir kitoms tarnyboms.

Mindaugas MALCEVIČIUS, savaitraštis „Šiauliai plius“

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Šiauliai plius

Autoriai: Mindaugas Malcevičius

Komentarai (20)