Kol IT centrai Lietuvoje su žiburiu ieško šimtų programuotojų, atkunta ir kursų rengėjai. Tapk programuotoju per kelias savaites – taip viliojami jaunuoliai, tačiau darbdaviai atsargiai žiūri į naujai iškeptus specialistus ir kantriai ieško bent kiek patyrusių vilkų.

Programavimo kursų Lietuvoje užderėjo kaip grybų po lietaus. Nieko keista – programuotojų šiuo metu trūksta labiausiai, o bankai, įvairios Vakarų kapitalo bendrovės Lietuvoje tik didina medžioklės plotus ieškodami gabių programuotojų.

Kursai – nepigūs, tačiau tikėtis, kad suploti nemenki pinigai iš karto atsipirks, būtų naivu. Dalis darbdavių pradedančiųjų programuotojų vengia, nes į juos reikėtų investuoti nemažai laiko ir pastangų.

IT specialistai – paklausūs penktus metus iš eilės

Kaip teigė Lietuvos darbo biržos (LDB) Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Milda Jankauskienė, IT specialistai yra vieni iš labiausiai ieškomų darbuotojų mūsų šalyje ir tokia tendencija pastebima pastaruosius penkerius metus.

Anot M.Jankauskienės, panašiu mastu kaip IT specialistų, darbdaviai ieško ir gydytojų specialistų, tarptautinio krovinių vežimo vairuotojų ir įvairių nacionalinių užsienio virtuvių specialistų.

Paklausta, ar gali darbo netekęs žmogus tikėtis, kad programavimo kursai jam bus apmokėti, M.Jankauskienė tikino, kad tai sprendžiama darbo biržoje sudarant individualų asmens veiklos planą. Vis dėlto, anot LDB atstovės, iki šiol programuotojai rengiami nebuvo.

Be to, M.Jankauskienė pažymėjo, jog didelės IT įmonės dažniausiai įdarbina tik tuos žmones, kurie įgiję specialybę aukštosiose mokyklose ir jau turi darbo patirties šioje srityje.

„Gali būti priimami baigę matematiką ar kitus tiksliuosius mokslus ir turintys sisteminių žinių. Galbūt mažose įmonėse dirbantiems, patobulinus kvalifikaciją tokiuose kursuose, pakanka žinių dirbti, tačiau neturintiems darbo patirties ir reikiamo išsilavinimo, įsidarbinti didelėse IT įmonėse turbūt nelabai pavyktų“, – pasakojo M.Jankauskienė.

„Danske Bank“ atstovas: kur įgijo žinias – nesvarbu

Banko „Danske Bank“ administracijos vadovas Marius Ivanauskas tikino, kad šiai bendrovei tai, kur potencialus darbuotojas įgijo žinias, visiškai nėra svarbu.

„Ar žmogus yra įgavęs žinių universitete, ar kursus eidamas, ar „Youtube“ žiūrėdamas, mums nėra jokio skirtumo. Esmė – ką žmogus gali, ką žino ir kiek organizacija gali prisidėti prie jo tobulėjimo ir kiek naudos organizacijai jis atneš“, – tikino M.Ivanauskas, pabrėžęs, kad vykdant darbuotojų atranką, tikrinamos ir IT specialistų žinios.

Paklaustas, ar „Danske“ IT centras nevengia priimti pradedančiųjų programuotojų, M.Ivanauskas pabrėžė, kad kiekviena įmonė nusistačiusi vis kitą pradedančiojo programuotojo apibrėžimą.

„Mums pradedantysis programuotojas – turintis darbo patirties iki dvejų metų. Mes juos samdome ir šiuo metu turime nemažai. Be to, yra vienuolika žmonių, kuriems tai pirmasis darbas, o tai šioks toks indikatorius“, – sakė „Danske Bank“ administracijos vadovas.

Kovo viduryje „Danske Bank“ IT paslaugų centras paskelbė, kad šiemet darbuotojų skaičių ketina padidinti nuo 400 iki 600.

Švieži programuotojai domina ne visus

Kitokį pradedančiojo programuotojo apibrėžimą pateikė programavimo kursus siūlančios Vilniuje įsikūrusios „NKKM IT mokymo agentūros“ direktorė Vilma Rimkutė.

Anot jos, jaunesniuoju programuotoju dirbti galima ir po penkis mėnesius trunkančių programavimo kursų baigimo, tiesa, toks specialistas žinių gali ir pritrūkti.

„Esu šnekėjusi su įmonėmis, kurios pasiima pradedančiuosius, su jais reikia nuolat dirbti, prižiūrėti“, – sakė V.Rimkutė. Pasak jos, jaunesniųjų programuotojų darbo jėga susižavi toli gražu ne kiekviena IT bendrovė.

Šioje mokymo įstaigoje programavimo kursai pradedantiesiems kainuoja per 1000 eurų ir, V.Rimkutės teigimu, dažniausiai norą programuoti išreiškia kitokį išsilavinimą įgavę žmonės, kurie nėra patenkinti esamu darbu arba jo visai negaunantys.

Be to, tarp besikreipiančiųjų nemažai yra tokių, kuriuos į programavimo kursus nukreipė geresnę poziciją pasiūlęs darbdavys, arba apie nuosavą verslą svajojantys žmonės. Vis dėlto, svarbiausia yra žmogaus pasirengimas ir požiūris į mokymosi procesą.

„Rezultatas priklauso nuo žmogaus. Penki mėnesiai yra tas reikalingas minimumas. Pabaigus kursus laukia profesionalo egzaminas – yra kas laiko ir išlaiko, o kai kas net nebando.

Grupėje būna visokių žmonių. Būna, atrodo, lyg ir suaugęs, bet jį mama užregistruoja ir prižiūri suaugusį vaiką, kad jis lankytų. Aišku, iš tokio žmogaus nieko nebus“, – paklausta apie programuotojų kursų dalyvių motyvaciją pasakojo V.Rimkutė.

Pradedantysis gali tenkintis puse tūkstančio eurų

Nuomonei, kad vos kursus pabaigę jaunieji programuotojai tikrai negali tikėtis itin gero atlyginimo, pritarė ir bendrovės „IT Dreams“ projektų vadovas Paulius Ragauskas.

Jis teigė, kad pradedantysis programuotojas gali tikėtis apie 500 Eur mėnesinio atlyginimo, tačiau kiti gali gauti ir didesnę alga, nes viskas priklauso nuo to, kaip žmogus darbdaviui save pateikia ir kokia yra jo motyvacija.

„Į tokio programuotojo tolesnį mokymą reikėtų investuoti dar tris ar šešis mėnesius“, – tikino P.Ragauskas.

Be to, jis siūlė nepamiršti, kad norint tapti geru programuotoju, itin svarbios yra tam tikros būdo savybės, pavyzdžiui, dėmesio išlaikymas ir susikoncentravimas į vieną darbą, o tai, ar žmogus programavimo žinias įgijo universitete, ar kitoje ugdymo įstaigoje, nėra svarbu.

„Geras IT specialistas nebūtinai turi turėti universiteto diplomą“, – įsitikinęs „IT Dreams“ projektų vadovas. Jis pridūrė, jog kai kuriose studijų programose yra skiriamas pernelyg didelis dėmesys teorijai.​

Komentarai (7)