Norvegijoje – valytojų iš Lietuvos antplūdis. Taip rašo šios šalies spauda ir ji nemeluoja. Iš tiesų per pastaruosius penkerius metus Lietuvos moterys ir merginos masiškai plūdo čia dirbti valymo srityje. Jos tvarko biurus, valo viešų įstaigų tualetus, šluoja gatves, tvarko parkus. Valytojos pareigos gal solidžiai ir neskamba, bet Skandinavijoje jos vertinamos. Vidutiniškai šį darbą dirbantis žmogus per mėnesį čia uždirba nuo 2000 iki 2500 eurų.

Ir tai daugiau, nei gauna, pavyzdžiui, restorano padavėja, taksi vairuotojas ar net biuro administratorė. Valai ir vargo nematai – taip sako į Norvegiją gyventi ir dirbti persikėlusios lietuvės.

Viena iš jų – Neringa Valasevičiūtė. Ši 23 metų mergina į Bergeną, antrą pagal dydį Norvegijos miestą, atvyko prieš dvejus metus.

„Čia į valytojas žiūri pagarbiai, alga tikrai gera. Viskas labai puiku. Neskaičiuojant mokesčių, gali gauti 2400 eurų per mėnesį. Gali ir dar daugiau, žiūrint, kiek valandų dirbi, kiek viršvalandžių turi“, – pasakoja Neringa.

Neringą vietiniai giria už ypač išpuoselėtą išvaizdą, gražią šypseną ir žvilgančius šviesius plaukus. Darbe ar namie – ji visada būna pasitempusi ir kvepianti mėgstamais kvepalais.

„Visos valytojos labai gražios, yra panelių, kurios baigusios mokslus – psichologiją ir t.t., bet, aišku, kaip kiekvienoje šaly, pradžia yra labai sunki“, – teigia emigrantė.

Nelegaliai įdarbinusi tautietė nusuko dalį valandų

Norvegai pastebi, kad kuo toliau – tuo valytojos jaunesnės. Emigracinės bangos pradžioje daugiau atvykdavo pagyvenusios tetutės, o štai dabar jaunos studentės ar net moksleivės. Dauguma lietuvaičių net nenori girdėti jokių kitų darbo pasiūlymų, valymas joms visoms – pagrindinis tikslas. Dėl šio darbo jos pasiruošusios nueiti vargo kelius.

„Aš ieškojau darbo tris mėnesius per visokius puslapius, per visokias lietuvių sukurtas grupes. Mane priėmė dirbti lietuvė moteris – privačiai valyti namus kartu su ja. Kadangi aš neturiu [vairavimo] teisių, tai teko važinėti kartu su ja, dirbome kartu.

Su ja dirbau pusę metų, kol neatėjo vasara. Tada ji nusuko nuo manęs kažkiek valandų. Kadangi dirbau nelegaliai, įrodyti nieko negalėjau. Tuo viskas ir pasibaigė, tada pradėjau ieškotis kito darbo“, – prisimena mergina.

Lietuvių Norvegijoje priskaičiuojama tūkstančiais. Geriausios darbo vietos jau seniai užimtos, tad daug kam atvykus tenka nusivilti. Tačiau grįžti į Lietuvą tuščiomis niekas nenori, štai tada emigrantės ryžtasi sukti nelegaliais keliais. Neringos pradžia Norvegijoje buvo lygiai tokia pati – dulkėta, net nuplauta ašaromis.

„Nelabai galėjau skųstis, nes tai yra nelegalus darbas, aš nieko įrodyčiau. [...] Labai daug čia yra lietuvių, kurie vienas kitam kiša koją. Ji pasakė, kad aš per daug užsirašiau valandų už namus, nors sąsiuvinyje surašytos valandos buvo jos sudiktuotos ir ji pati lygiai tokias pačias valandas buvo susirašiusi. Bet ta pusė metų buvo gana gera pradžia – vis tiek dirbi, nesėdi namuose. Labai dažnai jaunimui būna sunku atvažiavus iškart susirasti darbą“, – pasakoja „Emigrantų“ pašnekovė.

Nesėkmingai pradėjusi gyvenimą Norvegijoje Neringa iškart nepuolė pirkti bilietų atgal į Lietuvą. Apsipratusi svetimame krašte mergina nusprendė legalizuotis ir dirbti oficialiai. Šimtai moterų iš mūsų šalies tokios darbo vietos ieškosi mėnesių mėnesius. Tačiau išvaizdžiai Neringai labiau pasisekė. Jos grožis pakerėjo įmonės, kurioje ji dabar dirba, vadovus: „Darbą gavau tą pačią dieną, šefas sakė, kad manimi labai susižavėjo.“ 

Jai pavyko įsidarbinti vienoje didžiausių Norvegijoje personalo nuomos kompanijų ISS. Čia dirbantys žmonės aptarnauja daugybę solidžių kompanijų. Gauna legalų atlyginimą, padorias darbo sąlygas, aprangą, visas reikiamas priemones. Tarp Neringos valomų objektų – bankas, mokesčių inspekcija, privati mokykla.

Girdi vien komplimentus

Šis darbas tikrai ne metams ir ne dvejiems, jį turintys žmonės kartais net ir pensijos sulaukia. Nes valyti Norvegijoje apsimoka, sako Neringa ir tiesiai šviesiai skaičiuoja savo finansinius lūkesčius.

„Ir iš tų privačių namų prasigyvena. Yra labai daug panelių, kurios dirba legalų darbą valymo įmonėje, o po darbo važiuoja ir valo privačius namus. Tai yra be proto dideli pinigai. Pavyzdžiui, jei namą valai tris valandas, o įkainis už valandą yra 250 kronų (25 eurai), tai už vieną namo išvalymą susidaro 750 kronų (75 eurai)“, – valytojų uždarbius atskleidžia Neringa.

Norvegijoje valytojais dirbantys lietuviai juokiasi iš tų mūsų tautiečių, kurie juos vadina vergais. Pasak Neringos, vergai yra tie, kurie už sunkų darbą gauna nepadoriai mažą atlyginimą, o valytojai uždirba puikiai.

Neringa sako, kad, pradėjusi dirbti valytoja, nemokėjo gerai valyti grindų ar šluoti. Bet su laiku, nuolat praktikuojantis, pavyksta dirbti vis geriau ir geriau: „Negaliu sakyti, kad aš pati geriausia ir geriausiai dirbu. Visą laiką stengiuosi, bet, aišku, kaip visur visada būna – galbūt kažko nepadarai. Arba būna niūresnė diena ir tu galvoji – ai, šito nevalysiu, praleidi. Visiems taip būna.“

Kiekvieną dieną į darbą ir iš jo Neringa keliauja su šypsena. Sako, kad valydama atsipalaiduoja, paklauso mėgstamos muzikos, nemokamai išgeria kavos ar net užkanda nemokamų užkandžių, siūlomų daugelyje jai priskirtų objektų. Jos teigimu, Norvegijos darbdaviai savo personalą lepina gėrimais ir valgiais, ir valytojų taip pat nepamiršta.

Anglijoje gyvenantys lietuviai skundžiasi, kad ten, jeigu nedirbi solidaus darbo, gausi patyčių porciją. O Norvegijoje nieko panašaus – bent taip sako Neringa. Ji ir kitos valytojomis dirbančios merginos gauna vien tik komplimentus.

„Sako ir vyrai, ir moterys. Ir šiaip pakalbina, visada paklausia kaip Norvegija, kaip žmonės elgiasi. Dažniausiai, kai [pirmąkart] ateini valyti į pastatą, prieina [atsakingas] asmuo ir visada pasako, kad jeigu kažkas negražiai su tavimi elgsis ar negražiai komentuos, visada ateik pasakyti, sutvarkys. Dėl to žmonės labai pagarbiai elgiasi – kaip su savu, galima sakyti“, – pasakoja emigrantė. 

Skandinavams būdingas veidmainiškumas. Dauguma jų į veidą šypsosi, o už nugaros mėgsta apkalbėti. Labai retas atvejis, kad norvegas negražų žodį pasakytų tiesiai šviesiai. Ši tauta galvoja apie savo reputaciją.

„Gal ir buvo porą kartų kažkokių replikų, bet kad nusispjautų arba šiukšlę numestų, tai tikrai ne. Tuo metu [kai išgirsti repliką] gal susinervini, bet apsisuki ir nueini. Man tai tas žmogus, kuris šitaip elgiasi, yra žemesnis, nes jei mes nesutvarkytume jų ofisų, tai būtų baisu“, – sako Neringa.

Lietuvės kur kas tvarkingesnės

Emigrantės teigimu, lietuvės moterys kur kas tvarkingesnės nei norvegės: „Kalbant apie privačių namų valymą, jeigu tiesiai šviesiai – tai jie nelabai netvarkingi. Jeigu [norvegai] vyrai pamatytų, kaip lietuvių namai atrodo ir kaip jų moterų... Skirtumas labai didelis.“

Neringa sako, kad norvegėms nerūpi nei jų pačių išvaizda, nei aplinka, kurioje gyvena. Kai kurių turtingų ponių namai tiesiog primena kiaulidę: „Būna plaukų visur ant žemės, ką valgo – tas ant kilimo. Tu kiekvieną dieną neateini pas juos, visą savaitę jie ir vaikšto per tuos trupinius.“ 

Kalbėdama apie biurų valymą, Neringa sako, kad vyrų kabinetai kur kas tvarkingesni nei moterų. „Ateini į vyro ir moters ofisą, tai skirtumas kaip diena ir naktis. Pas vyrą kvepia, viskas sudėta į vietas, nei dulkių, nei šiukšlių. [...] O pas moteris baisu, kas darosi, popierių visas kalnas. Bet pas juos taip yra: moteris – šeimos galva, vyrai šiek tiek [žemiau]. Kaip Lietuvoje priimta, kad vyrai šiek tiek aukščiau už moterį, tai čia atvirkščiai“, – teigia lietuvė. 

Palikti gimtinę pirmą kartą Neringa ryžosi vos tik baigusi mokyklą. Bet ne dėl savęs, o dėl savo šeimos. „Mirė mano tėtis ir mama mus su broliu augino viena. Labai stengdavosi, ką galėdavo, tą duodavo. Aš pagalvojau, kad būtų labai savanaudiška sulaukus 18 metų toliau gyventi iš jos pinigų. Todėl, gavusi progą išvažiuoti į Daniją, ir išvažiavau. Pasiūlė bendraamžiai, kurie ten jau dirbo, – pasakoja Neringa. – Dirbau fabrike, plantacijose, reikėjo sodus genėti, eglutes formuoti. Sunkiausia turbūt buvo genėti eglutes – žiema, šalta, šakos storos, o žirklutės mažos.“

Po Danijos Neringa buvo grįžusi į gimtąją Jonavą, norėjo pasilikti ten, arčiau mamos ir brolio. Tačiau po kelių bandymų nuleido rankas: „Galvojau galbūt kažką Lietuvoje pradėti, nes buvau truputį pinigų pasitaupiusi. Įstojau į darbo biržą, bet pasiūlė tik du darbus per pusę metų. Nueini ten, tai nenori tavęs priimti, klausia – tu nori dirbti mano fabrike taip atrodydama? Ir viskas. Parašo, kad pasirenka kitą kandidatą.“

Pagelbėja ne tik savo šeimai, bet ir draugei

Tad po nesėkmingų darbo paieškų Lietuvoje Neringa nusprendė išvykti į Norvegiją. Ten ji – ne viena. Dviejų kambarių butelyje ji glaudžiasi kartu su mylimuoju Einoru.

Poros būstas tikrai kuklus, toliau nuo centro, kad nuoma kainuotų kuo mažiau: „Aš niekada nesišvaistau pinigais. Viską labai gerai apskaičiuoju. Jeigu man reikia daikto, aš nuėjusi į parduotuvę, dar 10 kartų pagalvoju, ar man tikrai jo reikia.“

Neringa sako, kad Norvegijoje yra tam, kad padėtų brangiausiems žmonėms. Mama ir mokyklą šiemet baigsiantis brolis nuolat iš Neringos sulaukia finansinės paramos.

Jauna valytoja remia ne tik savo šeimą, bet ir draugę. „Turiu draugę, kuri yra nuostabus žmogus, kuri mokinosi kartu su manimi. Ji turi mažą mergytę, ją augina viena, jos mamytė yra neįgali, ji mamą prižiūri nuo 17 metų. Ir darbo ji tikrai negali susirasti, nes reikia prižiūrėti mamą ir mergytę, gyvena iš mamos pensijos ir invalidumo. Labai malonu, kad galiu jai padėti“, – pasakoja Neringa. 

Artimiausiu metu iš Norvegijos Neringa nežada išvykti. Darbe ją vertina ir giria, mergina tikisi paaukštinimo, galbūt ir atlyginimo pakėlimo. Sako jaučianti, kad bus dar geriau: „Norvegija yra didelių galimybių šalis, tai reikia stengtis iš jos pasiimti viską, ką įmanoma.“

Nors daug jos bendraamžių emigrantų prisiekia niekada negrįžti į Lietuvą, Neringa laikosi kitokios nuomonės. Gimtinė jai svarbiau už pinigus. Ir vos tik padės ant kojų atsistoti mamai, broliui bei draugei – ji žada būtinai grįžti gyventi atgal į Jonavą: „Kad ir kaip bebūtų čia gerai, kad ir kokie bebūtų geri pinigai, kad ir ką čia pasiektum, bet vis tiek, kai grįžti į Lietuvą ir paskui reikia iš jos išvažiuoti, būna labai sunku. Lietuvoje yra šeima, seneliai, draugės. Čia to šiek tiek trūksta. Aišku, nesijauti čia vieniša, nes susipažįsti su kitais žmonėm, bet Lietuva yra Lietuva.“

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: lrt.lt

Autoriai: Orijus Gasanovas

Komentarai (70)