Kiaulių gripo vakcinų vajus prasidėjo 2009 metais, kai Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė pirmąją pandemiją nuo 1968 metų. Dalis Vakarų valstybių masiškai pirko vakcinas, nes įprasto sezoninio gripo vakcinos buvo nelabai veiksmingos prieš H1N1, ir siūlė nemokamai skiepytis savo piliečiams. Piliečiai tuo tarpu į vakcinaciją nuo H1N1 pažiūrėjo gana skeptiškai. Pavyzdžiui, Prancūzija nusipirko 90 milijonų dozių, o pasiskiepijo vos 6 milijonai Prancūzijos piliečių. Tai galima paaiškinti keliomis racionaliomis priežastimis. Visų pirma, vakcina buvo sukurta, kai jau buvo aišku, kad liga nėra tokia pavojinga, kaip buvo baiminamasi iš pradžių ir panika palengva silpo. Visų antra, vakcina buvo naujai sukurta ir mažai išbandyta, tad buvo girdima nuomonių, kad sveikatai ji gali sukelti rimtesnį pavojų nei apsaugą. Visgi, JAV mokslininkų duomenimis, jei skiepijimo kampanija JAV būtų pradėta bent 2 savaitėmis anksčiau, tai būtų padėję išsaugoti papildomas 300 gyvybių ir išvengti maždaug milijono mirtimi nesibaigusių susirgimų.

Turėdamas mintyje šį kontekstą (kurį kuklus šio teksto autorius papildė kiek naujesne informacija) Seržas Galamas iškėlė kelis klausimus:

Atsakymus į visus šiuos klausimas Seržas Galamas gavo, padaręs vieną elementarią prielaidą: dalis žmonių užsispyrę teigia savo tiesas ir taip „susidoroja“ su opozicija. Iš pradžių jis suformulavo elementarų agentų modelį, kuriame visi žmonės (juos atitinkantys agentai) gali keisti nuomonę. Šie agentai susitinka po tris (grupės formuojamos atsitiktinai) ir aptaria klausimą. Po diskusijos visi trys agentai pakeičia savo nuomonę, kad ji atitiktų daugumos nuomonę. Šio elementaraus modelio dinamika akivaizdi. Jeigu „už“ yra daugiau nei 50% visų agentų, tai daugeliu atvejų visi agentai bus „už“, priešingu atveju, dauguma bus „prieš“. Jeigu lygiai 50% visų agentų bus „už“, tai galutinį rezultatą lems atsitiktinumas.

Tačiau šis modelis yra vis dar per daug paprastas – jis paaiškina visuomenės nuomonės susivienodinimą, bet nepaaiškina, kaip ji gali pasikeisti. Siekdamas į tai atsižvelgti, Seržas Galamas pasiūlė įterpti kelis savo nuomonės nekeičiančius agentus. Kitaip tariant, žmones, kurie savo nuomonės nepakeis nepriklausomai nuo priešingų argumentų. Jis pastebėjo, kad tokių agentų buvimas veikia rezultato keitimosi ribą. Turint pakankamai aktyvų ir atkaklų palaikytojų būrį, laimėti galima net jei tavo nuomonę palaiko vos 10-20% (ir net mažiau) visų agentų.

Remdamasis šiuo modeliu, Seržas Galamas padarė išvadą, kad evoliucijos teorijos ir klimato kaitos atveju mokslininkai sugebėjo efektyviai pabūti tais „užsispyrusiais“ agentais ir teigiamai paveikti visuomenės nuomonę. Nors, jo teigimu, tokia elgsena nėra ypatingai etiška. Tuo tarpu kiaulių gripo atveju mokslininkai nesugebėjo sukoncentruoti savo pajėgumų ir tinkamai „užsispirti,“ tad vakcinavimo nuo kiaulių gripo lygis buvo gan žemas.

Prieš keletą metų, dar nežinodamas apie Seržas Galamo darbus su „užsispyrusiais“ agentus, aš kartu su savo studentu praktikantu (finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba) bandžiau įterpti juos į kitą modelį. Mano nagrinėtame agentų „bandos jausmo“ modelyje, priešingai nei Galamo modelyje, „užsispyrusių“ agentų efektas gali būti gerokai didesnis. Mano nagrinėtame modelyje, norint pastebimai paveikti kitų agentų nuomonę, pakanka tam tikro skaičiaus, o ne tam tikro procento, agentų. Šiuos rezultatus kiek labiau techniškai, tačiau su interaktyvia programėle, buvome aprašę viename iš Rizikos fizikos tinklaraščio tekstų.

Bendras teksto moralas paprastas – jeigu norite laimėti debatus, tai turėkite daug užsispyrusių bendraminčių, kurie pasakos kokia nuostabi jūsų visų pozicija. Visų likusių individų veikiausiai neįtikinsite, bet gauti plačiosios visuomenės palaikymą tai turėtų padėti kuo puikiausiai.

Aleksejus Kononovičius
VU Teorinės fizikos ir astronomijos instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas

Komentarai (3)