1918 m. rusų kalbos reforma – kaip ir kodėl bolševikai po 1917 m. Spalio perversmo revoliucionavo rusišką rašybą? (Foto, Video) (8)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tačiau raidė „ъ“ buvo palikta žodžių viduryje kaip skiriamasis („kietumo“) ženklas (съемка, разъяснить, адъютант). Taip jis naudojamas iki šiol.
4. Pašalinti raidę "і" (žinoma kaip dekadinė "и"), pakeičiant ją "и" (ученіе - учение, Россія - Россия, Іоаннъ - Иоанн). Vėliau ši taisyklė sukėlė tam tikrų sunkumų, nes kursyvinėje rašysenoje raidė „и“ susilieja su raidėmis „ш“ arba „м“.
5. Rekomenduoti naudoti raidę „ё“ („jo“) (пёс, вёл, всё), nors tai nebuvo privaloma.
Įdomu tai, kad dekrete nebuvo užsiminta apie kitą senosios abėcėlės raidę – „ѵ“ (vadinamą ižitsa). Tiesa, ji beveik nebuvo naudojama: nors įprasta religiniuose tekstuose, ji palaipsniui virto savo dvyne – raide „и“.
Kas dar buvo pakeista
Be abėcėlės, buvo pakeistos ir kelios rašybos taisyklės.
Pavyzdžiui, priešdėliai, kurie baigiasi raide „з" (из, воз, раз, роз, низ, без, чрез, через), dabar turėjo būti rašomi kitaip, atsižvelgiant į tai, kuri raidė buvo po jų: prieš balsius ir garsinius priešbalsius jie baigdavosi raide „з"; bet prieš begarsius priebalsius „з" buvo pakeista „с" (разбить, разораться, bet расступиться).
Tuo pačiu metu priešdėlis „c“ liko nepakitęs, nepaisant to, kuri raidė eina po jo.
Taip pat buvo pakeistos kai kurios sudėtingos formos galūnių taisyklės:
Kilmininko linksnyje būdvardžiai, dalyviai ir įvardžiai vietoj „аго“, „яго“ buvo vartojami „ого“, „его“ (добраго - доброго, ранняго - раннего).
Vardininko ir priegaidės atvejais moteriškosios ir neutralių būdvardžių, dalyvių ir įvardžių galūnės „ыя“, „ія“ buvo pakeistos „ые“, „ие“ (добрыя - добрые, синія - синие).
Daugiskaitos įvardis „они“ turėjo moteriškos (“онѣ”) ir vyriškos giminės (“они”) formas. Dabar liko tik viena forma „они“. Tas pats pasakytina ir apie skaičių „один“ moteriškoje giminėje (Одне - одни, однехъ - одних ir kt.).
Įvardis, nurodantis savininkišumą „ея“ vienaskaitos giminėje virto „ее“ (arba „её“).
Kaip reforma buvo priimta visuomenėje
Po revoliucijos šalį palikę baltieji emigrantai atsisakė priimti naują rašybą ir apkaltino bolševikus rusų kalbos žalojimu. Iki 1940-ųjų ir 1950-ųjų rusų emigrantų leidiniai buvo spausdinami naudojant senąją rašybą. Vėliau jie priėmė naujas taisykles ir prie jų priprato.
Sunkumų patyrė ir jau išmokę skaityti bei rašyti žmonės. Privačiame susirašinėjime daugelis ir toliau naudojo senąjį rašybos stilių, o kiti turėjo greitai iš naujo mokytis naujų taisyklių. Visų pirma mokytojai turėjo priprasti prie naujos rašybos.
Vienas didžiausių iššūkių buvo poreikis „išversti“ į naują stilių visus XVIII ir XIX amžiaus rusų klasikinės literatūros kūrinius. Pavyzdžiui, kai kurie poezijos rimai buvo paveikti naujų taisyklių, reglamentuojančių žodžių galūnes. Tiesa, šios didžiulės pastangos atnešė ir privalumų: daugelio puikių rašytojų kūriniai, išbarstyti po įvairius literatūros žurnalus ir rinkinius, galiausiai buvo surinkti, „išversti“ ir išleisti į vieną rinkinį.
