Kas būtų, jei Žemė būtų plokščia? Plokščiažemininkams tai tikrai nepatiks (Video)  ()

Šiame straipsnyje „Interesting Engineering“ aptaria mokslinius įrodymus, paneigiančius plokščiosios Žemės teorijas.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Ar kada nors pagalvojote, koks būtų gyvenimas, jei Žemė būtų tikrai plokščia? Įsivaizduokite pasaulį, kuriame gravitacija veikia visiškai kitaip, o horizontas tęsiasi be galo. Kad ir kaip tai skambėtų kaip mokslinės fantastikos fantazija, plokščios Žemės idėja išliko per visą žmonijos istoriją.

Tiesa ta, kad žmonių, kurie iš tikrųjų pritaria Plokščios Žemės teorijai, skaičius yra neaiškus. Be to, mes žinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, kurie prieštarauja šiai teorijai, dešimtys tūkstančių žmonių seka socialinių tinklų paskyras, skirtas šiems įsitikinimams. Be to, atrodo, kad 1 procentas amerikiečių mano, kad Žemė yra plokščia.

Dėl plokščios žemės vaizdo įrašų populiarumo „YouTube“ ir supratimo, kad toks turinys gerai veikia, pastaraisiais metais, ypač nuo 2014 m. ir 2015 m., ši idėja atgijo.

Bet kas, jei dėl kažkokio neįtikėtino likimo posūkio Žemė iš tiesų būtų plokščia? Kokiais būdais šis scenarijus galėtų pakeisti planetą ir visą mums žinomą gyvybę? Šiame straipsnyje bus nagrinėjamas galimas plokščios Žemės poveikis, įskaitant tai, ką tai reikš gravitacijai, atmosferai ir visiems Žemės gyventojams.

Kaip plokščia Žemė gali paveikti gravitaciją?

Gravitacija yra viena iš pagrindinių jėgų visatoje ir yra atsakinga už tai, kad viskas Žemėje būtų savo vietoje. Tačiau gravitacija greičiausiai būtų paveikta keliais būdais, jei Žemė būtų plokščia.

Pirma, lenkto paviršiaus nebuvimas reikštų, kad nebūtų išcentrinės jėgos, kuri subalansuotų gravitacijos jėgą. Dėl to paviršiuje esantys objektams gali trūkti stabilumo, todėl jiems gali būti sunku išlaikyti nuoseklų judėjimą.

Be to, masės pasiskirstymas plokščioje Žemėje būtų kitoks nei apvalioje Žemėje. Masė tolygiai paskirstoma aplink planetos centrą apvalioje Žemėje, sukuriant vienodą gravitacinę trauką.

Plokščioje Žemėje gravitacija greičiausiai trauktųsi link centro ir ten sutelktų masę. Tai taip pat gali sutraukti vandenį link centro ir paskatinti medžių augimą įstrižai, nes jie vystosi priešinga gravitacijos traukos kryptimi.

Šis netolygus gravitacijos pasiskirstymas taip pat labai paveiktų objektų, įskaitant vandenynus ir atmosferą, judėjimą. Pavyzdžiui, Mėnulio gravitacinė trauka sukelia potvynius ir atoslūgius, kai jis traukia jūrų vandenį ir sukuria iškilimus, kuriuos galima pamatyti iš kosmoso.

Plokščioje Žemėje šios gravitacinės traukos nebūtų, todėl potvyniai gali visiškai išnykti. Vietoj to, visas vanduo tekėtų link centro, teigia Kolumbijos universiteto Lamont-Doherty Žemės observatorijos (JAV) mokslininkai.

 

Tiesą sakant, norint, kad planeta būtų plokščia, gravitacija greičiausiai neturėtų jokio poveikio. Taip yra todėl, kad jei gravitacija egzistuotų, ji sugrąžintų planetą į sferoidinę formą.

Be to, pats Mėnulis negalėtų egzistuoti, kaip mes jį žinome, orbitoje aplink Žemę, nes kiekvienas jo egzistavimo šalia mūsų planetos paaiškinimas susijęs su gravitacija. Gravitacinė trauka suteikia įcentrinę jėgą, kuri palaiko Mėnulį orbitoje aplink Žemę. Kadangi plokščia Žemė neturėtų gravitacijos, aplink ją orbitoje nebūtų Mėnulio, nes jis tiesiog nuskrietų į kosmosą.

Palydovai taip pat nebūtų įmanomi, nes jie negalėtų skrieti orbita ir jiems kažkaip tektų judėti pirmyn ir atgal virš plokščios planetos plokštumos.

Žinoma, be gravitacijos Žemė taip pat išskris į kosmosą, užuot skriejusi aplink Saulę.

Kaip plokščia Žemė gali paveikti atmosferą?

 

Atmosfera yra labai svarbi palaikant svetingą aplinką gyvybei Žemėje. Jis apsaugo mus nuo žalingos spinduliuotės, reguliuoja temperatūrą ir padeda paskirstyti vandenį bei maistines medžiagas ir kt. Tačiau jei Žemė būtų plokščia, atmosfera būtų paveikta įvairiais būdais.

Vienas iš poveikių yra tas, kad plokščias paviršius negalėtų išlaikyti tiek atmosferos, kiek apvali Žemė, todėl atmosfera gali būti daug plonesnė. Oras gali būti traukiamas link centro, todėl gali atsirasti keistų oro sąlygų ir temperatūros pokyčių.

Be to, sukimasis plokščioje Žemėje nesukeltų to paties Koriolio efekto, kurį žinome apvalioje Žemėje. Šis efektas yra labai svarbus formuojant oro sąlygas; dėl to oras ir vanduo juda besisukdami.

Tai sukuria didelio masto oro modelius, tokius kaip ciklonai, uraganai ir oro sraujymės. Kitoks Koriolio efektas arba jo pakeitimas gali lemti mažiau nuspėjamus ir galbūt ekstremalesnius orus.

Tęsinys kitame puslapyje:




Kaip plokščia Žemė gali paveikti tai, kas slypi po mūsų kojomis?

Žemės magnetinis laukas, sulaikantis mirtiną saulės spinduliuotę, susidaro besisukant planetos šerdžiai. Tačiau plokščia Žemė neturėtų šerdies, o jos vietą turėtų užimti kažkas kita.

 

Be magnetinio lauko, kurį žinome šiandien, planetą kepintų įkrautos Saulės dalelės. Kaip minėta anksčiau, tai taip pat pašalintų atmosferą – tai Marse įvyko, kai jo magnetinis laukas išnyko, todėl jo oras ir vandenynai „pabėgo“ į kosmosą.

Ir, žinoma, dėl padidėjusios radiacijos, kuri pasiektų planetos paviršių, gyvybei išlikti būtų beveik neįmanoma.

Plokščių judėjimo ir seismiškumo nebūtų galima tinkamai paaiškinti plokščioje Žemėje, nes visos tektoninės plokštės gali racionaliai derėti tik apvalioje Žemėje.

Tai matome iš to, kad plokščių judėjimas vienoje Žemės srityje daro įtaką kitų plokščių judėjimui kitose srityse. Tai reiškia, kad taip pat reikėtų paaiškinti ugnikalnių ir kalnų egzistavimą.

Be to, kas neleistų plokštėms nukristi nuo planetos krašto? Galbūt „ledo siena“, kuri, plokščios žemės šalininkų nuomone, neleidžia žmonėms padaryti to paties? Tai lieka neaišku.

Kaip plokščia Žemė paveiktų dieną ir naktį bei metų laikus?

 

Plokščia Žemė nepatirtų dienos ir nakties, kaip mes jas žinome. Apvali Žemės forma sukelia planetos sukimąsi aplink savo ašį, o tai lemia dienos ir nakties kaitą. Plokščioje Žemėje tokio sukimosi nebūtų; negalėtų būti aiškios ribos tarp dienos ir nakties.

Panašiai plokščia Žemė nepatirtų metų laikų, kaip mes juos žinome. Žemės ašies pasvirimas sukelia sezonų kaitą, o skirtingose Žemės dalyse, priklausomai nuo metų laiko, klimatas skiriasi. Plokščioje Žemėje tokio posvyrio nebūtų; todėl sezoniniai svyravimai nebūtų tokie patys.

Kaip plokščia Žemė paveiktų gyvybę?

Gravitacijos ir atmosferos pokyčiai, kuriuos sukelia plokščia Žemė, labai paveiktų mūsų žinomą gyvybę. Lenkto paviršiaus trūkumas apsunkintų gyvenimo prisitaikymą ir išlikimą.

Pavyzdžiui, dėl plokščios Žemės sukelto netolygaus gravitacijos pasiskirstymo gyvūnams būtų sudėtinga judėti ir migruoti. Be to, plona atmosfera negalėtų apsaugoti gyvybės nuo kenksmingos spinduliuotės, todėl organizmams būtų sunkiau išgyventi.

Žinome, kad augalai ir gyvūnai priklauso nuo subtilių ekosistemų, kad galėtų prisitaikyti ir klestėti. Kaip tai prisitaikytų prie plokščios Žemės sukeliamų nenuspėjamų ir galbūt ekstremalių oro sąlygų ir temperatūros pokyčių? Tam reikėtų paaiškinimo.

 

Plokščia Žemė taip pat gali paveikti vandenynus, todėl vanduo gali susikaupti centre ir pakeisti vandens druskingumą bei temperatūrą. Šie pokyčiai apsunkins mūsų žinomos jūrų gyvybės išlikimą.

Be to, Koriolio efekto nebuvimas (minėtas aukščiau) sutrikdytų vandenyno sroves ir vandens judėjimą, o tai atlieka lemiamą vaidmenį paskirstant maistines medžiagas ir formuojant vandenynų ekosistemas.

Plokščia Žemė: baigiamosios pastabos

Nors gali būti įdomu įsivaizduoti priešingus scenarijus, moksliniai apvalios Žemės įrodymai yra didžiuliai. Plokščioje Žemėje nepatirtume tų pačių metų laikų, o diena ir naktis neturėtų aiškaus skirtumo, kaip žinome šiandien.

Be to, plokščia Žemė negali paaiškinti planetos kalnų viršūnių kilmės, taip pat jos vandenynų ir magnetinio lauko ypatumų ir kt.

Galų gale, gyvybė, kaip mes žinome, yra įmanoma dėl daugelio reiškinių, kurių plokščia Žemė tiesiog negali paaiškinti.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: MTPC
MTPC
(4)
(4)
(0)

Komentarai ()