Mokslininkas griauna pasaulio religijų pamatus – gyvenimas po mirties yra moksliškai neįmanomas

Jeigu gyvenimas po mirties egzistuotų, tai kur čia „netektis“? Palauk truputį, numirsi, po mirties susitiksi savo mylimąjį ir galėsi plepėti bei vakarienę ruošti iki pasaulio pabaigos. Religiniai raštai sako, kad gyvenimas po mirties netgi jaukesnis, malonesnis, smagesnis. Mirus žmogui džiaugtis reikėtų, taip kaip per vestuves, ypač jeigu tai mylimas žmogus.

Kiekvienas religiją gali interpretuoti skirtingai, bes apjungiant gaunasi, jog kaip ir gėrio ar blogio nėra, etiketės mes patys žmonės kaip ir negalim klijuoti nes negalim numatyti ar tai ką darom bus gerai are ne plačiau žvelgiant. Bet mes galim jausti savyje prieš atliekant veiksmą ir žinoti ar tai gerai ar blogai iš savo perspektyvos žiūrint. Pvz. jei manai kad blogai neišplauti indų kuriuos matai ir palikti savo antrajai pusei tą padaryti, tai ir yra blogai. Jei manai, kad blogai skiepytis, tai ir yra blogai. Jei gerai, tai ir yra gerai. Religijos tik tą ir moko.

Baikit kliedet.

Aš dar tokią mintį išsikėlęs buvau, o dabar paskaičius Lauryno komentarą apie tų religijų įsitikinimus, tai tik dar labiau ta mintis sustipriėjo Mes gyvename visatoje, kur pačioje pradžioje iš mums žinomų medžiagų tebuvo helis ir vandenilis. Dar visa krūva konstantų ir ryšių. Ir žinoma laikas, erdvė. Ir visos tos mišrainės eigoje užgimsta sąmoningumas. Tai sakiau visata pati iš savęs yra sąmoningas darinys. O tai, kad aš turiu sąmonę, tėra tik visatos mažos sąmonės dalies įsikūnijimas į šį biologinį kūną. Po mirties pats faktas, kad sąmoningumas gali egzistuoti, niekur nedingsta - dingsta (nustoja tinkamai funkcionuoti) tik biologinė struktūra, kurioje tas sąmoningumas gali egzistuoti. Žiūrint iš fizikinės pusės, tas sąmoningumas gali egzistuoti visose tose bangose, krūviuose, gravitacijoje, erdvėje - visame kame iš ko sudaryta visata. Jam tik reikia formos, per kurią galėtų save išreikšti. Pavadinkim tai "super sąmone" (arba dievu). Beje nereikia maišyti atminties su "super sąmone". Tos pačios emocijos tėra žmogiškosios formos išraiška. Nors iš principo daugelis gyvybės formų turi emocijas. Kiek pamenu buvo ir straipsnis čia, kur mokslininkai išmoko nustatyti augalų emocijas*. Na ten kiti mechanizmai veikia, bet ir jie gabūs skirti gėrį nuo blogio, t.y. kas palanku tam augalui, o kas ne. Daugiau atsakymų šiuo klausimu manau gausime tada, kai išmoksime suprasti kaip veikia protingi/sąmoningi dirbtiniai kūriniai, tokie kaip dirbtinis intelektas. Lyginant su žmogumi, tai būtų gerokai mažesnės apimties tyrimų objektas.

Turbūt paprasčiau būtų suvokti sąmoningumą, kuriame užgimsta Visata su visu laiku, erdve ir vandeniliu, o ne atvirkščiai. Jeigu priimi, kad sąmoningumas neturi būti apribotas konkretaus gyvo kūno, kodėl jis turi būti apribotas erdvės, laiko ir materijos?

Vakar po kašės nusprendžiau pasiieškoti gal yra kokios informacijos apie tai. Kažką radau, pradėjau žiūrėti ir po kurio laiko užmigau Savaitgalį reiks peržiūrėt. Bet matau, kad jau senovėje apie tokius dalykus buvo galvojama. https://www.youtube.com/watch?v=dYjnZCy_ZK4

jeigu nori giliai ilist i si triusio urva yra puikus youtubes kanalas Closer to truth. Cia tikintis mokslininkas kalbina kitus mokslininkus, filosofus ir tt. temomis nuo astrofizikos iki religijos.

neu tikintis, bet šitas primena gagarino argumentą - pakilo į kosmosą ir sako Dievo nėra, nesimato. į tai mokyklos penktokai pakomentavo - gal jis buvo kitoj raketos pusėj?

Kai mokslininkas lenda ne į savo sritį, jis rizikuoja pasirodyti šarlatanu. O kartais ir šiaip durnium iš didelio rašto. Jau pačioje jo samprotavimų pradžioje yra didžiulė neįvardyta prielaida - kad nėra nei dievo/dievų, nei antgamtinių reiškinių ir t.t. Aišku, kad tokiu atveju jam ir gaunasi nesąmonė, nes jis bando įsivaizduoti amžinąjį gyvenimą kaip grynai fizikinį procesą. Tai maždaug tas pats, kaip aiškinti, kad jokio rojaus aka Edeno sodo nėra, nes jo nesimato google mapsuose.

auksine tamstos logika, paaiskinsiu analogisku pavyzdziu.Astrofizikas sakantis, jog astrologija yra kliedesiu kruva yra sarlatanas, nes lenda i ne savo sriti, pagal tamstos logika tokia isvada gaunasi. Filosofai sako, jeigu dievas sukure fizikini pasauli, tai yra saveikavo su tuo ka sukure, tai jis ir pats turetu but fizikinis t.y. neiskrentantis is fizikos ar tai apskritai mokslo remu.

Kokia dievo temperatūra? Kokie jo matmenys, ūgis, svoris? Ar dievų ekspertai, nu, nešarlatanai, tie, kurie tikrai tikrai išmano dievus, gali atsakyti? Čia paprasti klausimai.

. Ir, beje - jokio dievo aš netikiu. Tiesiog bandau objektyviau pažiūrėti į informaciją ir stengtis nepasiduoti whishful thinking, skirtingai nei.

Mokslininkas, negirdėjęs religinių ar astrologinių paistalų? Kur radai tokį?

Kaip jau minėjau, netikiu į nei vieną religiją, taigi ir į ekspertus.

Mes niekaip negalim žinoti. Kas teigia žinantis, yra šarlatanas ir juos reikia aiškiai tokiais įvardyti. Gagarino argumentas tam puikiai tinka.

Ačiū už šaltinį - jau kažką klausau

Rekomenduoju: https://lt.wikipedia.org/wiki/Okamo_skustuvas

Aha, tikrai neblogai veikia - 1 prielaida išsprendžia dievo problemą

O tai kaip aiškint Dievo sanpratą gyventojam gyvenusiem prieš tūkstančius metų? Nu bet laikai pasikeitė, galima būtų atnaujint įvaizdį. Va todėl ir netikiu religijom, čia kažkokios tūkstantmečių senumo spėlionės perkonvertuotos į pasaką durnai liaudžiai ir pasakojamos mum skaitmenos laikais. Užskaityčiau religiją kaip bendraminčių draugiją bandančia apibrėžti dievą kaip simuliacijos kurėją ar pan. Atliekančius eksperimentus,tyrimus ta linkme ir t.t., bet garbinti jį? Ghm.. O kam? O tie ten kunigai kurie youtubėj pasakoja su UFO skraidę ir matę ktių planetų gyventojus skaitančius šventą raštą... Nu com`on..

Tai Biblija būtent taip ir aiškino: dievas neturi fizinės formos - jis yra dvasia. Jis yra šviesa. Jis yra meilė.