Klerksdorpo sferos – keisti dariniai, pagaminti iš 3 milijardų metų senumo uolienų, apaugę sąmokslo teorijomis (Video) (1)
Maži sferos ar disko formos objektai, rasti senovės uolienose, ir toliau kelia nerimą tyrinėtojams. Kai kurie mano, kad juos seniai sukūrė protingos būtybės, tačiau geologai įsitikinę, kad šie objektai yra veikiau natūralių procesų rezultatas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Klerksdorpo sferas kalnakasiai atrado 3 milijardų metų senumo pirofilito mineralo telkiniuose, kurie kasami netoli Klerksdorpo miesto Pietų Afrikoje. Tačiau jų išvaizda kiek stebina. Panašūs į mažyčius senovinius kriketo kamuoliukus su siūlėmis viduryje, jie sukėlė daugybę sąmokslo teorijų, susijusių su ateiviais ir senovės pamirštomis civilizacijomis, rašo „IFLScience“.
Devintajame dešimtmetyje buvo pateiktos įvairios teorijos apie unikalių sferų kilmę. Kai kas svarstė, kad juos sukūrė „aukštesnė, senovės civilizacija, apie kurią praktiškai nieko nežinome“. Ir tas pats muziejininkas, kuris pasakojo šias istorijas, tvirtino, kad sferos sukasi savaime.
Pseudomokslininkai sutiko, kad sferas tikrai kažkas padarė, nors jos buvo rastos 3 milijardų metų senumo uoloje. Buvo ir tokių, kurie juos laikė nežemiškos gyvybės egzistavimo įrodymu.
Visos šios istorijos ir teiginiai patraukė geologo Bruce'o Kernkroso dėmesį. 2006 m. jis pasidalijo, kad jį sužavėjo straipsnis, kuriame jos apibūdinamos kaip „paslaptingos sferos“, ir pasakojimas apie ekstrasensą, kuris buvo pakviestas ištirti akmenis. Paslaptingų jėgų savininkas juos pavadino senovinio erdvėlaivio fragmentais.
Išsamiau ištyręs sąmokslo teorijų šaltinį, Kernkrosas pateikė gana racionalų jų kilmės paaiškinimą. Manoma, kad jos susideda iš konglomerato, ant kurio nusėdo vulkaninės lavos sluoksniai. Dėl didelio slėgio ir karščio įtakos vulkaninės uolienos sluoksniai virto pirofilitu – apvalkalu, kuriame buvo aptiktos Klerksdorpo sferos.
Tai saviti dariniai, sferiniai, elipsiški ar įstrižiniai objektai, susidedantys iš skirtingų mineralų, besiskiriantys nuo pagrindinės uolienos, ir gana dažnas reiškinys. Pasirodo, visame pasaulyje panašių rasta tūkstančiai. Be to, jų dažnai randama smulkiagrūdėse uolienose, pavyzdžiui, pirofilite.
Consider the 3 Billion Year Old Klerksdorp spheres.
— Brian Roemmele (@BrianRoemmele) October 24, 2021
They typically range in diameter from 0.5 to 10 cm.
They consist either of hematite (Fe2O3) or wollastonite (CaSiO3).
Some claim the grooves exhibited are natural in origin.
Yet the precision is very hard to explain. pic.twitter.com/9ZIF8cS61d
Kernkrosas paneigė teorijas apie neįprastą kilmę paaiškindamas: „Tokios sferos susidaro nusėdus vandeniniui tirpalui ir yra sudarytos iš mineralų, susikristalizavusių pirminių uolienų“.
Ir jie įgauna tokią formą, nes yra suformuoti aplink mažytį mineralo grūdelį tirpale, kuriame yra geležies, kalcio ir kitų elementų.
Geologas priduria: „Kadangi uoliena yra vienodos tekstūros per visą perimetrą, šio darinio augimas yra neribotas visomis kryptimis – 360 laipsnių trimatės sferos pavidalu“.
Ir jei skystis jame gali laisvai judėti arba aplinkinė uoliena yra nevienalytė, tada pati forma gali būti šiek tiek iškreipta.
Per sferas einančios linijos atsiranda dėl „motininės“ uolienos įspaudų, kurie kaupėsi sluoksniais per labai ilgą laiką, sukurdami sluoksniavimosi efektą.
Tuo tarpu paslaptį, kodėl sfera neva sukasi „savaime“, paaiškino Klerksdorpo muziejaus kuratorius R. Marxas.
„Prieš keletą metų sferą padėjau į savo vietą (ant stiklinės lentynos), kai lankėsi žurnalistas, kuris bandė padaryti sensaciją. Natūralu, kad objektas šiek tiek suksis, nes jis apvalus, o dėl aukso kasybos patiriame daug žemės drebėjimų“.
