Stephen Hawking: Venkite kontakto su ateiviais

Ne, tiesiog mano supratimas apie gamtą nesiremia reklaminiais šūkiais.

tai gal reiktu ne tik reklamas ziureti, bet ir pasiskaityti apie zmogaus veikla ir zala planetai O tada pripazinti ta nemalonia tiesa

Ir kokią žalą planetai padarė? iškraipė orbitą? Jei kalbi apie pavienes rūšis, išnaikintas žmogaus, ar nykstančęias dėl negalėjimo konkuruoti, tai taip ir sakyk. Ir pripažinsiu, kad žmogus tikrai šlykščiai pasielgė naikindamas bizonus ir banginius. (Bet, kad nesijaustumėm vieniši parazitai, pateiksiu dar pavyzdžių, kaip ir kai kurios gyvūnų rūšys tiesiogiai išnaikino, ar nukonkuravo kitas rūšis) O nesvaičiok apie "žalą planetai". Visada vienas rūšis keičia kitos, tiek iki žmogaus, tiek ir po žmogaus bus tas pats. Tad kokia dar žalą globaliu mąstu planetai ar visai gyvybei padarė žmogus?

Siaip butu galima ir is kitos puses paziureti... Planetoje issivyste zmones taigi cia planetos problema, kad leido mum issivystiti Ir siaip kas nusprende, kad planetai reikia medziu ir gyvunu? juk simtus milijonu metu ji tebuvo plikas tuscias kamuolys.... Gal taip ir turi buti! Betkokiu atveju as nesuku sau galvos, pripazystu, kad galeciau buti pavadintas parazitu, nes eikvoju resursus nesukdamas galvos, o kazkur zmones dvesia is bado, ir tie mano sueikvoti resusrsai kazka pamaitintu, bet ehhhhh ka cia sukti galva del tokiu mazmoziu, ane

Čia jau tavo asmeninis reikalas ar dalinsiesi su kitais, ar ne Ankčiau vienam poste esu jau aprašes šia tema detaliau, bet pasikartosiu - bendra žmonių savimonė akivaizdžiai gerėja. Seniau tikrai nekvaršindavo galvos dėl sudegintų džiunglių ir alinamos žemės. Dabar jau į tai žiūrima kaip į barbarizmą.

Matai, vėl tavo požiūris. Man spjaut ant tų morkų, nes aš nežiūriu iš žmogaus perspektyvos. Tau tos morkos tai labai svarbu, nes be jų negyvensi, tau skerys yra tikras parazitas, nes jis tau kenkia, bet supranti kodėl žmogus yra parazitas? Kad suprast kodėl reik mokėt pažiūrėt. Reik pažiūrėt iš kitos perspektyvos, aš žiūriu visos gyvybės, visos planetos perspektyva. Taip pažiūrėjus, mes grynas parazituojantis organizmas. Man net kartais atrodo, kad esam lyg koks virusas, nes vėliau, jei atsiras technologijos, mes viską išsiurbsim iš šitos planetos kas dar bus likę ir skrisim ieškot kitų - panašių planetų, kur rastume ką siurbt. Gali imt paskaityt, super lengvai parodyta: http://www.lnhs.org/hayhurst/es/ch27notes.pdf Man iš tikrųjų įdomu kodėl mes tarp pačių žmonių sugebam nevogti vienas iš kito, o apsikeitinėti lygiais mainais, o iš pačios žemės viską vogiam ir beveik nieko atgal negrąžinam. Tatai atsiranda kas nukerta mišką ir užsodina, bet tai yra tikrai ne visi. Mes naudojam energiją kuri susikūrė per miljonus metų ir užsikonservavo šioje žemėje. Taigi, mes sparčiai augam tos energijos kaina. Toks augimas negali būti amžinas, todėl ieškomos alternatyvios energijos formos. Suradus alternatyvas bus galima po truputuką bezdėti toliau tobulumo link, jei tokią sąvoką sugebės sukurt žmonija. Off topic: Šiaip pasiėmus tokią prielaidą, kad protinga gyvybės forma naudos savo planetos išteklius greitesniam techniniam tobulėjimui galima pasakyti, kad per visą planetos egzistavimą gali egzistuoti tik limituotas skaičius protingų gyvybės formų. Žiūrint į mūsų planetos gyvavimo laikotarpį ir planuojamą laikotarpį tai visai įmanoma jog planetos istorijos laikotarpy gali atsirasti kelios protingos gyvybės kurios ilgaainiui išnyksta, išskrenda dar kur nors pradingsta. Bet tai labiau fantastinė prielaida.

Taip, dėl besaikio naudojimo ištiks krizė (jau dabar ji yra). Ir istorijoje ne karta tokių atvejų buvo, kai viską nusiaubdavo, o paskui ir sėdėdavo nualintoje nenaudingoje žemėje. Vieni žmonės mokosi (civilizuotas pasaulis), kiti vis dar nesupranta to (afrikoje ir toliau varganoje žemėje ganomos milžiniškos avių bandos, kurios dar labiau nualina žemę). Tačiau tai nereiškia jokios pasaulio pabaigos - gamta vistiek atsigaus. Kaip ir po skėrių antplūdžių, nors ir nualina, bet po kelių ar keliolikos metų vistiek atsigauna ir vėl susiformuoja naujas spiečius. Tokie jau tie gamtos ciklai. Kalbant apie tokius resursus kaip nafta ar anglis, tai baigsis ir nenaudos. Problema liečia vien pačius žmones (galbūt prasidės kokie karai dėl tų resursų, galbūt smuks ekonomika ir pan.) Tačiau koks skirtumas žemei, kaip visumai? Ar dėl to, kad išsiurbs naftos sprogs mūsų planeta? Tiesiog eilinis savęs sureikšminimas ir savo asmeninių problemų pavertimas neva tai visos žemės. Guli sau ta nafta po žeme ir tiek, susidariusi iš negyvų mikroorganizmų, kurie savo sukauptos energijos neatidavė žemei, o pavertė į niekieno neįsisavinamą naftą.

[quote="Azuolas"][quote="StN"] Tai kodėl niekini vienus žmonės? Visi gyvūnai siurbia viską ką gali ir apie tai nemąsto. Žmogus vienintelis apie tai mąsto. butent! zmogus masto, bet vistiek viska siurbia!

Įdomiausia, kad parazitais save vadina labiausiai knietintys tuo didžiuotis. Štai, koks žmogus galingas, kaip jis kyla virš gamtos ... ir varge varge, kas dabar bus, kaip jis viską sugadins... Arba priešingai: koks žmogus nevykėlis, kaip jis nepajėgus susitvarkyti, kaip dabar gamta jį nubaus... Paimk milijoną skirtingų argumentų, diametraliai priešingų - ir visąlaik išvysi tuos pačius panikos perkreiptus veidelius. Netgi kai bandoma pirštu parodyti, kad reikia žvelgti į ateitį, stengtis išlaikyti Žemę gyvenamą, galbūt, iki Saulė susprogs - kol mokėsime apsigyventi kituose pasauliuose. Kai tiesiai šviesiai sakoma, kad kokių alternatyvių šaltinių mes beieškotume, vis tiek turime, žinoti, jog visos batareikos kada nors baigiasi (Žemė ir Saulė - taip pat). Vis tiek atsiranda burbeklių, kaltinančių egoizmu ir parazitavimo skatinimu. Tiesiog kai kuriems neįtiksi. Be abejo, tu atsakingas už mulkius. Aš atsakingas už tuos, kuriuos išrinkau. Jei žmonės būtų tokie protingi kaip gamta, tai nerinktų mazuronių ir uspaskių. Deja, dedasi gudresni už patį primityviausią principą - natūralią atranką.

kaimyną pasijunta visagalis gadinti ir taisyti. Viskas labai panašu į eilinį skėrį: suvartoti kuo daugiau, pykti ant kaimyno, kad jis vartoja dar daugiau. Tik skėrys, suniokojęs vieną augalą paprasčiausiai ieško kito. Gi žmogus, norėdamas pasirodyti geresnis už kaimyną, pradeda mąstyti, ir suranda "alternatyvų" , "skanesnį" šaltinį. Kaip skėrys nesusimąsto, kad po kiek laiko tas pats augalas atsigaus - taip ir žmogus nesusimąsto, kad suras dar kitų šaltinių. Jis smerkia visą savo bandą už senas nuodėmes, nuo kurių gamtai nei šilta nei šalta. Ir ypatingai smerkia žvelgiančius toliau - ne kaip surasti tą "geresnį" šaltinį, bet kas bus jį suradus, ir dar kitą, ir dar... Skėrys nemąsto, ir dėl to negali įsižeisti, išgirdęs, kad nuo jo beveik nepriklauso, ar nuėstas augalas atsigaus, ar ne. Ir dėl to jis neapsimetinėja, kad jam rūpi ūkininko šeima ir gyvuliai. Žmogus, mąstydamas, prieina išvados, kad negalima pastoviai pulti to paties "ūkininko", ir kad negalima "nuėsti visko". Tai gera išvada. Kad už paslaugas reikia kažkaip atsiskaityti - irgi gera išvada. Tačiau, net jei skėrys būtų ypatingai mąslus, jis nepasodintų už ūkininką morkų ir vis vien naudotųsi svetimu turtu deramai neatsilygindamas. "Sąžiningas parazitas"? Ir taip, ir ne - skėriais kažkas minta, jų lavonai ir išmatos tampa trąša, jie yra svarbi ekosistemos dalis. Žmonija irgi taip turėtų žiūrėti: ne "kas bus kai viską nuėsim", bet "kaip mažiau visko nuėsti", "kaip leisti gamtai prisitaikyti prie mūsų poreikių", "kaip suderinti poreikius". Ir įsigilinę pamatysim, kad ekologinės problemos yra pasekmė politikos, ekonomikos, psichologijos problemų. Maisto ir gėrybių netrūktų, jei būtų keliamos skurstančios ekonomikos. Nereikėtų taip alinti dirvos, stumti brangių GMO. Jei iškasenos nebūtų valstybių ar oligarchų nuosavybė, būtų lengviau diversifikuoti energijos šaltinius. Jei nebūtų pigios darbo jėgos, apsimokėtų gaminti brangesnius, bet kokybiškus ir ilgaamžius produktus ir juos perdirbti. Jei nebūtų politinių ambicijų, turėtume saugią branduolinę energetiką, o atliekas padėtume ten, iš kur paėmėme - atgal į išnaudotas rūdos kasyklas (bendras fonas juk liktų tas pats, net mažesnis!). Jei visas pasaulis įvestų žiaurius energijos akcizus - pvz., 1000% vidutinės savikainos - plastiką ir kurą galbūt gamintume iš planktono ar dumblių fermų, panaudotume didžiulius vandenynų plotus fotosintetinantiems organizmams, kurie savo ruožtu surištų CO2 ir metaną. Liktų vienintelė problema - kad be natūralių procesų, degindami iškastinį kurą, kuris šiaip jau pats nedegtų (įskaitant ir geoterminius gręžinius, branduolinį kurą), labai menka dalelyte vis tiek prisidėtume prie Žemės šildymo. O čia jau gamta susitvarkytų taip, kad nė nepastebėtume. Utopija, bet vis vien liktų nepatenkintų. Rūšys nyks ir atsiras, žmonija save kaltins dėl būtų ir nebūtų "katastrofų", bijos pripažinti, kad jų poveikis mažesnis nei padoraus ugnikalnio ar Saulės ciklų... Žmogus nori jaustis svarbus ne tik protu. Jis nori būti absoliuti evoliucijos viršūnė - toks galingas, kad savo galia išgąsdintų pats save - ir kuo jis aiškiau supranta savo menkumą, tuo ši prieštara tik auga.

neskaičiau visko, bet didžiojoje laisvų mainų keitykloje jau yra pirmos dvi Hawkingo dokumentikos serijos. Gerą kokybė, gana nenuobodus pasakojimo stilius, užmeskit akį

Taip mano reikalas, kaip ir tavo reikalas ir visu kitu zmoniu reikalas, galetu visi puikiai gyventi dalindamiesi, bet kaip jau sakiau ne karta, zmones yra pernelyg dideli savanaudziai, kad protingai naudotu resursus. Taip siokia tokia pazanga yra zmones pradeda rupintis aplinka, nes vis daugiau zmoniu suvokia, kad jei viskas taip ir toliau tesis tai iseikvosim viska, o tada jau nieko gero nebus.

Ažuolai, pabandyk trenkt žmogui smūgį į pilvą ir pažiūrėk per kiek laiko jis atsigaus, o vėliau pabandyk užkrėst jį virusu ir pažiūrėk kaip jis atsistatinės, gal nemirs, o gal ir mirs. 50/50. Negaliu sakyt, kad tu visiškai neteisus, tik žiūrime pro skirtingus žiūronus. Tu manai, kad viskas bus gerai, aš manau, kad nelabai. Man jūs atrodot naivūs, aš jum pesimizmo pilnas debilas. Nesiginčysiu, neesu optimistas, bet kiekvienas realistas yra bent kiek pesimistas. Na, tikėkimės geriausio, pasiruoškim blogiausiam.

tu lygini gamta(ugnikalniai, ledynai, asteroidai, bei gyvunija) cia pati gamta save apvalo!!! tik va kad ir kaip bando zmoniu populiacija pristabdyt, tai sunkiai gaunas, bent kolkas! nereik lygint gamtos veiklos su zmogaus? abejoju ar mes tam atsiradom, kad viska sunaikint! man idomu ka tu esi padares gamtos labui? isskyrus tai, kad patresi kartais, bet ir tai gerai nenoriu girtis savo darbais, bet galiu pasakyti tik tiek 1ha mano pasodinto misko tikrai nepersveria mano svarstykliu i geraja puse! o juk esu paprastas zmogelis! kuris net i rinkimus neeina, ir tokiu budu prisideda prie valinsku isrinkimo. Vienas zmogus nepakeis pasaulio! ir 10 nepakeis, ten kur 10 kazka keicia, 11 jau mato perspektyva uzdirbt!

Atsiplėšk nuo kompo ir nuvažiuok į kaimą. Statistika sako, kad miškų tankis išaugo Lietuvoje. Dabar miškų daugiau nei buvo Smetonos laikais. jei tendencija išliks Lietuvoje miškų skaičius dar labiau išaugs ateityje. Mitas kad miškai mažėja. Bent jau vakarų šalyse. Miškų mažėjimo problema yra aktuali Sibire ir Pusiaujo juostoje, kur industrija turi mažai ką veikti. Tarp kitko popierinė mediena auginama specialiai. Klausimas ar išnyks bulvės nes mes jas renkame? Aišku kad ne. Miškai yra svarbus atsinaujinantis energijos šaltinis.

jei krumai tau i miska panasus, tada patiliu... idomu kiek % brandaus misko liko lietuvoje? speju tik draustiniuose, bei pelkese, nes per brangus medienos isvezimas...

Visiskai nukrypot nuo pradines temos !

O čia prie ko? Kad jei penki iš dešimties nebalsuoja, tai vienas iš penkių už Valinską? Tai marš balsuoti!

kaip Azuolas sako „“ joks kitas gyvūnas tiek dar nesugebėjo pakentiti kaip mes su savo savimone, mes labiausiai išbalansavom ekologiją, dėl to turbūt ir esam vadinami parazitais.Tai dar pradėkim visi šnekėti, kad mes tik keičiam savo žemės veidą, bet ne naikinam.

Kol kas dar iš nemokėjimo ar nevalyvumo naikinam. Bet tai baigiasi, nes jau pradedam nebeišsitekti savo areale. Didelė dalis vis dar gyvena paskutines klajokliškas technikos amžiaus dienas, bet ateities gerovė priklausys tiems, kurie pirmieji išmoks nestekenti gamtos labiau, nei ji gali mums duoti. Savanaudiška, bet ūkiška. Kad ir kaip daug kam nepatiktų, bet be išskaičiavimo nebus nei efektyvios ekologijos, nei "žaliųjų" technologijų. Galbūt taip bus jau po keliasdešimt metų, galbūt dar kelis šimtus metų atradinėsime "globalaus ūkininkavimo" technologijas... Paskui, įvaldę visa tai Žemėje, kursim tokius pačius ūkius kitose planetose. ...Ir vėl save kaltinsim parazitavimu, niokojimu. Bet ar tai blogai? Simbiozei reikia laiko, bandymų ir klaidų.