Ateiviai egzistuoja, ir Žemei derėtų jų pasisaugoti - taip galvoja vienas žymiausių pasaulio fizikų Stivenas Hokingas (Stephen Hawking). Jo manymu, nežemiškos civilizacijos beveik garantuotai egzistuoja, tačiau vietoj to, kad jų ieškotų, žmonija turėtų dėti visas pastangas į tai, kad išvengtų bet kokio kontakto su jais.

Tokias prielaidas fizikas išsako savo naujausioje dokumentinių filmų serijoje. Jo manymu, nežemiška gyvybė beveik be jokių abejonių egzistuoja daugelyje skirtingų Visatos kampelių, ir ne tik planetose, bet ir žvaigždžių viduje ar netgi plūduriuojanti tarpplanetinėje erdvėje.

Pats Hokingas sako, jog remiasi labai paprasta (bent jau jam pačiam) logika. Visata turi 100 milijardų galaktikų, iš kurių kiekvienoje egzistuoja šimtai milijonų žvaigždžių. Tokioje didžiulėje erdvėje paprasčiausiai mažai tikėtina, kad Žemė būtų vienintelė vieta, kur susidarė sąlygos gyvybei atsirasti. "Mano matematiniam protui pakanka vien tik skaičių, kad mintys apie ateivius susidėliotų idealiai racionalia tvarka", sako mokslininkas. “Esminis iššūkis yra sugalvoti, kaip iš tikrųjų gali atrodyti šios būtybės".

Jo nuomone, daugumoje atveju nežemiškos gyvybės atstovai bus mikrobų arba nesudėtingų gyvūnų ekvivalentas — kažkas panašaus į gyvybę, dominavusią mūsų planetoje didžiąją jos istorijos dalį. Televizijos kanalui "Discovery Channel" sukurta dokumentika papildyta vizualizacijomis, kurios iliustruoja teorines mums neįprastų sutvėrimų anatomijos galimybes - dvikojus žolėdžius, kuriuos puola geltoni driežus primenantys grobuonys, arba švytintys fluorescenciniai jūrų gyvūnai, susitelkiantys į didžiulius būrius ir gyvenantys po storu ledo sluoksniu, kuris kaip manoma dengia vieno iš Jupiterio palydovų Europos vandenynus.

Tokios scenos, žinoma, yra daugiau spekuliacinio pobūdžio. Tačiau Hokingas jomis pasinaudoja "nutiesdamas kelią" rimtesniems argumentams: apie tai, kad kai kurios gyvybės formos gali būti protingos ir, negana to, kelti grėsmę. Mokslininkas įsitikinęs, kad kontaktas su tokiomis būtybėmis žmonijai potencialiai gali būti pražūtingas. 

Jis daro prielaidą, kad ateiviai gali paprasčiausiai nusiaubti Žemę vien tik dėl joje esančių išteklių, ir vėliau tiesiog išskristi ieškoti kito panašaus grobio. “Mums tereikia pasižiūrėti į save pačius, kad susidarytume bendrą vaizdą apie tai, kokio lygio intelekto būtybės gali atsirasti kitur ir kad jos gali būti tokios, kad jų mes tikrai nenorėtume sutikti. Aš įsivaizduoju, jog gali būti tokių ateivių, kurie gyvena persikėlę į milžiniškus kosminius laivus, į kuriuos jiems teko persikelti išeikvojus visus gimtosios planetos resursus. Tiek technologiškai pažengusi civilizacija greičiausiai taptų klajokliais, siekiančiais užkariauti ir kolonizuoti bet kokius jiems pasiekiamus pasaulius".

Hokingas daro išvadą, jog bandyti susisiekti su nežemiškomis sivilizacijomis yra "šiek tiek per rizikinga". "Jei ateiviai kada nors mus aplankys, aš manau, kad pasekmės būtų daugmaž panašios kaip ir tada, kai Kristupas Kolumbas pirmą kartą nužengė ant Amerikos kranto. Galiausiai vietiniams čiabuviams tai vis gi baigėsi ne itin gerai", masto fizikas.

Šios dokumentinės serijos užbaigimas pačiam Hokingui, kuriam jau yra sukakę 68 metai, yra savotiškas triumfas.  Mokslininkas yra paralyžiuotas dėl jį sukausčiusios motorinių neuronų ligos, ir bendravimui su išoriniu pasauliu jis turi itin ribotas galimybes. Šis projektas jam ir laidos rengėjams užėmė trejus metus, per kuriuos mokslininkas ne kartą tikrino filmą ir primygtinai prašė, kad būtų pakoreguota viena arba kita jo dalis. "Discovery" prodiuseris Džonas Smitsonas (John Smithson) vėliau sakė: "Jis norėjo, kad pati laida būtų įdomi plačiajai visuomenei ir tuo pat metu neprarastų mokslinio pagrindo. O tai yra sudėtingas uždavinys, ypač atsižvelgiant į nagrinėjamų idėjų sudėtingumą".

Hokingas jau ir anksčiau yra analizavęs nežemiškos gyvybės egzistavimo galimybę, tačiau ankstesnius savo nusistatymus jis pakoregavo atsižvelgdamas į naujausius mokslo pasiekimus. Į šių pasiekimų tarpą įeina ir tai, kad nuo 1995 metų astronomams pavyko atrasti daugiau kaip 450 aplink tolimas žvaigždes besisukančių planetų - tai įrodo, kad planetos kosmose yra įprastas reiškinys. Kol kas visos atrastosios planetos yra gerokai didesnės nei Žemė, tačiau tokia tendencija stebima vien tik todėl, kad joms aptikti naudojamų teleskopų jautris nėra pakankamas Žemės dydžio kūnams detektuoti iš tokio atstumo.

Kitas mokslo pasiekimas yra tai, jog tyrinėtojams pačioje Žemėje pavyko atrasti gyvybės formų, sugebančių apgyvendinti pačiomis ekstremaliausiomis sąlygomis pasižyminčius planetos kampelius. Mokslininkai daro prielaidą, kad jei gyvybė gali egzistuoti ir evoliucionuoti tokioje aplinkoje, tada labai tikėtina, jog jos įvairovei didesnių ribų kaip ir nėra.  Hokingo įsitikinimai dėl ateivių neblogai sutampa su kitų mokslininkų nuomone. Pavyzdžiui, BBC serijoje "Solar System" profesorius Brianas Cox'as taip pat paremia šią idėją, teigdamas, jog gyvybės formų galima būtų ieškoti pradedant nuo pačios Saulės sistemos - Marso ir Saturno palydovų Encelado, Europos ir Titano. Panašios nuomonės laikosi ir astronomas Lord Rees, kuris anksčiau šiais metais įvykusioje paskaitoje perspėjo, jog ateiviai gali būti "už žmogaus pažinimo ribų". “Aš įtariu, kad gali egzistuoti tokios gyvybės ir intelekto formos, kurių mes negalime suprasti", sako mokslininkas. "Gali būti, jog realybėje egzistuoja tam tikri aspektai, kuriems suvokti mūsų proto pajėgumas yra per mažas, lygiai kaip ir šimpanzei suprasti kvantinę teoriją yra per sudėtinga".

Komentarai (213)