Nežemiškos gyvybės atradimas negrįžtamai pakeistų religiją (Video)

O kuo skiriasi?

Deja, didzia dalimi (ne visu zinoma) tokia yra argumentacija ir "vaziavimas" nesigilinant apie ka isvis yra kalbama.

Einšteino nepainiok į religines pinkles aš tau rasiu keletą citatų kurios sako priešingai, būtinai įdėsiu dar šiandien (turiu namie ). Religijos apologetai mėgsta pasigaut kokią vieną kažkada išsakytą žymaus mokslininko mintį ir teigti, kad tai neginčijamas įrodymas teigiantis, kad mokslininkas buvo giliai tikintis.

Mokslas ir religija neturi nieko bendra ir netgi prieštarauja vienas kitam. Religija yra vaiko turinčio nematomą draugą sindromas. Kodėl turi būti kažkas aukščiau? Hipotezė verta tyrinėjimų, tačiau kol kas neįrodyta kaip ir neįrodytas kosminio kiškio egzistavimas: http://www.siauliusauliai.lt/kosminis_kiskis.swf

Ar čia aš vienas skiriu teistinį nuo panteistinio tikėjimo (aka Fizikų Dievas).

Butent. Kaip nera irodyta ir nebuvimas. Kodel reikia irodineti nebuvima? Nes itin griezti teiginiai yra issakomi. Nera? Irodyk As pvz. grieztai teigti kad YRA negaliu nes kazkiek samprotauju. Kaip ir griztai teigti kad NERA negaliu. Kodel? Nes kazkiek samprotauju

"Kodel reikia irodineti nebuvima? Nes itin griezti teiginiai yra issakomi. Nera? Irodyk" - nepermetinėk įrodymo naštos kitiems. Tai loginė (argumentacijos) klaida. asmuo įrodinėja savo teiginio teisingumą, o ne neigiantis turi paneigti nieką.

Beje, turetu buti lygu zinojimui, kitaip tai savotiskas tikejimas. O kaip galima zinoti is tiesu nieko nezinant? Juk jus suprantantate, kad zmonija kol kas "nieko nesupranta"?

ir visi tikintys yra buki. Stai kaip neigimas tampa teigimu, kuri reikia irodyti.

Neiginys nėra teiginys. Šitaip diskusijos nevyksta ir nereikia išradinėt tokių dalykų, kaip "neiginys yra teiginys tada, kada aš noriu, kad taip būtų". Jei aš pasakysiu "Arbūzai gali skraidyti" be jokių įrodymų, tai tu neigdamas arbūzų skraidymo galimybę neturėsi įrodinėt, kad arbūzai neskraido, nes šiuo atveju nėra, ką neigt. Todėl pirma eina teiginys, argumentai, o tada neigiančioji pusė bando paneigti, kontrargumentuoti. Jeigu nėra suformuluoto teiginio, neigiančioji pusė paprasčiausiai neturi, ką neigt. Kokiu būdu galima paneigti spagetti monstro, fėjų ar Kalėdų senelio egzistavimą, jeigu teiginys neturi jokių įrodymų? Taip pat ir teisme juk, pirma prasideda kaltinimai, o tik vėliau gynyba bando juos paneigti. Įsivaizduokim, kas būtų, jei būtų atvirkščiai - ateini į teismą su savo advokatu net nežinodamas, kuo esi kaltinamas, ir prasideda gynybos argumentai, kad tu "kažko" nepadarei. Absurdas, ar ne?

Žmonės žmonės... Nepamirškite, kad įrodinėti reikia tik tai, ką galima įrodyti arba paneigti remiantis faktais. Neverta įrodinėti nepagrįstų dalykų. Pvz., aš tikiu, kad kitoj mėnulio pusėj, kurios mes nematome, apsižergusi drakoną skraido striptizo šokėjos kostiumą dėvinti raudonkepuraitė. Beje, ji ir sukūrė pasaulį. Nagi, įrodykit, kad taip nėra!

Nes teorija su Odino krankliais yra žymiai geresnė už tavo striptizo šokėją. Be to, Čekas Norisas. Paneigiau

, tai jau tampa teiginiu, kuri tikintysis gali paprasyti irodyti. Noriu pasakyti, kad protingiausia butu nieko nerekti radikaliai. Nes nei viena puse neturi jokiu irodymu, taciau ateistai, dazniau buna agresyvus, nemandagus ir rekiantys pirmi, tuo tarpu, siu laiku issilavine tikintieji jau nebera tamsuoliai is viduramziu, daznai tai gerokai didesni filosofini lygi pasieke individai. Na bet tai jau OT, kuri noreciau paaukoti fleimo dievams.

Nesutinku, brolyti. Tai ką davei, kaip pavyzdį yra ne daugiau, kaip paprasčiausias emocinis atsakas. Ji tolygi, mano manymu, tokiai situacijai: Susitinka teistas ir ateistas. 3 šalis paklausia, ką jie mano apie Dievą. Teistas negalvodamas atrėžia: "Kaip tu gali klausinėti apie Dievą? Jis egzistuoja ir tavo klausimas yra šventvagystė!" Nenoriu įžeisti, bet manau, kad pavyzdys parinktas neteisingai. Taip abi pusės turi "blogų obuolių", bet dažniausiai dėl savo temperamento, galbūt žinių stokos ir savo savimeilės. Tavo situacija tiesiog yra akistata tarp dviejų skirtingą požiūrį turinčių žmonių, kurių nuomonė yra giliai įsišaknijus į emocijas. Įprastuose forumuose gali lengvai susirasti tokius pokalbius: ateistai šaukia, kad teistai idiotai, o teistai, kad ateistai idiotai ir (jei itin religingas) grasins pragaro ar amžino kankinimo liepsnomis. Jei du racionalus asmenys susitiktų (teistas ir ateistas), tai ateistas tiesiog atsakytų: nežinau, kaip apibūdinti sąvoką Dievas. Jei jis yra jis tolygus nežinomybei. Kaip jau minėjau anksčiau aš nieko prieš, kai kalbama apie neapibrėžto Dievo egzistavimą, bet kai kalbama apie konkretų Dievą, tai diskusija yra visiškas laiko švaistymas. Bet, kai tikėjimas (ir turiu omeny religiją) veikia aplinkinius, jų suvokimą apie Visatą, gyvybę ir verčia daryti niekuo nepagrįstus iracionalius sprendimus, negaliu neįsikišti. Ne, to tiesiog negali būti!

Gerai, ne taip išsireiškiau ir pasidarė painu tarp tų teiginių ir neiginių. Įrodyti savo teiginio teisingumą turi mano teiginį (va čia ir lengva susipainiot su tais teiginiais/neiginiais ). Tada man reikės eit pas Smitą ir prašyt jo kraustyt kišenes, kad galėčiau pateikti įrodymą. Tuo tarpu jei imsime situacijas, kur viena pusė tvirtina, kad kažkas egzistuoja, o kita pusė tvirtina priešingai, tačiau pats objektas nėra apibrėžtas, įrodymo našta krinta ant tos pusės, kuri tvirtina, kad objektas egzistuoja, nes tokiu atveju neigiančioji pusė paprasčiausiai neturi ką neigti - nėra jokių egzistavimo įrodymų. Čia kaip nekaltumo prezumpcija - "įtariamasis nėra kaltas tol, kol nėra įrodyta jo kaltė". Jeigu būtų priešingai, mudu dabar šia tema diskutuotume Lukiškių izoliatoriuje. Mokslas ir logika remiasi principu "Kol nėra įrodymų, tol objektas laikomas neegzistuojančiu". "Noriu pasakyti, kad protingiausia butu nieko nerekti radikaliai." - šiai daliai pritariu pilnai, tačiau dėl ateistų - bent jau mano pažįstami ateistai išvis nėra linkę leistis į kalbas apie tai ir jiems yra giliai nusispjaut kas kuo tiki, tuo tarpu tikintieji dažniau linkę "kišti" savo įsitikinimus. Anyway, galbūt tarp Tavo pažįstamų yra priešingai. P.S. Teisingai - off-topic diskusijas palikim šios srities ekspertams. Jei dar norėsi padiskutuot - gali tiesiog parašyt PM.

Nu ir ką - nei vienas iš jūsų mano religijos nesugebėjo paneigti. Netikėliai eretikai! Ant laužo jus! Ironizuoju aš čia. (-: Jūs mano religija apie raudonkepuraitę nepatikėtumėte net jei pasakyčiau, kad ji man apsireiškė degančių kojinių pavidalu. Mozei (ar kam ten) dievas apsireiškė degančio krūmo pavidalu. Ir žmonės patikėjo. Dar Biblijoj daug visokių sapnų yra aprašyta. O jei aš pasakysiu, kad man ji apsireiškė sapne? Vis tiek nepatikėsite, nes tai nelogiška, prieštarauja dėsniams visokiems ir pan... Ir štai kas man krikščionybėj yra labai įdomu. Jokio dievo žmonių visuomenėje nėra, staiga atsiranda kažkas, kažko papasakoja apie degančius krūmus, keliones vandeniu, iš dangaus krentančias rupūžes ir MASĖ ŽMONIŲ TUO PATIKI! Būtent tai mane ir domina - tas momentas, kada visuomenėje atsiranda krikščioniškasis dievas. Net religingieji sutiks, kad iki krikščionybės tokio dievo, koks vaizduojamas Biblijoje, nebuvo. Kokios sąlygos leido dievui įsitvirtinti visuomenėje? Kodėl už mėnulio besislepianti raudonkepuraitė yra absurdas, o štai dievo stebuklai tada buvo logiški? Ir net dabar jie yra logiški.

Buvo ir iki krikscionybes dievu gyvenanciu kalne ar medziuose. Visais laikais zmones norejo tiketi ir tikejo kazkuo ko nepazista. Nuo perkuno iki dabartinio panteizmo (kaip kazkas minejo fiziku tikejimo). Krikscioniu tikejimas, siuo atveju, yra vienas labiausiai nusisekusiu nes kito, keitesi, prisitaike ir dave kiekvieno laikotarpio tikintiems tai ko jie ir norejo. Esmines moralines normos ir pan. buvo ir iki siol yra tinkamos vakaru visuomeneje. Maju tikejimas cia netiktu niekaip. Tiesa, biblijos istoriju suvokti tiesiogiai tikrai nereiktu ir tai nera siuloma net tos pacios baznycios, ka jau kalbeti apie liberalesnius tikinciuosius. Na ir apie straipsni truputi gal? "Nežemiškos gyvybės atradimas negrįžtamai pakeistų religiją" Manyciau, ar pakeistu ar ne, tai 100% priklausytu nuo pacios nezemiskos gyvybes. Jei atrastu mus - tai priklausytu nuo ateiviu elgesio ir saves pozicionavimo. Jei atrastume mes, speju, bakterijas- nieko nesikeistu, gyvunus - nemanau, kad kazka esminio itakotu, mastancias butybes - katalikybe galetu juos "pastatyti" i dar neatverstuju role tokiu budu vel prisitaikydama. Ir siuo atveju kalba tik apie katalikybe kaip ir isdestyta straipsnyje, indams butu paprasciausia.

"Science saved my soul" yra nuostabus dokumentinis filmukas, ačiū, kad pasidalinai.

Rimtas filmas pamąstymui apie tai kas vyksta aplinkui, daug dalykų dar nežinome. Kontaktai su dvasinėmis būtybėmis vyksta šimtmečius, ir tai yra akivaizdu. Siūlau praplėsti žinių lauką apie metafiziką ir pergalvoti iš naujo, ar tikrai tie žmonės, kurie tiki antgamtine realybe, viską išsigalvoja? Rekomenduoju nuosekliai peržiūrėti. O jei patingėsit, tada nekaltinkit jei kažkas kažkam nepateikia kažkokių įrodymų.