Kodėl nežemiškos būtybės mūsų dar neaptiko?

Man tai atrodo jog gyvybe ar negyvybe kaip ja be pavadinsi egzistuoja :] Siaip tai kas liecia sviesos greicio tai manau cia mums tik atrodo ohoho koks jis didelis, gal yra uz sviesos greiti dar x10^9999999999999999999999999 tiek kartu didesnis greitis kuris mums nesuvokiamas ir nerealizuojamas. Gal ateiviai is kitu galaktiku keliauja ne simtu metu o kokias kelias minutes musu laiku skaiciuojant a? Man tai atrodo tai ne tik nepaaiskinama bet ir nepamatuojama, gal po kokiu tukstancio metu zinosime atsakyma jei i zeme neileks koks asteroidas.

"pilkoji masė" turi dvi prasmes, viena- smegenys, kita- "runkeliai". Kiekvienas supranta pagal savo supratimą. Deja, supratai ne tinkamai, gal net nepadoriai... Dėl to, kad nerandame kitų civilizacijų, ar kad jos mūsų neranda, tai gali būti ta priežastis, kad mūsų ryšio priemonės ne ką geresnės už buvusį ryšį laužų dūmais ar būgnų garsais. Gal greit rasim tobulesnių būdų? Pvz. per kvantines sąsajas? http://en.wikipedia.org/wiki/Quantum_entanglement , o gal atrasim dar ką naujesnio? Taigi, ne visos kalbos šioje diskusijoje yra tuščios ir bergždžios.

Čia matau daug kas užsidegę idėja, kad kitų planetų gyventojai (neabejoju, kad tokių yra, nebūtinai protingi) vystosi eksponentine kreive, lekia kolonizuoti galaktikos, naudojasi žvaigždžių energija. Tačiau, jei padarytume prielaidą, kad mes žinome jau gana daug - kaip jūs įsivaizduojate didelės dalies Saulės energijos panaudojimo galimybę švelniai tariant neapsvilus. Yra idėja apsupti Saulę didžiuliu lukštu Žemės orbitoje, bet pagalvokite, kaip neįsivaizduojamai sunkiai ji technologiškai įgyvendinama. Kelionėms tarp žvaigždžių, jei keliauja žmonės, reikia kolosalių energijos kiekių. Nanoorganizmams irgi reikia tos pačios energijos, o jie silpni kažką daryti, taip kad vis tiek reikės kažko didesnio. Mano tokie pamąstymai apie tarpžvaigždinių kontaktų galimybę, pesimistas esu šiuo požiūriu, nes tikrai atstumai dideli, pilna technologinių kliūčių, nebent dar mums nežinomi dėsniai yra. Žmonės kaip rūšis vystėsi vis konkuruodama su kitomis rūšimis dėl maisto, vietos po Saule. Taip pat konkuruoja ir tarpusavyje. Technologinis progresas neišnaikino nusikalstamumo, skurdo, prievartos. Galimi keli žmonijos vystymosi keliai. Viena būtų eksponentinis, o kitas varpo pavidalo. Eksponentė sunkiai pasiekiama. Tiesiog tam reikia be galo didėjančių resursų, kurie yra baigtiniai. Paėmus kad ir atominę energiją, su žinomais metalų ištekliais jai liko keli dešimtmečiai, tuomet pasibaigs kai kurie atominei pramonei labai reikalingi metalai, ir jei nebus rasta naujų - viskas. Tas pats liečia ir visą kitą, anglį, varį, dujas, etc.. Jei civilizacijos vystosi eksponentiškai, atrasdamos vis naujus dėsnius, daugindamos resursus, tuomet tikrai turėjo mus jau rasti, pastatę milžinišką kosminį laivą (atminkime, resursai dauginasi). Bet jis dar neatskrido. Logiškai peršasi išvada, kad civilizacijos vystosi kitu keliu, varpo Čia toks schematiškas įsivaizdavimas, datos nebūtinai tikslios. Tarp kitko. Taip vystosi visos gyvūnų, kuriems negrasina plėšrūnai, populiacijos. Taip vystosi bakterijų, mielių populiacijos. Jei jas įdedame į maistingą substratą, viską išėda, po to prasideda masinis išstipimas. Po to geriame nustipusių mielių sultinį, aka alų Taigi, tai nebūtų nieko naujo, taip yra su visomis gyvūnų rūšimis - dauginimasis iki tam tikro resursų išėdimo taško, po to staigus išmirimas nuo bado. Žemė didelė ir sudėtinga, ne taip čia viskas staigiai vyksta. Galima būtų išvengti šito ir vystytis eksponentiškai, bet tačiau - tam reikia pakankamai paprasto ir greito susisiekimo tarp gretimų žvaigždžių planetų, kad galima būtų pergabenti krovinius. Kadangi ateivai dar mūsų nesuėdė, turiu viltį, kad tas susisiekimas nėra toks paprastas, šviesos greičio viršyti negalima, o technologinė civilizacija gyvuoja ~+-100 metų, po kurių išėdusi resursus natūraliai nustimpa. Galim miegoti ramiai Gal kiek pesimistiškai čia viską sudėsčiau, bet sutikite, galai sueina, ane?

Eksponentė technologiškai pasiekiama: anglies šiuo metu užtektų apie 1k metus, dujų kaina leidžia išgauti skalūnines dujas kurių neapsakomai daugiau, varis per visą 10k metų istoriją technologijos leido mažėjančius resursus pakeisti naujais mažiau koncentruotais varinis puodas prieš 5000 metų kainavo daugiau resursų nei dabar, kai rūda sunkiau išgaunama. Tarp kitko vario kaina sukelta dėl Kinijios verslininkų spekuliacijų. Geriausias pavyzdys aliuminis (titanas eina ta pačia linkme kaip aliuminis): Aliuminis Napoleono eroje buvo metalas brangesnis už auksą (praktiškai unobtanium). Kaolinito ir Boksito apdirbimo technologijos leido aliuminį paversti į labiausiai paplitusią rūdą. Apdirbimo kaina tik riboja aliuminio resursą. Kiek netingėsi skirti energijos lydimui, tiek aliuminio ir bus. Silicis elektronikoje irgi labai universalus resursas.

Pastebejau, kad kaikas kalba apie šviesos greičio viršyjimą, bet tikriausei pamirštat apie realetivumo teaorija ir tai kokes g perkrovas patirtu to erdvelaivio įgulą... Mūsų taip pat kaip ir ateivių tikslas turetų buti ne viršyt šviesos greičio barierą bet pasigaminti Warp Driver arba wormholl technologijas(arba kažką labai panašaus).

Teisingai suprasta rašiau apie runkelius. O savo nuorodas apie kvantus pasilik sau, ne tavo nosei jas suprast juolab kai patys mokslininkams kyla daugybė skirtingų interpretacijų.

, tuomet, tokių kaip tu, buvo dauguma, dabar tikiuosi, gerokai pamažėjo.

Human sapiens turi begalinę vaizduotę, bet labiausiai apsiriboja savęs dievinimu. Kodėl, kodėl, kodėl? Todėl kad human sapiens rūpi kaip apsaugoti ormuzo sąsiaurį kartu su nafta, pasigaminti branduolinį ginklą, išaukštinti religiją, atstatyti EU iš krizės ir pastumti ant ruso, kai namie groja nemirštančios "radiotechnika s90" kolonėlės, ar leisti vis naujus antipiratinius įstatymus kad neužsirauktų pinigų plovimo mašina, nes humans ir tai jau perbrido. Kažkas, klausė kas yra NSO, o po to sužibo žibutės su atsakymo, kad NSO tikrai yra. Tai jei NSO nebūtų tai ir nesivadintų NSO - neatpažintas skraidantis objektas (o tai gali būti ir tas pats sulūžęs rusų palydovas, kažkur besibastantis, arba meteoritas, kometa, o gal net ateivis). O gal mes patys ateiviai, išremti į žemę mokytis ir tobulėti? GAl laiką, greitį, šviesą, ir visą kitą galime valdyti, kaip valdom savo rankas ir kojas, kaip mus valdo mūsų smegenys perduodamos impulsus. Galbūt didžioji dalis mūsų mastymo užblokuota, kad nebūtume per daug protingi ir pavojingi kokie visada buvome. Man ir patiko kolegos sakinys: mūsų nesurado, nes mes jų nesuradome. Kovojame vieni su kitais dėl smulkmenų. Kai bus masė su bendru tikslu, o ne individai su daug mažų tikslų, tada bus rezultatai. BET IR TAI TIK VERSIJA. Pripažinkime, tai mes ęsame skruzdėlės.

Ne, aš jums paprieštarausiu čia visuomenės protingumo ir apsišvietimo lygio diagrama, kada įvyksta tokie stambūs projektai kaip apollo kaip matot lygis labai pakyla, kai tokie projektai atidėliojami- labai nukrenta. Belieka laukti pavėluoto skrydžio į Marsą. Taip, taip- pavėluoto...

Idomus debatai anglu kalba apie gyvybe zemeje ir visatoje, beje ir shmaikshtus, kai Neil deGrasse Tyson vedejas niekada nebuna nuobodu.

Protingi gyventojai kažkur visatoje tikrai egzistuoja. Tam įrodymų netgi nereikia. Jeigu pripažįstame, kad yra vien tik tikimybė, jog egzistuoja kokia nors gyvybė kažkur kosmose, vadinasi ta tikimybė neaprėpiamai dideliame kiekyje žvaigždžių sistemų tampa faktu. Faktu tampa ir tos gyvybės protas. Kitas klausimas yra ar ta gyvybė egzistuoja šiuo konkrečiu laiko momentu kaip ir žmonija. Laiko klausimo nenagrinėkime, tačiau pafantazuokime apie protingas gyvybės formas, kurios už mus išsivysčiusios daug labiau. Sociumas. Fundamentalūs visatos dėsniai lėmė, kad nežemiška gyvybė savo atsiradimo aušroje vystėsi pereidama ir vieno etapo į kitą. Pirmieji etapai žinoma buvo primityvios biologinės formos. Tolesnis vystymasis turėtų judėti link ilgaamžiškumo bei galiausiai nemirtingumo. Tam tikslui išrandamos technologijos skaitmenizuoti protą ir pereiti iš biologinės formos į nebiologinę. Į nebiologinę formą pereinama tada, kai biologinis individas pasiekia savo amžiaus ir proto piką. Jo biologinis kūnas utilizuojamas, o samonė perkeliama į amžinąją skaitmenizuotą formą. Taip garantuojamas atskirų individų bei visos visuomenės efektyvumas bei minimizuojamos energijos sąnaudos. Deja, evoliucija bei dauginimasis skaitmeniniame pavidale tikėtinai nevyksta, todėl vis mažėjanti visuomenės dalis išlieka biologinėje formoje daug tūkstančių kartų (vns. karta). Pasiekus tam tikrą technologijų išsivystymo tašką išsprendiamos pagrindinės efektyvumo ir energijos sąnaudų problemos bei įgalinama atskirų skaitmenizuotų individų evoliucija. Iš esmės tikėtinos įvairios tolimesnės vystymosi kryptys: visos planetos paviršiaus padengimas kiek įmanoma tankesniu ir talpesniu tiek artimiausios žvaigždės energiją nusiurbiančiu, tiek ir planetos resursus naudojančiu sintetiniu daugybės skaitmeninių individų palaikomu tinklu; civilizacija stagnuoja, stengiasi išlaikyti esamą padėtį, praranda norą tobulėti arba mano, kad pasiektas bet kokio tobulėjimo pikas; atskiri individai "išprotėja" tampa virusais ir sunaikina visą savo civilizaciją; po susinaikinimo, jei dar yra laiko, vystosi kitos protingos gyvybės formos ant buvusios civilizacijos griuvėsių. Transcendencija. Sakykime, kad katastrofos neįvyko, planetą dengiantis gyvų organizmų skaitmenizuotas tinklas atsirado. Tada skaitmenizuoti protai pasiekia neapsokamai aukštą evuliucijos lygį, pradeda jungtis tarpusavy siekdami dar didesnio efektyvumo, kol galiausiai iš esmės tampa vieningu protu, kurio milijardų milijardus neuronų atstoja kažkada senovėje gyvavę individualūs organizmai. Šis protas visatą mato visai kitaip nei žmonija. Jis paprasčiausiai sugeba aprėpti visą regimąją visatą, žino visas žvaigždes, jų judėjimus, planetas, galaktikas, ūkus. Jis surenka visą įmanomai pasiekti informaciją, kuri sklinda kosmose. Jis nėra pavaldus laikui. Šis super organizmas siekia vienintelio dalyko - išlikti, daugintis ir apsijungti su kitais tokiais pat kaip jis organizmais. Jis žino, kad kiti tokį išsivystymo lygį pasiekę organizmai nuo jo skirsis nežymiai (savo dydžiu, talpa t.y. neuronų kiekiu), jiems komunikuoti nėra jokių problemų, nes komunikacija vyksta universaliąja ir vienintele visatos kalba - per tam tikrų nuolat skleidžiamų informacinių bangų fliuktuacijas. Taigi, šių organizmų apsijungimas vyksta įprastai - keičiantis informacija. Kitaip sakant kiekvienas informacija apsikeitęs organizmas žino viską apie savo "pašnekovą", jo aprėpiamą visatos dalį bei visus kitus organizmus, su kuriais jis anksčiau bendravo. Tikėtina, kad tam tikru laiko momentu dauguma organizmų jau nebeegzistuoja, tačiau apsijungimo esmė ir yra tokia, kad išsaugoti visą informacija apie visą visatą. Šiandieninis mokslas teigia, kad visatai yra jau milijardai metų. Todėl tikėtina, kad mūsų visa visata yra padengta esamų ir buvusių organizmų tinklu, kuris vis platėja ir viską apie viską jau tam tikruose visatos taškuos žino. Šiuo metu link mūsų planetos irgi juda komunikacinis informacijos srautas, kurio esminė informacija mus turės pasiekti maždaug tada, kai mūsų civilizacija gebės priimti šią informaciją, kitaip sakant tada, kai tapsime tokiu visą planetą apimančiu protu, kaip ir jie. Mes dabar šį srautą matome tik kaip mus pasiekiantį kosminės foninės spinduliuotės, neutrinų, kitų dalelių bei kol kas neapčiuopamos juodosios energijos srautų miksą ir iš jo išskaitome tik visiškai bazinę informaciją. Taigi, iš esmės mūsų tikslas visą energiją nukreipti ne kuo tolimesniems skrydžiams į tolimas planetas, o savo vystymuisi. Tikėtina, kad tam tikri lūžiai mūsų visuomenėje vyksta nebe tam tikrų organizmų iš kosmoso įtakos. Sakykime, kad ir toks lūžis, kaip religijos atsiradimas. Beje, tam tikra visatos tinklo dalis apie mus jau dabar žino viską: mūsų evoliuciją, pagrindinius technologinius šuolius ir t.t., kadangi visą visatą skrodžiantis informacinis komunikacinis srautas, tam tikra prasme realiuoju laiku, per jau minėto mixo fliuktuacijas, kurias būtent ir sukelia mūsų veikla, perduodama informacija jį gaunantiems super organizmams.

Sveikinu. Matau, kad jau esi užmezgęs kontaktą su didžiaisiais visatos protais. Antraip, nesigauna paaiškint tokio turimo žinių kiekio. Galėtum pasidalinti patirtimi, kaip tai padaryti ir kitiems.

Teorija, teorija, teorija... Nereikėjo vargti tiek rašant, nes tai tik teorija, o teorijų tūkstančiai tai kuri visgi arčiausiai tiesos? O gal visgi dievas yra, o ne nežemiška civilizacija, juk turime neklsytančią "bibliją", o žmogui visgi reikalingas vienoks ar kitos tikėjimas (jei ne į dieva ar velnią tai bent į žalius žmogeliukus). Sveikinu gaišus laiką veltui. Gal pakurstei lengvatikius, bet neįtikinai skeptikų.

p.s. Tikimybė – tam tikro nepastovaus įvykio tikėtinumas. Tikimybių teorijoje įvykio tikimybė įvertinama nuo nulio (įvykis neįmanomas) iki 1,0 (toks įvykis tikrai įvyks). Ar nežemiškos gyvybės egzistavimo (dabar ar kadanors) tikimybė lygi 1,0? Jei gu ne vadinasi teigti, kad nederėtų.

Na, ka gi. Prisipažinsiu, kad aš irgi esu įsitikinęs nežemiškos gyvybės egzistavimu. Bet, apart įsitikinimo ir spekuliacijų, nieko negaliu pateikti.

Skaitau daug fantastinių knygų. Apjungiau daugybės jų teorijas ir dar pridėjau savo profesnes žinias.

Mažiausiai įmanoma įsivaizduoti tikimybė reiškia, kad įvykis įvyks. Tik rečiau.

Čia tau ne kauliukų mėtymas, kai žinai, kad galimybė yra 1 iš 6. Kai kalbame apie gyvybę mes žinome labai mažai. Šiai dienai žinome, kad yra rastos 4 egzoplanetos galimai tinkamos gyvybei. Manome, kad visatoje yra 70 sekstilijonų žvaigždžių (ar ne įspūdingi skaičiai?! - iškart kyla pagunda spekuliacijoms), žiūrėdami iš savo žmogiškos patirties taško, manome, kad atstumas tarp planetos ir saulės turėtų būti panašus į mūsų, gal dar kažką žinome ar manome ir tai viskas. Iš tų manymų ir žinojimų sugalvojame savo formulę tikimybei apskaičiuoti, o gal trūksta dar kažkokio veiksnio (nežinomojo), kuris ypač trapus, prie visų aukščiau išvardintų sąlygų lemiantis gyvybės atsiradimą ir tas veiksnys Visatoje toks retas, kad tarkime jo tikimybė yra beveik 0 (čia irgi tik teorija, bet ne ką blogesnė už tamstos). Mokslininkai net nedrysta tiesiai pasakyti, kad nežemiška gyvybė egzistuoja, jie tik mano, kelia prielaidą, kad galėtų ar turėtų ji egzistuoti, tačiau šiai dienia jokių apčiuopiamų įrodymų kaip bebūtų gaila nėra. Tik staiga iš kažkur atsiranda fantastinių knygų skaitytojas, kuris perspjauna visus mokslininkus ir pareiškia, kad nežemiška gyvybė egzistuoja.

Sielinai, mažiau lindėk internete, kenkia smegeninei žiūrau ir daugiau realiam pasauly būk, gal išaugsi iš vaikiškumo. Labai jau taikai dvigubus standartus - tau galima išreikšti nuomonę, o kitam jau negalima, nes ji prieštarauja tavąjai. Vau, kažkas iš egocentrizmo dar neišaugo...

Mano teisė kritikuoti kitus tavo teisė kritikuoti mane. Ir kur gi čia egocentrizmas?