Olandai žada apsigyventi Marse 2023 metais (Video)

Ar supranti dangaus mechaniką? Kai kalbame apie kosminius manevrus, kuro sanaudos auga eksponentiškai. Grubiai skaičiuojant 3 km/s greičio pokyčio suteikimui labai efektyviu varikliu reikia tiek pat kuro kiek sveria kosminis laivas. Į Žemę grįžęs Apollo komandinis modulis svėrė mažiau 6 tonų, į trajektoriją link Mėnulio išvesto Apollo (kartu su kuru) masė apie 45 tonos. Į Žemės orbitą buvo išvesta apie 120 tonų konstrukcija (Apollo+Saturn4B pakopa), Saturn raketos startinė masė: 3039 tonos. Sakykime labai labai minimalistinis tarpplanetinis kosminis laivas svers 100 tonų, pagal analogiją su kosminėmis stotimis. Taigi GRUBIAI skaičiuojam nuo galo: sugražinti į Žemės orbitą reikia 100 tonų. 1. Sakykime kad prie Žemės mes to laivo nestabdysime, tai kuro nereikia, ok. 2. Startas iš Marso orbitos į Marso-Žemės trajektoriją "kainuoja" apie 3 km/s, taigi Marso orbitoje jau turime turėti 200 tonų. 3. Kad išvesti tuos 200 tonų į Marso orbitą, link Marso reikia paleisti 400 tonų... 4. Kad paleisti link Marso 400 tonų reikia Žemės orbitoje turėti 800 tonų... Čia neskaičiuojant nusileidimo pačiame Marse ir oro-maisto-vandens sąnaudų. Sugavai mintį? Kažką pasiūsti į vieną pusę yra gerokai paprasčiau ir pigiau. Įsivaizduok kad nuvažiavimui į Palangą tavo mašinai reikia pusės benzovežio benzino. Jeigu tau reikia tik į vieną pusę, tai išvažiuoji lydimas benzovežio ir pusę benzovežio sunaudoji tu pats, pusę pats benzovežis. Tačiau jeigu tau reikia ir grįžti, tai tavo benzovežis tuščias.... Tau reikia kad atvažiuotų pilnutėlis benzovežis, bet tam reikia jau dvejų benzovežių... O jeigu dar tavo benzovežiai vienkartiniai?

O tai ką siūlai - nugabenti cielą Shutle'ą trilitriniais? Gal nugabenti po plytą visą raketų gamyklą, kad jie ten susikonstruotų? Gal dar šimtą inžinierių nugabenti, kurie per keletą metų sukonstruotų, atliktų bandomuosius skrydžius ir taip toliau? Vienas dalykas yra stryktelti iš Mėnulio į Žemės "gravitacinį šulinį", visai kas kita - iš Marso. Kad ir dėl atmosferos. Mažiau fantastikos skaityk (arba daugiau rimtos fantastikos). Norint pasvajoti apie grįžimą iš Marso, tėra du keliai. Arba nugabenti raketą, paruoštą startui (realiai, keletą raketų), kad marsiečiams pakaktų tik pasistatyti Baikonūrą ir viską sumontuoti, arba Marse įkurti didžiulį miestą - su metalurgijos, chemijos, elektronikos pramone, kad jie galėtų raketas statytis patys. Tiesiog per menkas tikslas, kad kas nors jį svarstytų.

Šiaip tai keistas komentaras. Kuro sanaudos priklauso tik nuo masės. Nesvarbu ar ta masė sukoncentruota "vienoje didelėje raketoje", ar išsklaidyta krūvoje mažų laivų. Kiekvienas misijos komponentas žinoma būtų pagamintas kaip įmanoma lengvesnis. Pasakojama kad Apollo mėnulio modulio korpusą iš aliuminio folijos buvo galima pradurti atsuktuvu.

, jei būtų planuojama ir kelionė atgal, tokiu atveju, realiausia būtų statyti didesnį laivą ir siūsti jį iš žemės į marso orbitą. Tada į marsą nusileisti, mažesniu laivu. Ir su tuo laivu atgal bandyti pakilti į didijį laivą, sukuriuo galėtum skristi atgal į žemę. Marso gravitacija 3kart mažesnė nei žemės, taigi ir kuro reikėtų 3kart mažiau. Na žinoma tai tik realiausia teorinė galimybė..

, su didesniu laivu orbitoje tik komplikuoji situaciją. Ką tu jame paliksi - konservų atsargas kelionei atgal? Pustuštį kuro baką? Absoliučiai didžiąją dalį masės vis tiek reikės nuleisti į Marsą, ir atgal jos nebeparsivežti (arba sunaudoti pakilimui). O be to, orbitoje likusį laivą reikėtų manevruoti, prižiūrėti, remontuoti. Jis turėtų prasmę tik tuomet, kai marsiečiai jau sugebėtų organizuoti daugkartinius skrydžius į orbitą... bet tuomet ir nebeturėtų prasmės. Dėl to "self sustained"... Vanduo regeneruojamas - OK. Jo galima rasti Marse - išvis gerai. Tarkim, augina ropes, puiku. O kaip medikamentai, statybinės medžiagos, cheminiai reagentai, įrenginiai? Tikėtis, kad dešimties žmonių kolonija viską gaminsis vietoje - beprasmiška. Kas bus, kai sulūš paskutinis atsivežtas atsuktuvas? Galų gale, net iš anksto neaišku, ko jiems ten reikės, ir ką galės pasigaminti iš vietoje esančių uolienų. Mes juk šnekame ne apie daugiatūkstantinį miestą, o apie keletą turistų, gyvenančių palapinėje, kurių manta telpa į kuprinę.

Neapsimoka siųsti žmonių į Marsą tol, kol nėra realios galimybės kolonizuoti Marso. Kai žmonės tenai galės likti visam laikui (pilnai gyventi), tuomet bus tikslas ir siųsti ten žmones. Kitaip tariant, jeigu jau siųsti, tai su tikslu pilnai kolonizuoti Marsą.

- netikiu, kad per artimiausius 50 metų robotai galėtų Marse nuveikti ką nors "protingo", jie net šiltnamių be žmogaus pagalbos ten nesugebės surinkti..

Kuriame amžiuje gyveni? Atsibusk! Robotų proto jau gerus 20 metų pakaktų tokioms užduotims, ne jų protingumas čia kriterijus.

Na šiaip šiame projekte, planuojama pirma nusiūsti robotus kurie ir įrengtų pirmają bazę. Saulės elementų elektrinė, šiltanamiai etc. Ir jei viskas gerai, tuomet būtų siunčiami žmonės. Po 2metų su kroviniu atskristų ir daugiau žmonių. Ir manau žmonės siunčiami būtų tik tam, kad paspartintų visą procesą. Juk niekas nenorėtų nutraukti tokios misijos ir pražudyti žmonių, todėl tikrai teiktų paramą, žinoma tuo pačiu dėl šios priežasties, nei viena valstybė nenori prisiimti šio projekto atsakomybės. O privačiais investuotojais pasitikėti tai.... Bet manau, jei viskas būtų gerai tai iki 2070m marse jau turbūt galėtų gyventi apie 50žmonių ir būtų įrengta nemaža bazė, bei būtų daug ko išmokta. Vistiek lemiamą žodį šiam projektui lems pasitikėjimas. Ir ar atsiras protingų bei drąsių busimūjų marsiečių.

: nemanai, kad Marsas turėtų būti trečia-ketvirta stotelė kolonijai? Jei man tektų planuoti Marso kolonizaciją, tai daryčiau etapais: 1. robotų pripučiama stotis/elektrinė orbitoje; 2. šiltnamis Mėnulyje (ir ekipažas agurkams pasėti); 3a. šiltnamis viename iš Marso palydovų; 3b. šiltnamis Marse; 3c. logistika Deimas (arba Fobas) -> Marsas, Žemė<->Deimas. Gal tokia programa būtų brangesnė nei tiesiog išspirti hipius į Marsą, bet ji bent naudinga technologiniu požiūriu ir mažiau rizikinga. O kas čia per projektai, apie kuriuos rašoma: 1. išspiriam pripučiamą šiltnamį; 2. išspiriam bandą avinų; 3.(variantas a) pamatom, kad šiltnamiuose išgyventi neįmanoma ir apraudam aukas; 3(b). kolonistai be atsakomybės ir vilties išsiprievartauja ir susipjausto venas, kol galų gale kažkuris dehermetizuoja visą koloniją; 3(c). viskas tvarkoj, nesugalvojam ką toliau daryti ir išjungiam radijo kanalą su kolonistais - patys durni, kad skrido.

proporcingas modulių skaičiaus kvadratui. Dvigubai daugiau modulių - keturis kartus nepatikimesnė sistema. Taip pat vertėtų prisiminti gimtadienių paradoksą. Kuo daugiau modulių - tuo didesnė tikimybė, kad suges abu duplikatai. Negana to - jei paaiškės, kad kažkuris modulis suprojektuotas neteisingai, tai greičiausiai taip pat neteisingai bus suprojektuotas ir jo duplikatas. Ir galų gale, nėra jokios loginės prasmės krovinį nuleidinėti dalimis. Dėl žmogaus gyvybės kainos... Pasiųsti žmones į nežinią - šiandien teoriškai įmanoma. Užtikrinti jų saugumą ir galimybę grįžti - neįmanoma. Nebent smarkiai nuskriaustume gyvenančius Žemėje dėl saujelės avantiūristų. Ir, beje, kokią konstrukciją dar siūlai, jei ne pripučiamą šiltnamį? Beveik visi kosminiai aparatai pripučiami, išskleidžiami, išlankstomi... Nors, jeigu jau fantazuojame apie tūkstančių tonų raketos gabenimą, tai ne problema ir mūrinį namą nuskraidinti.

- sakykim kažkas puola, nebūtinai humanoidai, gali būti netikėta cheminė substancija..

Tai man kyla klausimas: o tai kokio velnio užsiimti kasyba ir statyt kažką paviršiuje, kai gali įsirausti po žeme ir nušauti n triušių vienu šūviu: geresnė apsauga nuo radiacijos, kuri Marse milžiniška, apsauga nuo smėlio audrų ir t.t. Jau nekalbant apie tai, kad tai būtų kur kas efektyviau.

Nesu tikras, bet ar čia ne apie nuoseklią sistemą kalbi? vvv2 manau lygiagrečią turi galvoje. Nes pagal tave gaunasi, kad dabartinė "debesų technologija" kaip ir netenka prasmės.

Tai kad įsiraust į žemę būtų labai jau sudėtinga, reikėtų atsigabent šachtų kasimo įrangą (kas smarkiai padidintų kuro sąnaudas). O cementą, skiedinį ir plytas galima pasigaminti iš marse aptinkamų išteklių (marso paviršiaus dulkių ir vandens, presuojant ir išdegant. Čia jau mokslininkų ištirta). Kurą irgi įmanoma gaminti vietoje. Degalų gamybos pagrindą sudarys vadinamasis Sabatier procesas. Tai gana paprasta reakcija tarp vandenilio ir CO2. Vykstant reakcijai susidaro metanas ir vanduo. Metanas yra puikūs raketiniai degalai. Vandenį elektrolizės būdu galima išskaidyti į O2 ir H2. H2 būtų vėl naudojamas degalams gaminti, o O2 uždegti metanui raketos variklyje.

Nemanai, kad tam pirmiausia reikia infrastruktūros, gausybės sunkiosios technikos, apdirbimo prietaisų? Ir elementarus klausimas: kaip įsivaizduoji elektros instaliaciją, vandentiekį, vėdinimą pagamintą iš vietinės uolienos? Vis tiek reiktų vežtis - tai ar ne paprasčiau nusivežti iškart su sienom? Net ir Smėlio variantui - išsikasti rūsį - pridėčiau pripučiamas sienas.