Neišvengiamai artėja gruodžio 21-oji, kuri jau keletą metų tapatinama su skelbiama pasaulio pabaiga, išskaičiuota pagal majų kalendorių. Įvairių sričių atstovai į šią teoriją turi savo požiūrį. Štai Merkinės piramidės įkūrėjas Povilas Žėkas nors ir pabrėžia, kad pasaulio pabaiga negali turėti konkrečios datos, visgi kviečia kaupti maisto atsargas, verslininkas Ignas Staškevičius šioje teorijoje įžvelgia komercinių tikslų, o etnologai bei astronomai į šiuo metu vykstančius procesus siūlo pažvelgti pro Visatos evoliucijos prizmę.

Pasaulio pabaigos diena susieta su žiemos saulėgrąža

„Noriu pabrėžti, kad aš niekada nekalbėjau apie konkrečią pasaulio pabaigą. Atvirkščiai, aš teigiu, kad bent jau artimiausiu metu pasaulio pabaigos nebus, bet galimos labai didelės permainos, kurios jau prasidėjusios ir gali tapti dar intensyvesnės. Jau daugiau nei metus domiuosi šia tema, gaudamas informaciją tiek mistiniais būdais, per išgyvenimus, tiek ieškodama literatūros, kalbėdamasis su žmonėmis. Mano manymu, pasaulyje bręsta didžiulės dvasinės permainos, ir jei žmonės iš esmės nepakeis savo vertybių, mąstymo, elgesio, nepradės naujojo amžiaus dvasine prasme, bus labai daug problemų, kataklizmų ir suiručių. Tokiame kontekste verta kalbėti apie pasiruošimą šiems pokyčiams.

Žinoma, pirmiausiai kiekvienas žmogus, norėdamas atlaikyti pokyčius, dvasiškai ruošiasi pats, stiprina savo sielą, tačiau kalbant apie fizinį lygmenį, juk ir civilinės saugos tarnybos rekomenduoja turėti bent nedidelį kiekį maisto ir kitokio pobūdžio atsargų, jei įvyktų kažkas nenumatyta – audros, dideliai šalčiai, cheminis radiacinis pavojus ar socialiniai neramumai. Taigi pasiruošus reikia būti kasdien“, - tikino P. Žėkas teorijoms apie pasaulio pabaigą skirtoje spaudos konferencijoje.

Anot jo, konkrečios pasaulio pabaigos datos nebus ir negali būti, kadangi šie procesai vyksta palaipsniui. „Populiarūs pasaulio pabaigos projektai labai akcentuoja konkrečią datą, bet aš galėčiau įvardinti tik laikmetį – 2013-2015 m.“, - tikino pašnekovas.

Tuo tarpu etnologas Libertas Klimka pabrėžė, kad eskaluojama data yra žiemos saulėgrąžos diena. Anot jo, bet kokios kultūros kalendorius – sutartinis dalykas. Romėnai laiką skaičiavo nuo Romos sukūrimo, stačiatikiai – nuo pasaulio sukūrimo. Ir kalendorius tikrai negali būti siejamas su kažkokias dideliais tautos ar viso Žemės rutulio gyvenimu. Kalbant apie pasaulio pabaigą – kas yra pasaulis? ar tai, kas yra po saule? O tai tokia primityvi sąvoka – kiek žmogus mato iki horizonto. Taigi galiu eiti lažybų su visais, kad po kelių mėnesių niekas nesunyks, sėkmingai gyvensime toliau“, - toliau etnologas.

Pašnekovo teigimu, prieš keletą metų buvo vienoje linijoje išsirikiavusios kelios planetos, tačiau jos Žemei nepadarė jokios įtakos, kadangi jų visų masė gerokai mažesnė už Saulės, kuri ir veikia Žemę labiausiai. Šiemet toks išsirikiavimas nežadamas.

„Pranašavimai apie pasaulio pabaigą istorijoje nėra nauji. Kai artėjo pirmasis tūkstantmetis po Kristaus gimimo, daug kas išpardavė savo turtą, pasiruošė Apokalipsei ir laukė pasaulio pabaigos. 2000 m. vėl kilo ažiotažas. Neretai su kokiais nors istoriniais kataklizmais buvo siejami ir kometų pasirodymai. Kitais metais prie Žemės priartėsianti kometa taip pat kelia grėsmę, astronomai neneigia, kad tokie susidūrimai galimi. Mes turime pavyzdį – Marsas, gavęs tokį smūgį neteko atmosferos ir gyvybei sąlygos čia tapo labai abejotinos. Lietuvos teritorijoje taip pat yra kelios 5 ir 8 km skersmens smūgių žymės. Tai meteoritų smūgiai – vienas jų pataikė prieš 500 mln. metų, kitas – prieš – 160 mln. metų. Taigi tokia tikimybė visada išlieka, bet astronomai mus iš anksto perspėtų, jei būtų realus pavojus“, - įsitikinęs L. Klimka.

Iš planetų Žemei didžiausią įtaką daro Jupiteris

Vilniaus universiteto observatorijos mokslininkas docentas Jokūbas Sūdžius antrino, kad kalendoriai buvo skirti ne katastrofoms, o istoriniams įvykiams registruoti, jie padėjo fiksuoti, kas tautoje ar gentyje vyko svarbaus, bei leido planuoti ateitį, tačiau nei viena kalendorius jokios pasaulio pabaigos nepabrėžė. Tiesiog nutrūkdavo dienų skaičiavimas.

„Mes gyvename planetoje, kurioje viskas vyksta labai reguliariai, antraip mūsų čia nebūtų. Tarp kitų planetų didžiausios įtakos galime tikėtis iš Jupiterio, bet mes pro jį praskriejame kasmet ir nieko nenutinka. Kalbant apie planetų išsirikiavimo pavojų, nors šiemet jis tikrai nežadamas, kitų planetų įtakos mums šimtą kartų mažesnės nei Jupiterio. Visgi mums didžiausią įtaką daro Saulė ir Mėnulis. Būtent dėl jų čia galėjo išsivystyti esamos gyvybės formos. Tuo tarpu Jupiteris mus veikia 100 kartų mažiau negu Mėnulis. Reikia atsiminti, kad dangaus objektai vienas nuo kito nutolę dideliais atstumais. Atstumais matuojami šimtais ar tūkstančiais šviesmečių. Pagal tai skirstosi ir įtakos. Yra skirtumas, ar tai Mėnulis, kuris yra maždaug už 380 tūkst. km ar tai kažkokia žvaigždė, esanti už 600 šviesmečių“, - sakė astronomas.

Pasak J. Sūdziaus, šiuo metu Žemėje vykstantys pokyčiai, kad ir klimato atšilimas, vyksta pernelyg trumpą laiką, kad galėtume juos įvertinti. Evoliucijos istorijoje periodiškai vyko atšilimai ir atšalimai, vienu metu ir Lietuvos teritorija buvo išklota ledynais. Taigi jei būta atšalimų praeityje, jų galima sulaukti ir ateityje.

„Palyginus su Žemės amžiumi – 4,5 mlrd. metų, 100 metų yra labai trumpas laikotarpis. Mums sunku įvertinti dabartinių pokyčių mastą. Mes nežinome, kaip atšilimas toliau progresuos, nes tikro modelio neturime“, - įsitikinęs pašnekovas.

L. Klimka pabrėžė, kad pasaulio pabaiga tikrai bus, tai užprogramuota Visatos raidoje programoje. Po 4,5 mlrd. metų Saulės energija išseks, išsibalansuos jėgos ir mūsų sistema nebegalės egzistuoti. Tačiau žmogus, Visatos protas, galbūt net ir jos tikslas, gali priartinti šią pabaigą, ir labai smarkiai.

„Procesai, kuriuos matome dabar, tai rodo. Kad ir Lietuvoje – mane pritrenkė pranešimas, kad Lietuvoje aptikta genetiškai modifikuotų augalų pėdsakų. Taigi mūsų pastangos išsaugoti Lietuvos gamtą po truputį žlunga. Padidėjusios šilumos efektas gali pakeisti vandenyno sroves ir tai jau pastebima – vandenynai teka į kitas sritis. Kai kas mano, kad klimatą gali pakeisti Žemės polių migracija. Iš tiesų ji yra, sunkia modeliuojama, ne vieną kartą Žemės poliai buvo apsivertę, kita vertus, dėl to Žemė nepakeitė sukimosi krypties. Žinoma, dėl to sutriktų labai daug kas – paukščių, žuvų migracija ir pan. Tiesa, šie procesai vyksta tūkstančiais metų, per milijoną metų poliai vidutiniškai apsiverčia keturis kartus, bet paskutinį kartą vertėsi labai seniai – gal todėl prabilta apie pasaulio pabaigą“, - svarstė etnologas.

Laukiant pasaulio pabaigos 2000-aisiais buvo apkvailintos net rimtos įmonės

Psichologės Mirolandos Trakumaitės manymu, visi žmonės nori turėti savo gyvenime tam tikro aiškumo, nori kontroliuoti savo gyvenimą. Vieni mano, kad tai gali padaryti patys, kiti šią atsakomybę mieliau perleidžia išorei. Jiems labai svarbu ir naudinga įtikėti tam tikrais dalykais, dėl kurių jiems nebereikės spręsti patiems arba bus galima pateisinti savo nerūpestingumą ar neveiklumą – esą vis tiek neverta nieko daryti.

„Egzistuoja apklausos, rodančios kad net apie pusę respondentų tiki, kad bus greita pasaulio pabaiga, dažniausiai – tai mažiau išsilavinę ir turintys mažesnes pajamas. Tai rodo, kad mus, žmones, nesunku užkrėsti tam tikromis baimėmis. Vienais metais bijojome paukščių gripo kitais – kiaulių, trečiais – pasaulio pabaigos. Tai proga negyventi savo gyvenimo. Įdomu, kad žmonės, net tikėdami pasaulio pabaiga, dažnai savęs su ja netapatina – esą pabaiga bus, o aš liksiu“, - įsitikinusi psichologė.

Verslininkas Ignas Staškevičius sutiko, kad keliant tokias panikas neretai turima komercinių tikslų.

„Štai prieš 2000-uosius metus buvo skelbiama, kad žlugs kompiuterinis tinklas. Dabar tuos laikus prisimename su šypsena, bet anuomet labai rimtos kompanijos išleido daug pinigų besiruošdamos tų metų atėjimui, nes buvo prigąsdintos, kad gali įvykti katastrofa ir visi prietaisais valdomi įrengimai neveiks. Manau, kad Povilas nėra tas verslininkas, kuris suktai bando išsireklamuoti ir turėti materialinės naudos iš to, ką jis daro. Jis tiki tuo, ką kalba ir daro. Bet net tai nėra verslo sritis, tai galima palyginti su anuomet programuotojų sukelta panika. Skiriasi tik intencija – anie suvokė, kad negresia kompiuterinio tinklo žlugimas, bet naudojosi kilusia baime, tokie žmonės, kaip Povilas, nuoširdžiai tiki, kad kažkas nutiks.

Tačiau dvasiniai ir finansiniai dalykai dažnai persipina. Tai, kas vyksta su Merkinės piramide, galima palyginti su daugeliu prekės ženklų, esančių komercinėje sferoje. Kiekvienas prekės ženklo kūrėjas, norėdamas pareklamuoti savo ženklą, ieško įvairių šokiruojančių būdų. Ir tik nuo komandos išmonės priklauso, kur ji sustos. Skiriasi tik įsitraukimas ir tikėjimas. Taigi mano manymu, vienas yra meteorologinių reiškinių prognozės ir pasiruošimas jiems, o kas kita – ruošimasis pasaulio pabaigai“, - sakė verslininkas.

Žmoniją išgelbės grįžimas prie natūrinio ūkio?

P. Žėkas tikino nenorintis gąsdinti žmonių. Jo tikslas – kad žmonės suvoktų, turintys būti pasiruošę nemaloniems pokyčiams bet kada, kasdien, o tam reikia pakeisti mąstymą ir gyvenimo būdą.

„Mano požiūris – nepirkti, nes šiandien įsigalėjo nuostata, kad viską galima įsigyti parduotuvėje ir niekas nebenori domėtis technologijos, kaip pasigaminti kažką patiems. Jei patys negalite kažko pasigaminti, išsiauginti, ieškokite pažįstamų, bendruomenių, palaikykite su jomis ryšius, kad jei kas nutiks ateityje, galėtumėte su jais draugauti, o ne kariauti. Suprantu, kad žmogus nemes savo darbo, bet bent jau laisvalaikiu galėtų užsiimti žemės ūkiu. Per vieną ar dvi kartas galima išugdyti kartą, kuri būtų pasiruošusi galimoms permainoms, mokėtų universaliai prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų Žemėje – didėjančio žmonių skaičiaus, didėjančių poreikių ir įtampos. Jei sulauktume didelių permainų, būtume joms pasiruošę. Ir tuo pačiu reikia stengtis pasaulį keisti į gerąją pusę. Aš niekada neraginu nieko nedaryti“, - sakė Merkinės įkūrėjas.

M. Trakumaitės manymu, po nepriklausomybės Lietuvoje įsivyravo vartotojiškos nuotaikos. Šiandien mados keičiasi – vėl gręžiamasi į natūrinį ūkį. Kita vertus, tikėtis, kad 21-ame amžiuje visi pradės vėl ūkininkauti, yra utopiška.

Komentarai (14)