Čeliabinske praėjusią savaitę nukritęs meteoritas įaudrino ateivių medžiotojų vaizduotę: jie įsitikinę, kad Rusijos gyventojus nuo pragaištingo įvykio išgelbėjo laiku atskriejęs NSO, kuris apšaudė meteoritą ir jį susprogdino.

Dar savaitgalį sąmokslo teorijų kūrėjų svetainėse pasirodė įvairiausių spėlionių apie penktadienio įvykį. Vieni svarstė, kad tai galėjo būti naujas „kosminis ginklas“ (tiesa, taip ir nesutarė, ar tai nepavykęs rusų ginklo bandymas, ar amerikiečių ataka), kiti – kad Žemėje avariniu būdu leidosi ateivių laivas.

Tačiau visas šias diskusijas nustelbė tikra sensacija: į Žemę krito kosminis luitas, kurį ateiviai susprogdino vos jam pasiekus atmosferą. Taigi didžiulį meteoroidą laiku susprogdinę ateiviai išgelbėjo žmoniją nuo katastrofos.

Ši informacija pagrindžiama vaizdo įrašu, kuriame matyti, kaip į krentantį meteoritą perskrodžia „šūvis“:

Tiesa, pirminė šio gando versija buvo kiek kitokia: Rusijos laikraštis „Znak“ pranešė, kad į meteoritą maždaug 20 km aukštyje pataikė kariškių oro gynybos įranga. Rusijos valdžia paneigė šią informaciją, bet buvo vėlu: interneto sąmokslininkai „antį“ aprengė naujais rūbais ir išleido sklandyti toliau.

Tačiau tokios sąmokslo teorijos gali įtikinti nebent visiškai astronomija nesidominčius žmones.

Kad nukrito ne ateivių laivas įrodo ant žemės rastos meteorito atplaišos. Nustatyta, kad apie 10 proc. meteorito sudaro geležis, taigi jis priklauso chondritams – dažniausiai Žemėje randamiems meteoritams.

Kodėl meteoritas palieka dūmų šleifą ir sprogsta? Meteoritui pasiekus Žemės atmosferą jis yra staigiai stabdomas, o nuo trinties smarkiai įkaista. „Kai kuriuose vaizdo įrašuose galite pamatyti daug blyksnių skriejimo trajektorijoje – meteoritas skilinėja, o jo atplaišos sudega. Vos per kelias sekundes didžiulė meteorito judėjimo (kinetinė) energija virsta karščiu, kol galiausiai jis sprogsta šimtų tūkstančių tonų TNT galingumu“, – rašo astronomas Philas Plaitas.

Tačiau kas yra tas „šūvis“, pataikantis į meteoritą? Na, vargu ar tai gali būti žmogaus sukurta raketa – meteorito greitis atmosferoje siekė apie 64 tūkst. km per valandą greičiu, o greičiausia raketa gali skrieti apie 24 tūkst. km per valandą greičiu. Vaizdo įraše matyti, kad „šūvis“ meteoritą pasiveja, taigi jis turėjo būti dar greitesnis.

Visgi nereikia būti mokslininku, kad tai išsiaiškintum. Tereikia įsižiūrėti į kiek aukštėliau esantį tamsų objektą – tai yra nedidelis purvo taškas ant automobilio stiklo. Įdomu tai, kad jo judėjimas sutampa tiek su „šūvio“, tiek su „nuolaužų“ skriejimu.

Filmavimo metu automobilis važiavo ne tiesiai, o lanku, todėl šviesus objektas ant stiklo sukūrė atspindžius, kuriuos užfiksavo vaizdo kamera.