Amžinoji ugnis po kriokliu: suglumę mokslininkai negali įvardyti ugnies šaltinio (Video)
(4)
Ilgus metus mokslininkai manė, kad vakarinėje Niujorko valstijos dalyje po kriokliu rusenanti amžinoji ugnis dega todėl, kad iš žemės gelmėse slūgsančių labai karštų uolienų toje vietoje kyla dujos. Tačiau Indianos universiteto tyrėjai atrado, kad uolienos po Čestnut Ridžo parku, kur tūkstančius metu rusena ugnis, yra per vėsios, kad išskirtų dujas. O tai reiškia, kad amžinąja ugnimi po kriokliu dega nežinia kas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia
tik entuziazmo.
Veikiausiai ten dega dujos, tačiau iš kur jos kyla, kur ir kaip susidaro, sugluminti mokslininkai paaiškinti negali. Manoma, kad ugnis po kriokliu esančiose nišose liepsnoja jau ne vieną tūkstantį metų – ten ugnį įžiebė ankstesnieji Šiaurės Amerikos žemyno gyventojai.
Pasaulyje tokių amžinųjų ugnių yra šimtai – manoma, kad kiekviena jų dega dėl gamtoje natūraliai išsiskiriančių dujų, kurios kyla iš žemiau slūgsančių nepaprastai įkaitusių ir senų skalūnų uolienų.
Vis dėlto Arnto Šimelmano (Arndt Schimmelmann) vadovaujami Indianos universiteto mokslininkai atlikę tyrimą priėjo išvadą, kad vakarinėje Niujorko valstijos dalyje slūgsantys skalūnai nėra tiek įkaitę, kad galėtų išskirti dujas ir palaikyti degimo reakciją. Portalui „OurAmazingPlanet.com“ mokslininkas pasakojo, jog toje vietoje „uolienų temperatūra ne aukštesnė už puodelio arbatos temperatūrą“. Be to, skalūnai toje vietoje nėra tokie seni, kaip tikėtasi. Iš kur po kriokliu mįslingai rusenanti amžinoji ugnis gauna dujų, tyrėjai nežino.
„Esame linkę manyti, kad toje vietovėje susidariusi kitokia dujų generacijos sistema, ir kad tokia sistema gali egzistuoti ir bet kur kitur, - aiškina A. Šimelmanas. – Jei tai tiesa ir dujos tokiu natūraliu būdu išsiskiria ir kitose vietose, tai reikštų, kad skalūninių dujų išteklių turime daugiau nei manėme.“
Temperatūros, artimos verdančio vandens temperatūrai, skalūnuose suardo anglies molekules ir dėl šios reakcijos išsiskiria gamtinės dujos.
Tyrimo rezultatai pristatyti žurnalo „Marine and Petroleum Geology“ gegužės numeryje.