6 robotizuotos ateities scenarijai (13)
Robotų suklestėjimas – šis siužetas yra daugybės antiutopinių filmų scenarijų pagrindas: singuliarumas – taškas, kuriame dirbtinis intelektas aplenks žmogaus protą. Nors tai vis dar skamba kaip mokslinė fantastika, daugelis kompiuterinės technikos specialistų teigia, kad singuliarumo taškas bus pasiektas XXI amžiuje.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tačiau labai mažai kas sutinka su tuo, kaip po to atrodys mūsų ateitis. Kai kurie žmonės prognozuoja epinius mūšius tarp robotų ir žmonių, o kiti mano, kad viršintelektinės mašinos palydės mus į nemirtingumą. Nuo masinio sunaikinimo iki gyvenimo pratęsimo. Gearmix.ru pateikia šešis potencialius robotizuotos ateities scenarijus.
Karas su robotais
Šis košmaras tapo pagrindiniu kūrybiniu kuru filmui „Terminatorius“ – galimybė, kad vieną dieną robotai susikaus su žmonėmis mūšyje dėl dominavimo. Inžinieriai jau dabar kuria robotus-mulus, robotus-karius, o bepiločiai lėktuvai tampa kasdieniu įrankiu kovoje su terorizmu. Mažiausiai keli apokalipsės pranašai mano, kad kitame amžiuje viršintelektiniai robotai galės aplenkti savo kūrėjus.
Nemirtingumas
Daugybė žmonių, kaip, pavyzdžiui, žinomas futuristas Ray Kurzweilas, mano, kad pasiekus singuliarumo tašką, žmonės nebemirs. Kai kurie prognozuoja ateitį, kurioje mes įkrausime savo protą į kompiuterius, faktiškai persikeldami į mašinų vidų. Kiti įsivaizduoja kibernetinius implantus, kurie pakeis prarastas galūnes ir senstančius organus. Bet kuriuo atveju mirtis transformuojasi iš neišvengiamo gyvenimo aspekto į pakankamai retą reiškinį.
Ekonomikos sprogimas
Kai mašinos susilygins su žmonėmis intelekto srityje, bus pakankamai lengva kopijuoti intelektualinę programinę įrangą iš vieno kompiuterio į kitą, kad taip būtų sukuriami nauji darbininkai ekonominei sistemai. Tuo metu, kai agrokultūrinė revoliucija leido padvigubinti žmonijos ekonomikos lygį per tūkstantmetį, pramoninė revoliucija padarė tai per 15 metų. O postsinguliarinė ekonomika dvigubės kas mėnesį, jei ne kas savaitę, mano kai kurie ekspertai. Neįtikėtinas ekonomikos augimas gali vykti taip greitai, kad žmonės paprasčiausiai nespės reaguoti.
Aplinkos sunaikinimas
Kadangi robotams nereikia deguonies, vandens ar maisto, jie, skirtingai nuo žmonių, nebijos savo aplinkos sunaikinimo. Todėl yra didžiulė rizika, kad viršintelektinės mašinos išeikvos visus planetos resursus, mano George‘o Masono universiteto ekonomistas Robinas Hansonas, parašęs knygą apie singuliarumą. Robototechninė revoliucija gali pagilinti jau ir dabar opias aplinkosaugos problemas.
Žmonijos patobulinimas
Kibernetiniai implantai gali reikšti naujų, protingesnių, ypatingų galių turinčių žmonių atsiradimą. R. Kurzweilas, kuris šiuo metu dirba „Google“, mato ateities pasaulį, kuriame dauguma žmonių naudoja kiberimplantus, kad taptų protingesni, matytų toliau, būtų stipresni. Suprantama, kad tai žmones pavers kiborgais, bet greičiausiai tai neatrodys didele kaina, atsižvelgus į naujus neįtikėtinus sugebėjimus.
Masinė bedarbystė
Kai robotai taps vis protingesni, žmonės paprasčiausiai nebesugebės atlaikyti konkurencijos su jais. Nors iš pradžių robotams bus skiriamos paprastesnės užduotys, R. Kurzweilas spėja, kad iki 2045 metų mašinos bus jau milijonus kartų protingesni už žmones. Robotai jau keičia pramoninius darbuotojus, ir autonomiškos mašinos jau visai arti. Tačiau technologijos iki šiol vystosi, ir nėra atsižvelgiama, kad mašinos gali pakenkti žmonėms ir palikti juos be darbo, mano mokslininkas iš Viskonsino-Medisono universiteto Billas Hibbardas.
Rudimentiniai organai
Kai beveik visi uždaviniai bus atiduoti viršintelektinėms mašinoms, žmonės galės pamažu prarasti tuos sugebėjimus, kurie kadaise tapo žmonijos kaip protingosios rasės pagrindu. Kai kurie žmonės tvirtina, kad žmonija jau pasiekė singuliarumą: žmonės jau atsisakė navigacinių sugebėjimų, atminties funkcijų, sugebėjimo skaičiuoti. Mokslininkai jau netgi sukūrė robotus, kurie atlieka netgi pačius žmogiškiausius darbus, pavyzdžiui, prižiūri ligonius ir pagyvenusius žmones.
Karas su robotais
Šis košmaras tapo pagrindiniu kūrybiniu kuru filmui „Terminatorius“ – galimybė, kad vieną dieną robotai susikaus su žmonėmis mūšyje dėl dominavimo. Inžinieriai jau dabar kuria robotus-mulus, robotus-karius, o bepiločiai lėktuvai tampa kasdieniu įrankiu kovoje su terorizmu. Mažiausiai keli apokalipsės pranašai mano, kad kitame amžiuje viršintelektiniai robotai galės aplenkti savo kūrėjus.
Nemirtingumas
Daugybė žmonių, kaip, pavyzdžiui, žinomas futuristas Ray Kurzweilas, mano, kad pasiekus singuliarumo tašką, žmonės nebemirs. Kai kurie prognozuoja ateitį, kurioje mes įkrausime savo protą į kompiuterius, faktiškai persikeldami į mašinų vidų. Kiti įsivaizduoja kibernetinius implantus, kurie pakeis prarastas galūnes ir senstančius organus. Bet kuriuo atveju mirtis transformuojasi iš neišvengiamo gyvenimo aspekto į pakankamai retą reiškinį.
Ekonomikos sprogimas
Kai mašinos susilygins su žmonėmis intelekto srityje, bus pakankamai lengva kopijuoti intelektualinę programinę įrangą iš vieno kompiuterio į kitą, kad taip būtų sukuriami nauji darbininkai ekonominei sistemai. Tuo metu, kai agrokultūrinė revoliucija leido padvigubinti žmonijos ekonomikos lygį per tūkstantmetį, pramoninė revoliucija padarė tai per 15 metų. O postsinguliarinė ekonomika dvigubės kas mėnesį, jei ne kas savaitę, mano kai kurie ekspertai. Neįtikėtinas ekonomikos augimas gali vykti taip greitai, kad žmonės paprasčiausiai nespės reaguoti.
Aplinkos sunaikinimas
Kadangi robotams nereikia deguonies, vandens ar maisto, jie, skirtingai nuo žmonių, nebijos savo aplinkos sunaikinimo. Todėl yra didžiulė rizika, kad viršintelektinės mašinos išeikvos visus planetos resursus, mano George‘o Masono universiteto ekonomistas Robinas Hansonas, parašęs knygą apie singuliarumą. Robototechninė revoliucija gali pagilinti jau ir dabar opias aplinkosaugos problemas.
Žmonijos patobulinimas
Kibernetiniai implantai gali reikšti naujų, protingesnių, ypatingų galių turinčių žmonių atsiradimą. R. Kurzweilas, kuris šiuo metu dirba „Google“, mato ateities pasaulį, kuriame dauguma žmonių naudoja kiberimplantus, kad taptų protingesni, matytų toliau, būtų stipresni. Suprantama, kad tai žmones pavers kiborgais, bet greičiausiai tai neatrodys didele kaina, atsižvelgus į naujus neįtikėtinus sugebėjimus.
Masinė bedarbystė
Kai robotai taps vis protingesni, žmonės paprasčiausiai nebesugebės atlaikyti konkurencijos su jais. Nors iš pradžių robotams bus skiriamos paprastesnės užduotys, R. Kurzweilas spėja, kad iki 2045 metų mašinos bus jau milijonus kartų protingesni už žmones. Robotai jau keičia pramoninius darbuotojus, ir autonomiškos mašinos jau visai arti. Tačiau technologijos iki šiol vystosi, ir nėra atsižvelgiama, kad mašinos gali pakenkti žmonėms ir palikti juos be darbo, mano mokslininkas iš Viskonsino-Medisono universiteto Billas Hibbardas.
Rudimentiniai organai
Kai beveik visi uždaviniai bus atiduoti viršintelektinėms mašinoms, žmonės galės pamažu prarasti tuos sugebėjimus, kurie kadaise tapo žmonijos kaip protingosios rasės pagrindu. Kai kurie žmonės tvirtina, kad žmonija jau pasiekė singuliarumą: žmonės jau atsisakė navigacinių sugebėjimų, atminties funkcijų, sugebėjimo skaičiuoti. Mokslininkai jau netgi sukūrė robotus, kurie atlieka netgi pačius žmogiškiausius darbus, pavyzdžiui, prižiūri ligonius ir pagyvenusius žmones.
(23)
(0)
(0)