300 mln. metų senumo akmuo, kuriame rastas į varžtą panašaus objekto įspaudas, buvo rastas dar paskutiniame XX a. dešimtmetyje. Tačiau diskusijos dėl varžto formos objekto netyla iki šiol. Tačiau įspūdingiausia šios istorijos momentas – faktas, jog įspaudas minėtame akmenyje, pasirodo, tiesiogiai susijęs su šioje iliustracijoje matomu fantastiniu padaru.

Rusijos mokslininkai įsitikinę, kad šis neįprastas objektas yra 300 mln. metų senumo. Todėl kai kurie samprotauja, kad tai gali būti išnykusios žmonių civilizacijos, o gal net ir nežemiškos civilizacijos artefaktas. Tačiau specialistai yra linkę palaikyti kur kas žemiškesnę hipotezę – „sriegį“ akmenyje paliko ne priešistorinis varžtas, o priešistorinis jūrų organizmas.

Archainis „varžtas“ netyčia buvo rastas Kalugos apskrityje (Rusija), kur buvo ieškoma nukritusio meteorito. „Sriegio“ ilgis – 2 cm. Jį aptiko paranormalių reiškinių tyrimo grupė „Kosmopoisk“. Jos teigimu, rastam akmeniui – 300-320 mln. metų, o rentgenograma atskleidė, kad akmenyje yra dar vienas toks „varžtas“.

Keista, tačiau empirinius tyrimus atliekantiems mokslininkams ištyrinėti šį objektą galimybės nebuvo, todėl jiems samprotauti tenka remiantis internete publikuotomis fotografijomis. Be to, „Kosmopoisk“ nepateikia informacijos, iš ko tas „varžtas“ pagamintas, ir neatskleidžia jokios kitos informacijos.

Entuziastų įkurtos „Kosmopoisk“ ir Rusijos mokslų draugijos atstovai, susibūrę į bendrą grupę, siunčia ekspedicijas į paranormaliais reiškiniais garsėjančias vietoves, todėl jų veikla vertinama skeptiškai.

Šios grupės veikloje nedalyvaujantys mokslininkai pagal „varžto“ fotografijas mano, kad sriegio formos įspaudą akmenyje galėjo palikti senovinis organizmas, pavadinimu jūrų lelija (lot. – Crinoidea). Į varžto sriegį panašus įspaudo fragmentas gali būti apverstas tokio sutvėrimo įspaudas. Pati fosilija per tiek metų sudūlėjo – liko tik jos paliktas kontūras.

Paleontologams yra žinoma apie 600 išnykusių jūros lelijų rūšių. Jūrų lelijos (lot. Crinoidea) – dygiaodžių (Echinodermata) bestuburių gyvūnų klasė. Gyvena tiek sekliuose vandenyse, tiek gelmėse iki 6000 metrų. Burna kūno viršuje, apsupta čiuptuvų. Kaip ir visiems dygiaodžiams, jūrų lelijoms būdinga penkiaspindulinė simetrija, bet jos dažniausiai turi daugiau nei 5 čiuptuvus.

Prieš šimtus milijonų metų šių gyvūnų jūroje buvo nepaprastai daug, o dabar randama begalės jų fosilijų. Kai kurie jų fragmentai (konkrečiau – kotelis) primena varžto sriegį. Tiesa, kai kurie specialistai atkreipia dėmesį, kad įprastai jūrų lelijos koteliai būna gerokai mažesni už Kalugoje rastą „varžtą“, o ir tų kotelių faktūra kiek kitokia.

„Daugeliu atveju tai tėra klaidingas natūralių gamtos darinių interpretavimas, – mano N. Watsonas. – Skeptikai sako, kad „varžtas“ yra ne kas kita, o jūrų lelijos fosilijos liekana akmenyje. Būtų nuostabu sužinoti, kad Žemę prieš 300 mln. metų buvo aplenkęs nežemiškos civilizacijos erdvėlaivis, tačiau reiktų savęs paklausti, ar tokių tarpžvaigždžinių erdvėlaivių konstruktoriai savo technologiniuose šedevruose būtų naudoję varžtus ir vinis…“ „Labiausiai tikėtina, kad ši istorija apie 300 mln. metų senumo varžtą tėra sąmokslo teorija, dar kartą atspindinti didžiulį mūsų norą tikėti nežemiško proto egzistavimu ir net jo atstovų vizitu mūsų planetoje“, – pridūrė tyrėjas.

Beje, tos pačios jūrų lelijos tapo 1979 m. fantastinio siaubo filmo „Svetimas“ („Alien“) nežemiško organizmo prototipu. Šveicarų siurrealizmo menininkas Hansas Rudolfas Gigeris sukūrė daug fosilijų interpretacijomis grįstų meno kūrinių, kuriuos pastebėjo režisierius Ridely Scottas. Jis pakalbino H. Gigerį vienam savo filmui sukurti nežemiškų sutvėrimų išvaizdą.

H. Gigerio šedevrai – vienas kurių yra ant negyvo žmogaus veido įsitaisęs, į voragyvį panašus gleivėtas sutvėrimas – 1979 m. Kino akademijos buvo įvertinti Geriausiu vaizdo efektų apdovanojimu. Menininkas neslėpė, kad įkvėpimo šių pabaisų kūrimui jis sėmėsi kaip tik iš jūrų lelijų fosilijos.

Komentarai (7)