Tamsaus miško hipotezė - neraminantis paaiškinimas, kodėl ateiviai mūsų dar neaplankė

Pagrindinė straipsnio mintis, kad gerokai pažengusi civilizacija naikina mažiau pažengusias dėl resursų, skamba daugiau nei absurdiškai. Pasakykit man bent vieną resursą kurį žmonija turi ir dėl kurio vertėtų sunaudoti galybę energijos perskridimui, žmonijos naikinimui ir t.t. Čia dažnai naudojate skruzdėlių pavyzdį. Dėl kokio resurso žmonės galėtų nutarti naikinti skruzdėles? Arba įsivaizduokite, kad nusikėlėte į devynioliktą amžių, kokius resursus pultumėt atiminėti iš vietinių ir vežti į savo laikmetį. Bulves, kviečius, gyvulius na dar anglį kasė. Ar neskamba juokingai. Žinoma pasiėmus automatą galima atimti aukso atsargas bet jei jau išrastum laiko mašiną auksą tikrai sugebėtum susintetinti. O čia tik šimto metų skirtumas, kaip gali atrodyti mūsų turimi "turtai" kai skirtumas tarp civilizacijų išsivystymo tūkstančiai ar milijonai metų.

Vėlgi teritoriją. Net nereikėtų grįžti atgal.

Žmogiški faktoriai panašūs abiejose blokų pusėse, tik vakarai labiau pažengę. Meksika nenaudinga, ir taip veržiasi per sieną. Amerikiečiai pirmiausia biznieriai, su visais to privalumais ir trūkumais, pvz. patys užskatino kinų ekonomiką, o dabar tikisi, kad jei reikės, padės kinus į vietą. Apie amerikiečių požiūrį į civilių bombardavimą dėl didesnio bendro gėrio irgi sunku ką teigiamo pasakyti. Vyksta džiunglių kova tik globalia forma. Kol šalių ribas galima perbraižyti ir keisti įtakos zonas, taip ir daroma. Ar bus evoliucijos etapas, kai tai baigsis, sunku pasakyti. Yra mokslininkų kurie niekada nekels rankos, bet yra ir tamsuoliai, kurie padarys bet ką, kad turėtų daugiau. Ir pastarieji evoliuciškai laimi, nes proto galia gali būti pritaikyta tiek bendram gėriui tiek ir egoizmui. Filosofinis klausimas ar apskritai yra toks etapas, kai intelekto lygis panaikina ego.

Ir jūs rimtai galvojate kad visatoje gali pritrūkti teritorijos? Sunaikinimas dėl baimės kad ateityje mes taptume konkurentais, irgi neatrodo rimtai. Tos pačios skruzdėlės ar verta jas naikinti galvojant kad po milijono metų jos tiek patobulės ir pradės konkuruoti su žmonėmis? Ne į tema. Tikrai kaip čia su dalies komentaro citavimu irgi nesuprantu

Tai viena iš teorijų, nežinome kokia kita protinga forma gali būti, ar vadovaujasi tik loginiais skaičiavimais ar yra ir empatijos elementai panašiai gyvybei. Ar jie paliks savai eigai jaunesniu brolius ar bandys perauklėti, o gal kaip Conjurer sakė sunaikins židinį kol neišplito. Bet gal jie taip toli, kad net nerūpi kitos egzistencijos. Viskas įmanoma ir tai tikimybių teorija, kokius artimiausius kaimynus išrideno visatos ruletė.

Tiesiog pačiam reikia sudėlioti quote tag'us. Nebūtina, kol eina suprasti mintį.

Čia sunku nepritarti. Kai skruzdėlės padės sodrint uraną, tikrai bus laikas jomis užsiimti. O dabar lai gyvena Taip ir su žmonija, manau, kol nesugebėsim bent iki Kentauro alfos nusikapstyti galime būti ramūs. Mano nuomone, vienintelis įtikinamas variantas, jeigu mes turėtume KAŽKĄ ko kitur nėra, arba labai reta visatoje. Tada tikrai reikėtų pagalvoti apie to KAŽKO apsaugojimą. Kaip pavyzdys, dar pamenu laikus kai planetų prie kitų žvaigždžių nebuvo aptikta. Ir astronomai rimtai nagrinėjo teoriją, kad Saulės sistema unikalus darinys kokių labai, labai reta. Tokiai teorijai pasiteisinus tada net ir užkariavimas dėl teritorijos atrodytų logiškas. Bet pasirodė kad planetų sistemų begalės ir mūsiškė niekuo neunikali. Taigi, pagal šiuolaikinius stebėjimus, deja, o gal laimei, gyvename eilinėje planetoje prie eilinės žvaigždės, eilinėje, eilinės galaktikos, vijoje. Ir panašu, kad neturime nieko unikalaus. Taip kad jaudintis, kad kam nors gali prireikti mūsų akmeninių kirvukų, manau stipriai egocentriška (ar greičiau antropocentriška).

Jei kažkas mus pastebi, ir pagal savo žinomą statistiką įvertina, kad mums liko 200 metų iki kol jam kelsime pavojų, ir jis yra už 100 šviesmečių, gal mes jį išgąsdinsime kaip skruzdės kuriančios branduolinius ginklus. Apie tai ir rašoma knygoje, dėl kurios visa ši diskusija. Nemėgstu spoilinti, bet tema žiauriai įdomi.

Pritariu, šita mintis skamba pakankamai logiškai, tik straipsnyje apie tai beveik neužsimenama, pagrindinis akcentas resursai, tai man ir pasirodė nelabai įtikinama.

Jo straipsnyje trumpa santrauka, kuri nepavaizduoja viso didelio paveikslo. Dėl to verta paskaityti pirmas dvi trilogijos knygas, o jei nori mindfuck'inės fizikos, tai ir trečią.

o kur tu matai visatoje teritorijos pertekliu? cia ziauriausias deficitas. saules sistemoje aplamai beveik nera reikiamu mum parametru teritoriju. pagal plota yra kazkur 4 zemes pavirsiaus plotai maksimum... Marsas isvis netinkamas kaip teritorija. jis gi is esmes kaip Menulis tik toliau siektiek... artimiausia teritorija - Venera. ir ten kazkur uz Jupiterio yra biski... gravitacijos jei neperlausim - tos teritorijos niekada nebus daugiau be gigantisku pastangu... o cia gali but fundamentali problema... be praktinio sprendimo...

Na jeigu jums visata baigiasi "ten kazkur uz Jupiterio" tada taip, tinkamų teritorijų tikrai trūksta. Bet straipsnis ir diskusija juk ne apie tai, kad marsiečiai ar veneriečiai užpuls nes žemėje geriau gyvent Kalbama apie tūkstančių šviesmečių atstumus, vien tik mūsų galaktikoje apytiksliai yra tarp 100 ir 400 milijardų žvaigždžių ir bent jau ne mažiau planetų. Kažkaip neįžvelgiu trūkumo tarp šitiek milijardų.