D. Britanijoje ateiviais ir vaiduokliais tikima labiau nei Dievu

Daugybė atradimų ir teorijų yra sukurta ieškant "Dieviško prado". Pitagoras skaičius vadino Dieviškais, Niutonas ieškojo filosofinio akmens, Enšteinas ieškojo teorijos apie viską. Visi šie žmonės buvo labai garsūs savo laikmečio mokslininkai ir tuo pačiu labai religingi, o mokslu domėjosi norėdami įrodyti tai kuo tiki.

Šitaip ir prasideda religiniai konfliktai, jeigu būčiau mažiau išsilavinęs, tai pasakyčiau, kad visi krikščionys yra kryžiuočiai, nori išžudyti musulmonus ir įvesti Inkviziciją. Ir toks pasisakymas būtų adekvatus jusiškiam.

Be tikejimo, nebutu prasmes gyventi, nebutu tikslo, noro kazhko siekti toliau. Musu gyvenimo tikslas ir yra pasiekti roju, dievishkaja busena, galu gale - atrasti Dieva. Jei netiketume niekuo, kam tada gyventi? Kam kesti kasdienine rutina, jeigu uzhtikrintai zhinai, kad mirsi ir nekeliausi nei i roju nei i vadinamaji pragara, tiesiog mirsi? Manau tikejimas ir yra musu gyvenimo varomoji jega, amzhinasis variklis. Visi kazhkuo tikime, manau nera gyvo zhmogaus, kuris netiki... Dabar tikiu tuo, jog vistiek atsiras zhmoniu, kurie pamegins mane nuginchyti ;]

Puikus komentaras

Zhinoma, yra ir tamsioji religijos puse - jos pirshimas kitatikiams per jega... Bet chia nieko nepakeisi, taip jau susiformavo. Bet nemanau, kad krikshchionybe yra tokia arshi kai budizmas(bent jau shiais laikais). Pvz, nesu mates savizhudzhio krikshchionio, apsikarschiusio bombomis, shaukianchio DIEVAS zhmoniu minioje ir galu gale...susisprogdina.

Vertimo frazė "Beveik ketvirtadalis iš 3 tūkst. apklaustųjų prisipažino, kad matė antgamtinę būtybę" yra klaidinanti. Originale kalbama apie susidūrimą su bet kokiu paranormaliu reiškiniu: "Nearly a quarter of the 3,000 surveyed claimed they had had a paranormal encounter"

Religija niekaip nesusijusi su tais nusikaltimais, tiesiog žmogus nėra tobulas, o dažnai net labai primityvus organizmas. Žmonės yra vienodai kvaili nepriklausomai nuo religijos, pavyzdžiui ponas Bušas prieš pudamas Iraką pasakė jog tai yra kryžiaus žygis, nemanau, kad jis yra kaškuo geriasnis už tą, kuris apsikarstęs bombomis eina žudyti kryžiuočių.

Žinojimo pagrindas - abejonė. Netikėk niekuo, net ir pačiu savimi ir visada būsi ieškojimu kelyje, labai svarbu gebėjimas prisitaikyti prie naujų gyvenimo sąlygų, o jos kinta nuolatos. Tikėjimas gali būti tik kaip pirminė prielaida, kurią reiks laikui bėgant paneigt. Tikėjimas = Stagnacija.

"Visuomet abejok" yra Enšteino žodžiai, kuris buvo labai religingas ir Dievu neabejojo.

1. Labai norėčiau išgirsti, ką blogo daro budistai. 2. Krikščionys šiais laikais apsikarsto ne sprogmenimis, o plakatais, ir eina prie Seimo. Prastumti sau įstatymą, primetantį visiems "krikščioniškas vertybes" yra kur kas efektyviau, nei žaisti su trotilu.

Motina Teresė, kurią Vatikanas ruošiasi paskelbti šventąją ir ta abejojo Dievo buvimu, bet tai visiškai nepalietė jos moralės, o atvirkščiai, darė ją morališkai dar tvirtesnę. Išvada: abejok ir būsi morališkai tvirtas ir teisingas .

Krikščionių irgi nederėtų kaltinti del primetamų įstatymų, ta minia kartais yra manipuliuojama žmonių, kurie siekia asmeninių interesų, kartais tiesiog kvailių, kvailumas ir godumas niekaip nesusijęs su viena iš religijų, tai yra bendražmogiški bruožai.

Taip, KKK, aš irgi manau, kad moralei Dievas yra nebūtinas, kaip ir Dievas netrukdo mokslui. Šituos steriotipus lengva paneigti pavyzdžiais.

Dziugi statistika Tikejimas ir vienu ir kitu yra tikejimas ir gali buti kalbama kadn ei tas nei tas nenaudingas. Taciau kas tiki Dievu, tam reikia gyvenime paramos, vedlio. Jie tiki kad kazkas jiems padeda... tebunie, tegu tiki. O kiti tiki tuo, kad kazkas egzistuoja ir tai jiems padeda laikyti savo smegenis vaizduotes pasaulyje ir ieskoti galbut to ko nera. O galbut yra (va cia tas klausimas kuris ir mane laiko vaizduotes pasaulyje). Bet mano manymu tiketi jog nesame vieni tokioje begalybeje yra geriau nei tiketi tuo kas "sukure" mus ir viska kas aplink.

Ateiviai nesenai ? Ateiviai buvo vaizduojami jau šumerų raštuose (5000m atgal), kai seniausia pasaulinė monoteistinė religija atsirado 500m.pr.Kr. Tai galiam teigti, kad ateiviai buvo seniau "išsigalvojami" nei kad dabartinis Dievas

Nei geriau, nei blogiau, niekas netrukdo tikėti ir skraidomčiom lėkštėm, ir Dievu vienu metu, šitie dalykai vienas kitam neprieštarauja, todėl nėra prasmės jų priešpastatyti. Čia panašiai kaip ginčytis kuriame iš miestų gyvena geriasmi žmonės, ar Kaune, ar Vilniuje

Tuomet jie buvo nesuvokiami kaip ateiviai, o kaip Dievai. O dabartinė "ateivių" sąvoka labai nesenas reiškinys. Atsiradęs, beje su mokslo progrsu.

Sąvoką TIKĖTI visi supranta skirtingai. Kiekvienam tikėjimui reikia skirtingo įrodymo lygio. Pavyzdžiui: Aš NETIKIU DIEVU , nes apie tai rašo biblija, tiki daug žmonių, ko man tikrai neužtenka, kad patikėčiau tokiu dalyku - trūksta konkrečių įrodymų. Bet aš TIKIU nežemiška gyvybe, nes remiuosi tokiais jau įrodytais "įrodymais", yra atitinkamų cheminių elementų, kurių yra jau atrasta, daugybė planetų ir žvaigždžių turinčių panašias savybes kaip ir mūsų saulė, nors gyvybė nebūtinai turi būti panaši į mūsiškę, begalybė vietų kur tai gali įvykti ir t.t. Aš NETIKIU atskridusiais ateiviais, nes jie "matyti" tik atitinkamose vietose, o kitur jie "slepiasi"jie nematyti, nėra netiesioginių jų egzistavimo pėdsakų ir pan. Aš nieko prieš, kad žmogus tiki religija, o per ją ir Dievu ar panašiai, bet man labiausiai nepatinka, kada ji kišama per prievartą - mokykloje dėstoma religija (krikščionių tikėjimas), aplinkinių večiamas esu sutikti, kad reikia pakrikštyti vaiką, kitaip sakant kiti nusprendžia už tave, o ne tu.

Aš esu nekrikštytas, mano vaikas irgi nekrikštytas, niekas man nekišo Dievo per prievartą ir aš niekam jo nekišu. Vaikas, jeigu norės galės krikštytis, neprieštarausiu jeigu norės ir apsiplaustyti. Jeigu aplinkiniai sugeba kašką priversti daryti prieš jo valią, tai problema yra ne religijoje. Tokiais žmonėmis, kurie neturi savo valios dažniausiai ir naudojasi visokios inkvizicojos, naciai ir ufonautų atstovai Žemėje.