Kiek nežemiškos gyvybės formos yra panašios į Žemės gyvąją gamtą? Mes to nesužinosime tol, kol neištirsime nežemiškos gyvybės, bet dabartiniai biocheminiai eksperimentai rodo, kad bent jau esminiai gyvybės elementai bus tokie patys, rašo www.newscientist.com.

Visoms Žemės gyvybės formoms reikalingos tos pačios 20 amino rūgščių. Biochemikai sugebėjo susintezuoti 10 iš jų per eksperimentus, kurių metu buvo sudarytos sąlygos, panašios į buvusias iki gyvybės atsiradimo.

Reikiama energija į uždarą sistemą buvo perduodama žaibo, jonizuojančio spinduliavimo ar hidroterminių išsiveržimų pavidalu. Amino rūgščių taip pat randama meteorituose, kurie susiformavo tuomet, kai dar nebuvo Žemės. Be to, Amino rūgštį sudarančių medžiagų pėdsakų buvo atrasta ir tolimoje galaktijoje - visa tai sukuria prielaidą, jog tokie junginiai gali susidaryti ne tik Žemėje.

McMaster universiteto (Kanada) mokslininkai Paulas Higgsas ir Ralphas Pudritzas nurodo, kad visų šių eksperimentų metu buvo gautos 10 tų pačių amino rūgščių ir nustatė, kad šioms 10 rūgščių susidaryti reikia mažiausiai energijos.

O tai, pasak mokslininkų, verčia manyti, kad jei egzistuotų nežemiškos gyvybės formų, tai bent dalis jų pagrindo būtų tos pačios 10 amino rūgščių.

Mokslininkai pademonstravo ir tai, kaip Žemės gyvybei tobulėjant galėjo atsirasti ir 10 kitų amino rūgščių. Labiau prieštaringa mokslininkų iškelta idėja, kad šis procesas padiktavo genetinio kodo evoliuciją.

Kento universiteto (JK) genetikas Darrenas Griffinas mano, kad P.Higgsas ir R.Pudritzas pateikė pernelyg toliaregiškas išvadas.

„Visatoje galioja fizikos dėsniai ir atrodo išmintinga manyti, kad tokie patys universalūs yra molekulinės biologijos dėsniai. Tačiau neatrodo tikėtina, kad kitoje planetoje susikurtų toks pats genetinis kodas, net jei ir esama panašumų fundamentaliame amino rūgščių lygmenyje“.

Komentarai (12)