„Po 50 metų žmonės susijungs mechanizmais ir taps labai protingi bei nemirtingi“, - taip teigia prieštaringiausias ir garsiausias pasaulio futuristas Ray Kurzweil. Jis yra vienas iš daugelio veikėjų, bandžiusių suplanuoti žmonijos ateitį bei užtikrinti, jog vizija išsipildys. Skaitytojams pristatomi penki įdomiausi ateities prognozuotojai.

Vernor Vinge

Jį įkvėpė 1964 m. statistiko Irving John Good parašyta monografija „Spėliojimai apie pirmąjį labai sumanų mechanizmą“ („Speculations concerning the first ultra-intelligent machine“), kurioje autorius įrodinėjo, jog žmonijos išlikimui būtina sukurti daug sumanesnį už pačius žmones mechanizmą. Toks mechanizmas galėtų nuolat save tobulinti, taptų vis sumanesnis, tačiau svarbiausia – tam nebūtų jokių ribų. Šią idėją išplėtojo Vernor Vinge, kompiuterių mokslininkas ir mokslinės fantastikos autorius, 1993 m. parašęs apybraižą „Būsimųjų technologijų ypatumai“ („The coming technological singularity“). Šiame darbe teigiama, jog šis reiškinys įvyks XXI amžiaus viduryje. Tokia pati idėja buvo plėtojama autoriaus mokslinės fantastikos romanuose.

Walt Disney

Paskutiniaisiais metais filmų kūrėjas Walt Disney susidomėjo futurizmu. Jį ypač domino tai, kaip turėtų būti projektuojami miestai. Jis savo idėjas bandė įgyvendinti padedamas bendruomenės EPCOT („Experimental Prototype Community of Tomorrow“). Jo bendruomenė turėjo būti kruopščiai suprojektuotas miestas, kuriame gyventų 20 000 žmonių ir jame būtų pritaikytos visos naujausios technologijos. Walt Disney svajonė taip ir liko neįgyvendinta: jis atkakliai ieškojo finansavimo, tačiau jo kompanijos valdybai neatrodė, kad tai bus pelninga. Galiausiai Disney pasaulyje buvo įkurtas Epcot parkas („Epcot theme park“), skirtas technologijoms ir viso pasaulio kultūroms, tačiau tai nelabai primena Walt Disney utopiją. Dažnai užsimenama, jog po mirties Walt Disney buvo užšaldytas, nes tikėjo, jog būsimos civilizacijos galės jį atgaivinti.

H. G. Wells

H. G. Wells parašė daugybę kūrinių, tačiau ambicingiausios ateities prognozės buvo išspausdintos knygoje „The Shape of Things to Come“, išleistoje 1933 m. Joje buvo teigiama, jog 1940 m. prasidės Antrasis pasaulinis karas, jo metu įvyks žymiai daugiau mūšių ore nei ankstesniuose karuose, bus sunaikinti svarbiausi miestai. Šios prognozės buvo labai tikslios. Tačiau H. G. Wells taip pat teigė, jog karas bus baigtas dėl prasidėjusios pasaulinės ligos epidemijos. Jis taip pat prognozavo, jog bus sukurta nepiktybinė diktatūra, kuri valdys pasaulį, skatins mąstymą, panaikins visas religijas ir bus suformuota pasaulinė utopija. Tik laikas parodys, ar ir tai išsipildys.

Romos klubas („The Club of Rome“)

Dauguma futuristų koncentravosi į įspūdingas ateities technologijų galimybes. Tačiau kokie ištekliai reikalingi technologijų išlaikymui ir plėtojimui?

1972 m. Romos klubas išleido knygą „Augimo ribos“ („The Limits to Growth“). Šioje knygoje buvo remiamasi kompiuteriniu modeliu „World3“, apskaičiuojančiu, kaip didėjanti žmonių populiacija ir tebesitęsiantis ekonomikos augimas paveiks pasaulį. Buvo prognozuojama, jog XXI amžiuje prasidės masinis badas ir ekonominis žlugimas, nes baigsis gamtiniai ištekliai. Ekonomistai šią knygą labai kritikavo, kritika buvo ypač nukreipta į modeliavimo pobūdį. Tačiau 2008 m. atlikto tyrimo metu paaiškėjo, jog prognozės, susijusios su pramonės produkcija, maistu ir tarša buvo iš esmės teisingos: mūsų technologiniai pajėgumai augs maždaug tokiu pačiu greičiu, kaip ir anksčiau.

Alvin Toffler

1970 m. kompiuteriai buvo labai primityvūs, tačiau jau buvo laukiama pasaulinio interneto. Tais metais Alvin Totler išleido knygą „Ateities šokas“ („Future Shock“), kurioje teigė, jog netrukus įvyks didelis technologijų pokytis, žmonės pasimes ir susvetimės. Autorius taip pat rašė, jog civilizacija iš pramonės amžiaus pereis į „superpramonės“ amžių, kuris dabar dažniau vadinamas informacijos amžiumi. Alvin Toffler taip pat sukūrė terminą „informacijos perteklius“, kuris apibūdino informacijos amžiaus psichologines pasekmes. Žmonėms, gaunantiems daugybę abejotino aktualumo informacijos, taps sunkiau priimti sprendimus. Visiems, kurie kasdien gauna keletą šimtų elektroninių laiškų, šis jausmas neturėtų būti svetimas.

Komentarai (5)