Prieš pusmetį Šiaurės Korėjos valdžia paskelbė ketinanti Pchenjane pastatyti „dangoraižių gatvę“. Ji sumanyta kaip simbolis, parodysiantis visam pasauliui, kad šalis sėkmingai vystosi – nepaisydama sankcijų ir „Amerikos imperialistų spaudimo“. Projektas turės būti baigtas iki metų galo, tad statybininkai pluša iki išnaktų. Vietinė spauda darbų spartą vadina stebuklu. Tačiau neoficialūs šaltiniai kalba, kad viskas gerokai proziškiau. Pasak jų, projekto vadovai darbus spartina statytojams duodamu amfetaminu.

Jei tikėsime šiais šaltiniais, tokia racionalizacija nėra paslaptis – narkotikai darbininkams duodami atvirai. Pchenjane netgi pastebėti grafičiai, kuriuose statybininkai vadinami „narkobrigadomis“ (šių užrašų autorių dabar ieško policija).

Panašios istorijos girdėtos ir anksčiau. Vienas pabėgėlis, anksčiau dirbęs statybose, pasakojo, kad amfetaminą vartojo ~70% jo kolegų. Kiti pranešdavo, kad jį naudoja studentai, dirbantys po paskaitų.

Oficialioji KLDR spauda tikina, kad šalyje narkomanų nėra. Tačiau neoficialūs šaltiniai – pabėgėliai, teisių gynėjai, vakariečiai žurnalistai ir jų kontaktai KLDR – tvirtina, kad taip toli gražu nėra. Pasak jų, „narkobrigados“ – masinio amfetamino išplitimo Šiaurės Korėjoje pasekmė, prie kurio prisideda ir vietinė valdžia.

Čia reikėtų apsidrausti – tokiems duomenims dažniausiai trūksta patvirtinimo iš patikimesnių šaltinių. Į tai dėmesį atkreipė ir praėjusio dešimtmečio viduryje JAV Kongresui pateikto pranešimo apie Šiaurės Korėją autoriai. Tačiau gauti patikimesnius duomenis, tarkime, apie narkomaniją, dėl KLDR uždarumo itin sudėtinga, jei išvis įmanoma.

Pastaraisiais metais šia tema paskelbti ir profiliuoti tyrimai. Pavyzdžiui, straipsnis apie piktnaudžiavimą metamfetaminu KLDR (vienas iš autorių – orientalistas ir rašantis Slon Andrejus Lanjkovas, dirbantis Pietų Korėjoje). O taip pat JAV įsikūrusio Žmogaus teisių Šiaurės Korėjoje komiteto tyrimo, skirto jos nelegalioms pajamoms (taip pat ir iš narkotikų gabenimo).

Vartojimas

Jų duomenimis, vienu iš Šiaurės Korėjos nelegalių pajamų šaltinių metamfetaminas tapo pirmajame XXI a. dešimtmetyje. Iš pradžių jis buvo eksportuojamas, paskui paplito ir tarp vietinių gyventojų. Antrojo dešimtmečio pradžioje, kai kurių šaltinių duomenimis, jį vartojo 40–50% gyventojų.

Tai susiję ne su viena priežastimi. Viena iš jų – vietinės sveikatos apsaugos sistemos krizė. Formaliai ji nemokama, tačiau finansuojama nepakankamai, klinikoms trūksta preparatų ir įrangos. Norint sulaukti realios pagalbos, reikia pinigų ir ryšių.

Todėl daug kas vietoje įprastų medikamentų pradėjo vartoti metamfetaminą – lengvų ir lėtinių susirgimų „gydymui“. Tai sukeldavo priklausomybę ir kitas pasekmes – pavyzdžiui, nemigą. Galiausiai, kaip pasakodavo pabėgėliai, narkomanai pradėdavo kartu vartoti ir kitus preparatus, taip stengdamiesi kompensuoti neigiamą poveikį.

Kadangi narkotikas lengvai gaunamas, pasak vieno iš pabėgėlių, žmonės susitikę ėmė jį siūlyti atvirai – kaip puodelį arbatos ar kavos. „Susitikę, dažnai mainydavomės „ledu“ (vienas iš metamfetamino pavadinimų) – žiūrėdavome, pas ką geresnis, – prisimena kitas. – Mums tai buvo tas pats, kas mainytis cigaretėmis“.

Narkotikus pradėjo naudoti ir kyšiams. „Anksčiau pakakdavo pinigų ir, pavyzdžiui, cigarečių, – pasakojo Š. Korėjos Hvanghė Namdo provincijos gyventojas. – O dabar „ledas” laikomas idealia dovana“. Kiekis priklauso nuo valdininko rango ir norimos iš jo gauti paslaugos. Atspaudui paprastame dokumente, kalbama, pakanka vieno gramo (vienas gramas amfetamino KLDR kainuoja apie $13).

Narkotikai formaliai nelegalūs – už prekybą jais gali netgi nubausti mirties bausme. Kovos su jais kampanijos tam tikrą efektą duoda (metamfetaminą įsigyti darosi sudėtingiau). Tačiau, jei tikėsime neoficialiais šaltiniais, narkomanija ir prekyba narkotikais nesvetima ir valdžios atstovams. Taip pat ir tiems, kas privalo su tuo kovoti.

Pasakota, kad jaunuolį, areštuota dėl narkotikų, giminaičiai išpirko dviem gramais metamfetamino. Kita istorija – apie žmogžudystę, įvykdytą, kilus narkotikų prekeivių konfliktui. Kai byla buvo svarstoma teisme, pasak vieno liudininko, teisėjas pats buvo „apsinešęs“, (kaltinamojo nubausti mirties bausme tai nesukliudė).

„Narkomanų yra jėgos struktūrų darbuotojų ir partijos funkcionierių šeimose, – tvirtina šaltinis iš Jangango provincijos. – Dalyvaujantys kovos su narkotikais kampanijoje, baiminasi, kad tai paveiks ir jų artimuosius“. Todėl, pasak jo, į prekybą narkotikais žiūri pro pirštus.

Gamyba

Prieš KLDR prasidedant metamfetamino gamybai, ten buvo auginamos opijinės aguonos. Neoficialiais duomenimis, tai kontroliavo valstybė – tai atlikdavo ūkininkai, kaliniai ir neva, netgi mokiniai. Buvęs mokytojas iš KLDR pasakojo, kad mokykloms tam reikalui būdavo specialiai skiriami žemės sklypai.

Žmogaus teisių Šiaurės Korėjoje komiteto tyrimo duomenimis, heroinas buvo gaminamas valstybinėse įmonėse pramonės centruose – Hamhunge ir Čondžine. Paskui jis būdavo eksportuojamas. Iš pradžių šiame reikale dalyvavo vietiniai diplomatai, bet po kilusių skandalų (kai diplomatai būdavo pagaunami su narkotikais ir kita kontrabanda), ši praktika liovėsi.

Vėliau, šaltinių teigimu, transportavimas buvo patikėtas kriminalinėms grupuotėms – pavyzdžiui, Kinijos „Triadoms“. Kinija tapo viena iš pagrindinių Šiaurės Korėjos narkotikų importuotojų.

Situacija pasikeitė dešimtojo dešimtmečio viduryje, kai milžiniški potvyniai Šiaurės Korėjoje sunaikino derlių (tai tapo viena iš masinio bado priežasčių). Nukentėjo ir aguonų plotai. Netekę įprastos žaliavos, gamintojai ėmėsi amfetamino – jis buvo sintetinamas iš efedrino, kontrabanda gabenamo iš Kinijos.

Jau 1997 metais Japonijoje buvo konfiskuota ~1,5 tonos metamfetamino iš KLDR. Pietų Korėjos šaltinių duomenimis, pirmojo XXI a. dešimtmečio viduryje Šiaurės Korėja galėjo gaminti 10–15 tonų per metus. Narkotikai, gaminti (jei tikėsime neoficialiais šaltiniais) kontroliuojant valstybei, buvo itin gryni (2014 metais JAV buvo sulaikyta nusikalstamos grupuotės nariai, siūlę 96% ir 99% grynumo amfetaminą) ir populiarūs (sulaikytieji pasakojo, kad paklausa buvo tiesiog „beprotiška“.

Pajamos

Metamfetamino eksportas siejamas su Valdybos–39 veikla – dar aštuntame dešimtmetyje sudarytos struktūros, rinkusios lėšas vietos elitui. Ne vieno šaltinio liudijimu – ir nusikalstamais metodais. JAV Kongresui skirtoje ataskaitoje šios veiklos pažymimos – kontrabanda, pinigų padirbinėjimas ir narkotikų gabenimas.

Pasak šaltinio, pajamos būdavo paskirstomos tarp partinių ir karinių funkcionierių (taip užtikrinamas jų lojalumas). O taip pat karinėms reikmėms ir branduolinės programos finansavimui.

Vien pelnas iš narkotikų, Pietų Korėjos šaltinių vertinimu, siekė šimtus milijonų dolerių per metus. Bendrai, iki šio amžiaus pradžios, regiono jėgos struktūrų duomenimis iš Valdybos–39 veiklos sukaupta apie $5 mlrd (KLDR diplomatinis šaltinis, komentuodamas šią temą, šios struktūros egzistavimą patvirtino, visgi jos dalyvavimą nelegaliame versle neigė).

Nepaisant to, pirmojo dešimtmečio pabaigoje, pasak Rytų Azijos ekspertės Sheena Chestnut Greitens, valdžia ėmė mažinti gamybą (pagal vieną versiją, savo vaidmenį suvaidino JAV nepasitenkinimas, kurios ne kartą kaltino Pchenjaną ryšiais su prekyba narkotikais). Narkotikų gamyba kai kuriuose stambiose įmonėse buvo sustabdyta.

Tačiau jų vietą užėmė tiesiogiai su valdžia nesusiję smulkūs gamintojai. Jie ėmė platinti metamfetaminą pačioje Šiaurės Korėjoje. Ir jeigu iš pradžių, kaip rodo Žmogaus teisių Šiaurės Korėjoje tyrimas, narkotiką daugiausia vartojo valdančiojo elito atstovai, tai jis paplito ir kituose KLDR visuomenės sluoksniuose.

Михаил Тищенко
slon.ru

Komentarai (5)