Šį vakarą 21 val. Lietuvos laiku FIFA Pasaulio taurėje į akistatą stoja žūtbūtiniai priešininkai.

Kai JAV susitinka su Iranu svarbiose pasaulio čempionato rungtynėse Katare, trumpai apžvelgsime nepastovią dviejų šalių istoriją ir iš kur atsirado tarpusavio priešprieša.

Arabų posakis sako: „Politika niekada nepalietė nieko, ko nebūtų sugadinusi“.

Tačiau beveik neįmanoma sulaikyti politikos nuo futbolo prieš antradienį Katare įvyksiantį kritinį Irano ir JAV susirėmimą 2022 m. pasaulio čempionate.

Abi komandos turi galimybę patekti į atkrintamųjų varžybų etapą, todėl sirgaliai ir organizatoriai tikisi draugiško žaidimo Al Thumama stadione, kad parodytų vienijančią gražaus žaidimo jėgą.

Tačiau įtampa jau išaugo prieš lemiamas B grupės rungtynes, Irano futbolo federacijai FIFA pateikus skundą prieš JAV futbolo federaciją (USSF) dėl žodžio „Allah“ pašalinimo iš šalies vėliavos.

Epizodas yra naujausias per pastaruosius augančio priešiškumo tarp dviejų šalių metus. Trumpai apžvelgsime JAV ir Irano santykių istoriją, kokias problemas slegia nesutarimai ir kaip pasaulio čempionatas dera į mūšį.

1953 metų perversmas

Dauguma ekspertų teigia, kad Vašingtono ir Teherano priešpriešos šaknys siejamos su demokratiškai išrinkto Irano ministro pirmininko Mohammado Mossadegho nuvertimu 1953 metais CŽA surengtame perversme, kai jis bandė nacionalizuoti šalies naftos pramonę.

2013 m. CŽA patvirtino savo dalyvavimą puče, kuris atkūrė šacho Mohamado Rezos Pahlavi monarchinę valdžią, pralaimėjusio vidinę kovą dėl valdžios Mossadegh.

„Perversmas buvo daugelio tragedijų, kurios šiandien kankina JAV ir jų sąjungininkus Artimuosiuose Rytuose, pradžia“, – tuo metu sakė buvęs CŽA darbuotojas Robertas B. Baeris.

„Tai buvo pagrindinis antiamerikietiško pasipiktinimo šaltinis, kuris sprogo per 1979 m. Irano revoliuciją“, – sakė knygos „The Devil We Know: Dealing with the New Irano Superpower“ autorius Baeris.

Vakarų remiamam Pahlavi sugriežtinus savo autokratinę valdžią Teherane, Iranas ir JAV mėgavosi daugiau nei du dešimtmečius glaudžiais oficialiais ryšiais.

Islamo revoliucija

Tada 1979 metais kilo islamo revoliucija, pakeitusi istorijos eigą regione ir už jo ribų.

Pahlavi buvo nuverstas, o jo JAV palankią monarchiją pakeitė teokratinė vyriausybė, skeptiškai žiūrinti į Vašingtoną kaip į pirmaujančią Vakarų galią, remiančią šachą.

Po to, kai buvo priverstas apleisti savo sostą, Pahlavi iš pradžių pabėgo į Egiptą, bet po kelių mėnesių pateko į JAV, kur buvo gydomas nuo vėžio.

Nors Vašingtonas tuo metu pareiškė, kad priėmė nušalintą monarchą dėl „humanitarinių“ priežasčių, Pahlavi atvykimas į JAV sukėlė įvykių seriją, kurie abi šalis pavers prisiekusiomis priešėmis.

Islamo revoliuciją palaikę Irano studentai 1979 m. pabaigoje perėmė JAV ambasadą Teherane ir 444 dienoms paėmė įkaitais 52 amerikiečių diplomatus ir piliečius.

1980 m. balandį tuometinis JAV prezidentas Jimmy Carteris per įkaitų krizę nutraukė Vašingtono diplomatinius ryšius su Teheranu, ir nuo to laiko santykiai nebuvo atkurti.

Priešiškumas tarp Vašingtono ir Teherano paaštrėjo 1980 m., kai prasidėjo Irano ir Irako karas; JAV slapta rėmė Bagdadą konflikte, kuris tęsėsi aštuonerius metus ir nusinešė šimtus tūkstančių gyvybių.

Netiesioginė konfrontacija

Visą devintąjį dešimtmetį JAV ir Iranas išliko įspraustos į netiesioginę konfrontaciją.

1983 m. daugiau nei 240 JAV karių žuvo per savižudžio išpuolį JAV jūrų pėstininkų kareivinėse Beirute, Libane. Nors niekas neprisiėmė atsakomybės už sprogdinimą, daugelį metų daugelis JAV politikų šį incidentą siejo su Irano remiamos Libano grupuotės „Hezbollah“ pirmaisiais kovotojais.

1984 metais JAV įtraukė Iraną į „valstybinių terorizmo rėmėjų“ sąrašą.

Persijos įlankoje tvyrant įtampai, 1988 m. JAV karinis jūrų laivynas numušė Irano civilį lėktuvą ir žuvo visi 290 jame skridę žmonės – tai Vašingtonas tuo metu vadino „baisia žmonių tragedija“.

Vis dėlto, tais metais pasibaigus Irano ir Irako karui, 1990-aisiais JAV ir Irano ryšiai šiek tiek sušvelnėjo.

Aktyvi įtampa atslūgo iškilus Irano prezidentui Mohammadui Khatami, kuris 1998 metais CNN pareiškė, kad „Amerikos civilizacija verta pagarbos“.

Tais metais Prancūzijoje vykusiame pasaulio čempionate tarp JAV ir Irano, Irano žaidėjai prieš rungtynes savo kolegoms amerikiečiams padovanojo baltas rožes. Iraniečiai laimėjo 2:1.

„Blogio ašis“

2001 m. rugsėjo 11 d. išpuoliai Niujorke ir Vašingtone, paskatinę tuometinį prezidentą George'ą W. Bushą pradėti „karą su terorizmu“, pažymėjo dar vieną posūkį Artimųjų Rytų ir JAV ir Irano konkurencijos istorijoje.

Vėlesnės JAV invazijos į Afganistaną ir Iraką atvedė amerikiečių pajėgas į dvi šalis, besiribojančias su Iranu, o Bushas pavadino Teheraną vadinamosios „blogio ašies“ nariu kartu su Šiaurės Korėja ir Iraku.

2000-ųjų pradžioje paaiškėjus, kad Iranas iš esmės plėtoja savo branduolinę programą, šis klausimas tapo pagrindiniu Teherano ir Vašingtono nesutarimų tašku.

Nors Iranas tvirtino, kad nesiekia branduolinio ginklo, JAV ėmė raginti tarptautinę bendruomenę įvesti sankcijas Iranui dėl branduolinės programos.

Sankcijos ir toliau buvo taikomos net 2009 metais prezidentui Barackui Obamai pakeitus Bushą, o Irano griežtosios linijos prezidentą Mahmoudą Ahmadinejadą 2013 metais pakeitus nuosaikesniam Hassanui Rouhani.

Tęsinys kitame puslapyje:

Komentarai ()