Per žingsnį nuo karo: JAV slaptas atominis bombonešis B-2 netyčia subombardavo Kinijos ambasadą (Foto, Video) ()
Kinija tikėjo, kad JAV tai padarė tyčia. Mažiausiai penkios amerikiečių JDAM bombos iš slapto karo lėktuvo B-2 pataikė į Kinijos ambasadą Belgrade, Serbijoje – žuvo trys kinai. Dvidešimt žmonių buvo sužeisti.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tragedija įvyko 1999 metų gegužės 7 dieną NATO karo Kosove metu. Nepaisant JAV atsiprašymų dėl incidento, Kinija niekada neatleido amerikiečiams.
Įvykį tyrė JAV. Valstybės sekretoriaus pavaduotojas Thomas Pickeringas kartu su daugeliu aukšto lygio vyriausybės pareigūnų 1999 m. liepos mėn. asmeniškai įteikė oficialų prezidento Billo Clintono atsiprašymo laišką Kinijai.
Today marks the 23rd anniversary of the US bombing of the Chinese embassy in Belgrade which killed 3 and injured 20 Chinese citizens. A "mistake" as apparently the SDPR building some 400m away was the target. Quite curious then how the SDPR building wasn't targeted again. pic.twitter.com/DeX0OhLqng
— letvar (@letvar5) May 7, 2022
„Ataka buvo klaida“, – sakė Pickeringas. „Mūsų tyrimas paaiškina, kaip daugybė klaidų ir praleidimų lėmė šią klaidą. Leiskite pabrėžti: niekas nesitaikė į Kinijos ambasadą. Niekas jokiame proceso etape nesuvokė, kad mūsų bombos buvo nukreiptos į Kinijos ambasadą“.
Paaiškėjo, kad JAV nusitaikė į Jugoslavijos federalinį tiekimo ir pirkimų direktoratą Belgrade, o lėktuvai aiškiai pasiekė neteisingą tikslą. Nepaaiškinama, kaip gynybos lyderiai ir žvalgybos bendruomenė turėjo klaidingas pastato koordinates. Visose Pentagono ir CŽA tikslinėse duomenų bazėse buvo neteisinga vietos informacija.
Kai Baltųjų rūmų pareigūnai pasirinko taikinį, jie net neįsivaizdavo, kad vietos duomenys yra neteisingi. Clintono administracija taip pat pripažino, kad jie nepasitelkė pakankamai žmonių, kad įsitikintų, jog klaida galėjo būti ištaisyta prieš sprogdinimą.
CŽA, matyt, naudojo pasenusius 1997, 1996, 1992 ir 1989 m. popierinius žemėlapius. Atsakingas žvalgybos pareigūnas naudojo sausumos navigacijos metodus rankiniu būdu nustatydamas vietą trikampiu – tai buvo pasenusi praktika ir neturėjo būti naudojama oro taikymui. Pareigūnas apsiskaičiavo 300 metrų, todėl bombos pataikė į Kinijos ambasadą, o ne į Serbijos tiekimo pastatą.
Protesters carry portraits of Chinese journalists killed in NATO’s bombing of the Chinese Embassy in Belgrade, during a demonstration outside the US consulate in Guangzhou, May 10, 1999. pic.twitter.com/rKoKv34YlQ
— Francisco (@fcn_84) December 2, 2021
Bombos iš B-2 galėjo būti tikslios, tačiau taikymas buvo atliktas rankiniu būdu, naudojant sausumos kare naudojamą techniką – tikrai ne aukštųjų technologijų procesą.
Galbūt būtų padėję, jei Clintonas būtų nuvykęs į Kiniją asmeniškai ir įteikęs savo užuojautos laišką. Jis viešai atsiprašė ir paskambino Kinijos prezidentui Jiang Zeminui. Tačiau žala jau buvo padaryta.
Be to, Clintono administracija buvo apkaltinta tuo, kad karo metu pati atrinko taikinius – tokia praktika buvo laikoma prezidento mikrovaldymo pavyzdžiu.
Kinijos žmonės pradėjo protestuoti po sprogdinimo ir apsupo JAV ambasadą Pekine, kur kelias dienas siautėjo riaušės. Kai kurie diplomatiniai pastatai buvo apgadinti po to, kai protestuotojai svaidė akmenis ir benzinines bombas. Nemažai Kinijos piliečių iki šiol mano, kad sprogdinimas buvo įvykdytas tyčia.
China Says NATO Expansion Has ‘Sowed the Seeds of Conflict’
— Antiwar.com (@Antiwarcom) May 6, 2022
Saturday is the anniversary of the US bombing of the Chinese embassy in Belgrade during the NATO bombing of Yugoslavia
by Dave DeCamp@DecampDave #China #NATO #Ukraine #Russia #Serbia https://t.co/wDUH167buV pic.twitter.com/DIa61NU98c
Kinijos vyriausybė, vadovaujama Jiang Zemino, manė, kad išpuolis buvo „dar didesnio sąmokslo“, kurį inicijavo JAV, dalis. Kaip teigia autorius Michaelas Pillsbury savo knygoje „Šimto metų maratonas“, Kinija po bombardavimo pradėjo žiūrėti į Jungtines Valstijas kaip į „priešą“. Jiang ragino kinus vertinti šį incidentą kaip tiesioginę Amerikos ataką jo šaliai ir kad Jungtinės Valstijos bandė išsiaiškinti Kinijos karinę jėgą ir jos norą reaguoti tuo pačiu.
Yra dvi mintys apie Belgrado incidentą. Viena iš jų yra įsitikinimas, kad kietosios linijos šalininkai ir „karo vanagai“ Kinijoje, ypač Kinijos generolai ir admirolai, nurodė tai kaip pradžią žiūrėti į Jungtines Valstijas kaip Kinijos priešą numeris vienas.
Kiti JAV vyriausybės nariai manė, kad Kinija išliks taiki po riaušių ir galiausiai atleis amerikiečiams ir grįš prie šalies tikėjimo kurti savo ekonomiką, o ne kariuomenę, kad mestų iššūkį Jungtinėms Valstijoms. Bet kuriuo atveju tai buvo takoskyros įvykis, žymėjęs reikšmingą posūkį diplomatijos istorijoje, ir tai yra tragedija, kuri šiandien persekioja daugelį kinų.
