Virš Kijevo buvo pastebėti šeši Rusijos oro balionai, o dauguma jų buvo numušti po oro gynybos įsikišimo, trečiadienį (vasario 15 d.) pranešė Ukrainos sostinės karinė administracija. O kokius balionus turi Rusija?

Prieš Antrąjį pasaulinį karą Sovietų Sąjungoje buvo labai populiarūs aerostatai, įskaitant bevariklius balionus, bet vėliau jie beveik visiškai išnyko. Tačiau prasidėjus Šaltajam karui, sovietų stebėjimo balionai sugrįžo. Šiuolaikinėje Rusijos kariuomenėje tokių oro balionų niša išlieka ribota, bet šnipinėjimo balionai vėl sulaukė pasaulio dėmesio, todėl gali būti, kad jie gali tapti platesnio atgimimo dalimi.

Nuo šeštojo dešimtmečio vidurio tūkstančiai oro balionų dreifavo virš Varšuvos pakto šalių, kurie buvo paleisti iš Vakarų; daugelis jų skrido į Sovietų Sąjungos teritoriją. Tai buvo postūmis sukurti specialių oro balionus perimančių orlaivių seriją, apie kurią plačiau galite paskaityti čia.

Tačiau tai taip pat paskatino sovietus pradėti kurti savo karinius balionus. Atitinkamai, 1956 m. buvo įkurtas OKB-424 projektavimo biuras, taip pat žinomas kaip Dolgoprudny automatikos projektavimo biuras (DKBA), ypač siekiant sukurti naujus karinius aerostatus.

Pirmoji OKB-424 užduotis buvo nukopijuoti į sovietų teritoriją nukritusį JAV fotožvalgybos balioną. Per ateinančius 60 metų DKBA pagamino apie 20 rūšių laisvai plaukiojančių balionų modelių, kurių tūris svyravo nuo 325 m³ iki 3,4 mln. m³, ir kurių kiekvienas galėjo gabenti įvairią misijų įrangą. Didžiausia iš jų buvo septintojo dešimtmečio „Ukolka“ balionų serija, kurios talpa buvo apie 3,4 mln. m³ ir galinti pakelti 300 kg naudingąjį krovinį net į 45 000 m aukštį.

Kam kariškiai naudoja balionus?

Youtube sprogdinantis ir lietuvių puikiai vertinamas! Štai ką sugeba 5in1 robotas iš „Xiaomi“ ekosistemos (Video, „Roidmi EVA“) 5893 3 „ROIDMI EVA“ yra „Xiaomi“ ekosistemos kompanijos produktas, sulaukęs stulbinamo dėmesio ir sėkmės. Ir dabar šis neregėtų galimybių įrenginys už specialią kainą. Išsamiau

Sovietams grįžus prie didelio masto karinių oro balionų naudojimo Šaltojo karo metais, dėl skirtingų misijų išryškėjo keletas pagrindinių tipų, o kai kurie iš jų naudojami iki šiol.

Du koviniai oro balionai BAB-325 (Boyevoi Aerostat, Blizhniy; kovinis aerostatas, trumpojo nuotolio) ir BAD-3500 (Dalniy, tolimojo nuotolio; skaičiai rodo baliono gaubto tūrį kubiniais metrais) buvo pristatyti 1960 m., ginkluoti padegamomis bombomis. Mažesnis iš jų nešė 100 kg bombų, didesnis – net 1200 kg bombų. Balionai BAB-325 ir BAD-3500 buvo masiškai gaminami Rostovo prie Dono sraigtasparnių gamykloje, šiandieninėje „Rostvertol“ įmonėje.

Ypač plačiai buvo naudojami fotožvalgybiniai balionai AF-3 (Aerostat Fotorazverdchik). Jie veikė „bumerango principu“. Nufotografavęs balionas grįžo į savo teritoriją, naudodamas įvairius oro srautus skirtinguose aukščiuose.

Pirmasis agitacinis balionas arba AG-1 (Agitatsionnyi) nešė iki 5 kg propagandinių lapelių ir barstė juos iki 400 km atstumu. Vėlesnis AG-6M, kuris vis dar naudojamas, turi strateginį diapazoną; jis gali pristatyti 120 000 lankstinukų (iš viso sveriančių 200 kg), įveikti beveik 16 000 km atstumą ir išsklaidyti juos iš 5000 m aukščio, apimant apie 130 km² plotą.

Panašios konstrukcijos kaip agitaciniai balionai, bet turi skirtingą naudingą apkrovą, yra ARP (Aerostat Radio-Pomekh) radijo trikdžių balionai, kurie numeta metalo drožles – radarus atspindinčios medžiagos ryšulius, galinčius apakinti ir suklaidinti radarus ir jų operatorius. Taip pat vis dar naudojamas balionas, kuriame derinamos trukdymo ir agitacinės funkcijos, ARP-AGM, kuris gali pristatyti 100 kg metalo drožles arba propagandinius lankstinukus iki 1000 km atstumo.

Kita šių balionų paskirtis – kaip taikiniai pratybų metu arba kaip masalas konfliktų metu. Sovietiniai oro balionai pirmą kartą buvo naudojami kaip didelio aukščio taikiniai oro gynybos pratybose 1961 m. Šiuo metu oro gynybos artilerijos ir priešlėktuvinių raketų pratybose naudojami maži Au-23 oro balionai-taikiniai. Po balionu pakabinti įvairaus radaro skerspjūvio kampiniai atšvaitai, imituojantys įvairius orlaivius.

Neseniai iš Ukrainos pasirodė pranešimų, kad konflikte naudojami rusiški balionai su radiolokaciniais atšvaitais, kuriais siekiama suklaidinti Ukrainos radarų sistemas. Ukrainos ginkluotosios pajėgos teigė, kad keli šie oro balionai buvo numušti prieš Rusijos valdomų Irano tiekiamų „Shahed“ tipo kamikadzės bepiločių orlaivių ataką.

Tarpžemyniniai balionai

Nuo septintojo dešimtmečio DKBA sukūrė du didelius oro balionus kariuomenei, kurie vis dar naudojami ir šiandien. Abu gali gabenti įvairaus tipo naudingus krovinius: padegamąsias bombas, drožles, radijo ir radiacinės žvalgybos įrangą, taikinių imitatorius, propagandinę medžiagą ir kt. Mažesnis yra AN-S, kur AN reiškia Aerostat Nositel (krovinis arestatas), o S reiškia Srednevysotnyi, vidutinio aukščio; jis gali dreifuoti septynias dienas 9000–12 000 m aukštyje. Devintajame dešimtmetyje buvo pradėta eksploatuoti modernizuota AN-S1 versija.

Didesnis balionas yra AN-V (Vysotnyiui, didelio aukščio), kuris gali dreifuoti 30 000 m ar dar didesniame aukštyje. Vėliau buvo sukurtos susijusios AN-V1, AN-V1A, AN-V1B ir AN-VM versijos. Paskutinis iš jų yra didžiausias šiuo metu Rusijoje naudojamas karinis balionas.

Kitas stratosferinis kovinis balionas yra VAL-120, tačiau jo ryšys su AN-S ir AN-V nėra visiškai aiškus. Nors jo charakteristikos yra artimos AN-V/VM charakteristikoms, tai yra atskiras projektas. VAL-120 MBA (Vysotnyi Aerostat Laboratoriya didelio aukščio laboratorinis aerostatas; MBA reiškia Mezhkontinentalnyi Boyevoi Aerostat, interkontinentinis kovinis balionas) buvo sukurtas septintojo dešimtmečio viduryje; modernizuotas VAL-120M buvo gaminamas dideliais kiekiais iki 1990-ųjų pradžios.

Šiek tiek stebėtina, kad pagrindinė VAL-120 MBA karinė užduotis buvo numesti padegamąsias bombas JAV teritorijoje; šiuo tikslu oro balionų spiečius turėjo pakilti iš Kamčiatkos pusiasalio Rusijos Tolimuosiuose Rytuose ir skristi į rytus.

Tęsinys kitame puslapyje:

Komentarai ()