Sakartvelas draskomas tarp Rytų ir Vakarų – koks likimas laukia, kažkada vieno aršiausių Putino priešininko ()
Protestai Sakartvele atspindi vidinę politinę sumaištį dėl šalies geopolitinio likimo po Rusijos invazijos į Ukrainą, teigia analitikai.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“ tvirtino, kad išlieka įsipareigojusi Sakartvelo narystei ES ir NATO.
Tačiau „užsienio agentų“ įstatymo projektas, primenantis Rusijos įstatymus, naudojamas nutildyti kritikams, pastarosiomis dienomis sukėlė demonstracijas, į kurias valdžia atsakė vandens patrankomis ir ašarinėmis dujomis.
Sakartvelo prezidentė Salome Zurabišvili pasveikino protestuotojus Kaukazo šalyje, vyriausybei pareiškus, kad vetuos įstatymą. Bet to neprireikė – valdantieji atsisakė prieštaringo įstatymo projekto.
Kas kelia nerimą?
Padidėjo susirūpinimas, kad Sakartvelo vyriausybė flirtuoja su Kremliumi ir veda Juodosios jūros valstybę į autoritarinį kelią.
„Nerimą kelia tai, kad nuo 2012 m. valdžioje esanti „Sakartvelo svajonė“ nori paversti šalį vienos partijos valstybe“, – sakė „Carnegie Europe“ vyresnysis bendradarbis Thomas de Waalas.
Magdalena Dembinska iš Monrealio universiteto (Kanada) sakė, kad pilietinė visuomenė ir žiniasklaida paprastai elgėsi kaip Sakartvelo demokratijos sergėtojai, „sustabdydami autoritarinius siekius“.
Tačiau nerimas išaugo po to, kai premjero Iraklio Garibašvilio partija bandė priimti „užsienio agentų“ įstatymą, net jei kol kas jį atšaukė.
Įstatymas galėjo pasitarnauti „nutildyti pilietinei visuomenei“, sakė Dembinska.
Ji pridūrė, kad artėjant 2024 m. parlamento rinkimams tai taip pat galėjo padėti panaikinti kritiką dėl buvusio prezidento Michailo Saakašvilio įkalinimo.
Provakarietiškas reformistas nuo 2021 metų buvo suimtas dėl „piktnaudžiavimo valdžia“, nors rėmėjai teigia, kad jis yra „politinis kalinys“, o ES šalys išreiškė susirūpinimą dėl prastėjančios jo sveikatos.
Ar Tbilisis tikrai nori įstoti į ES?
Praėjus kelioms dienoms po to, kai Rusija prieš metus įsiveržė į Ukrainą, Sakartvelas kartu su Ukraina ir Moldova pateikė prašymą narystei ES.
Praėjusių metų birželį ES lyderiai Kijevui ir Kišiniovui suteikė oficialų kandidato statusą, tačiau pareiškė, kad Tbilisis pirmiausia turi įgyvendinti reformas.
Tai apėmė „politinės poliarizacijos“ nutraukimą, demokratinės priežiūros gerinimą, teismų reformos įgyvendinimą, spaudos laisvės garantavimą ir kovą su oligarchų įtaka.
Sakartvelo vyriausybė kelia klausimą, ar ji iš tikrųjų nori prisijungti prie Vakarų bloko.
„Šalies valdžia pareiškia, kad yra už ES. Tačiau veiksmai rodo kitokį scenarijų“, - sakė Natia Seskuria iš JK tyrimų centro „Royal United Services Institute“ (RUSI), užsimindama apie naujausią įstatymo pasiūlymą.
„Jei tai kada nors toks įstatymas bus įvykdytas, tai atstumtų Sakartvelą nuo Vakarų“, – sakė ji.
Priešingai, nuomonės apklausos rodo, kad didžioji dauguma gyventojų palaiko stojimą į Europos Sąjungą ir NATO.
O kaip Rusijos trauka?
„Be europinės perspektyvos Sakartvelas neturės ateities, tik pavirs Rusijos kiemu“, – trečiadienį (kovo 8 d.) „Twitter“ parašė kartvelų žmogaus teisių aktyvistė Ana Aptsiauri.
Buvusią sovietinę respubliką sieja istoriniai ryšiai su Rusija.
Maskva ir Tbilisis kariavo trumpą karą 2008 m., o Rusija vis dar kontroliuoja nuo Sakartvelo atsiskyrusius Abchazijos ir Pietų Osetijos regionus, kuriuose plačiai kalbama rusų kalba, nors šios teritorijos tarptautiniu mastu pripažįstamos kaip Sakartvelo dalis.
Dembinska sakė, kad situacija „sudėtinga“.
Nors kartvelai daugiausia buvo proeuropietiški, jie buvo „prisirišę prie konservatyvių Sakartvelo ortodoksų bažnyčios vertybių“, o šalis buvo ekonomiškai priklausoma nuo Rusijos, sakė ji.
Kol kas Rusija susitelkus kare Ukrainoje, naujienų agentūrai AFP sakė analitikai.
Tačiau Seskuria iš RUSI pareiškė, kad „Maskva yra suinteresuota, kad Sakartvelas būtų nutolęs nuo savo demokratinių Europos siekių“.
Kaip situaciją pakeitė Ukrainos karas?
Sakartvelo politika tapo dar labiau poliarizuota po to, kai Rusija praėjusių metų vasarį įsiveržė į Ukrainą.
Tbilisis nepasmerkė įsiveržimo, bet daugeliui kartvelų atgaivino skausmingus prisiminimus apie Rusijos puolimą Pietų Osetijoje 2008 m. rugpjūčio mėn.
Sakartvelas jau seniai siekia įstoti į NATO. Tačiau diskusijas dėl prisijungimo prie Vakarų karinio aljanso sustabdė 2008 m. karas, kai prezidentu buvo Saakašvilis.
Tačiau šalis yra NATO partnerė, o ryšių biuras šalyje veikia nuo 2010 m.
„Geopolitinis imperatyvas yra aiškus“, – sakė de Waalas.
Kartvelai pabrėžė, kad vien Rusija pernai Ukrainoje užėmė daugiau žemės, „nei sudaro visa jų teritorija“, sakė jis.
Seskuria sakė, kad regione kuriama „nauja saugumo sistema“.
„Sakartvelui bus itin svarbu pamatyti, kokią Rusiją turėsime po karo Ukrainoje, ar ji bus susilpninta, ar pakitusi“, – sakė ji.
