„Išmaniosios“ JDAM bombos – kaip jos veikia ir kodėl jos taps didžiule Rusijos problema (Video) ()
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kaip veikia JDAM-ER „išmaniosios“ bombos
Aukščiau paviršutiniškai palietėme klausimus, susijusius su didelio tikslumo aviacinės bombos veikimu, dabar siūlome pasigilinti išsamiau.
Didelio tikslumo amunicija aprūpinta valdymo ir jutiklių sistema. Pirmoji yra atsakinga už sviedinio judėjimo tikslumą, o antroji seka nurodytą taikinį ant žemės. Jutiklių sistema perduoda duomenis apie taikinio padėtį valdymo sistemai, valdymo sistema apdoroja šią informaciją ir nustato, kur pasukti bombą, kad ji pasiektų taikinį.
Norėdama nukreipti bombą, tiesiogine to žodžio prasme, valdymo sistema siunčia signalą skrydžio stabilizatorius reguliuojančioms pavaroms – sparnams. Sparnai atlieka tą pačią funkciją kaip ir lėktuvo eleronai. Juos pakreipus tam tikru kampu, didėja pasipriešinimas, kuris veikia bombos korpusą. Priklausomai nuo to, kurioje korpuso pusėje pasipriešinimas didesnis, bomba pasuks į tą pusę. Šis procesas tęsiasi tol, kol „išmanioji“ ginkluotė pasiekia taikinį ir detonatoriaus mechanizmas susprogdina sprogmenį.
Kuo skiriasi „išmaniosios“ bombos
„Išmaniosios“ bombos skiriasi tuo, kaip jų jutiklių sistemos „mato“ taikinius. Dar visai neseniai dauguma „išmaniųjų“ bombų turėjo TV/IR arba lazerinį valdymą. Abu šie tipai buvo aprūpinti vaizdiniais jutikliais antžeminiams taikiniams aptikti.
Bombos su TV/IR valdymu
Tokiose bombose buvo įprasta vaizdo kamera arba infraraudonųjų spindulių kamera (naktiniam matymui). Nuotolinio valdymo režimu valdiklis radijo signalu perduodavo informaciją bombonešyje esančiam operatoriui. Tada operatorius duodavo komandas valdymo sistemai nukreipti bombą. Tuo pačiu metu bomba veikė kaip nuotoliniu būdu valdomas dronas. Šiuo režimu operatorius galėjo paleisti sviedinį netaikydamas, o vėliau pažymėti taikinį, sutelkdamas dėmesį į vaizdo srautą, perduodamą iš bombos kameros.
Šiuolaikiniai įrankiai veikia automatiniu režimu. Tokiu atveju pilotas prieš paleisdamas bombą suranda taikinį ir siunčia jam signalą, taip nukreipdamas ją į taikinį. Apdorojus signalą, valdymo sistema nukreipia bombą taip, kad nurodytas taikinio vaizdas visada liktų centre. Bombos jutikliams taikinys tampa tašku, į kurį ji turi pataikyti.
Bombos su lazeriniu valdymu
Šie sviediniai veikia šiek tiek kitaip. Vietoj vaizdo kameros jie turi lazerio galvutę, kuri yra fotodiodų masyvas. Kad bomba „pamatytų“ taikinį, operatorius, esantis arba ant žemės, arba ore, turi „pažymėti“ taikinį didelio intensyvumo lazerio spinduliu. Kadangi fotodiodai yra jautrūs tam tikram lazerio spinduliuotės dažniui, jie gali sugauti lazerio spindulio atspindį nuo taikinio.
Verta paminėti, kad lazerinis žymeklis turi unikalią impulsų schemą. Prieš paleisdamas bombą, bombonešio borto kompiuteris informuoja raketų valdymo sistemą apie tam tikrą impulsų seką. Vos tik sviedinys paleidžiamas į orą, jo valdymo sistema sutelkia dėmesį į lazerinio rodyklės impulsus ir nukreipia bombą taip, kad atsispindėjęs lazerio spindulys pataikytų į fotodiodų matricos centrą. Tai leidžia amunicijai skristi į taikinį.
Abi aukščiau aprašytos sistemos yra gana efektyvios, tačiau turi vieną reikšmingą trūkumą: bombos jutiklis turi palaikyti vizualinį kontaktą su taikiniu. Jei kelyje atsiras įvairių kliūčių (aukšti pastatai, tiršti debesys ir pan.), bomba greičiausiai nukryps nuo kurso.
Kaip veikia šiuolaikinės „išmaniosios“ bombos
Viena geriausių bombų šiandien yra „Boeing“ JDAM. JAV oro pajėgos turi JDAM su BLU-109 (MK-84) kovinėmis galvutėmis, sveriančiomis 907 kg, ir BLU-110 (MK-83) galvutėmis, sveriančiomis 454 kg.
Inžinieriai įrengė į šį modelį sudėtingas valdymo sekcijas. „Uodegos“ komplekte yra reguliuojami uodegos stabilizatoriai, valdymo kompiuteris, inercinė valdymo sistema ir GPS imtuvas. GPS imtuvas nustato bombos padėtį erdvėje, apdorodamas GPS palydovų signalus, o INS sistema seka bombos judėjimą nuo jos paleidimo momento ir vietos.
Prieš paleisdamas sviedinį, orlaivis naudoja savo GPS imtuvą, kad tiksliai nustatytų konkrečius taikinius ant žemės. Prieš pat nukritimą, lėktuvo kompiuteris bombos kompiuteriui perduoda dabartinę buvimo vietą ir taikinio GPS koordinates. Kai kovinė galvutė ore, jos GPS imtuvas apdoroja signalus iš GPS palydovų, kad nustatytų savo padėtį. Šiuo metu valdymo sistema sureguliuoja skrydžio stabilizatorius, kad „nukreiptų“ bombą norima kryptimi. JAV oro pajėgų duomenimis, smūgiavimo sistemų, tokių kaip JDAM, tikslumas yra 13 m.
Įdomu tai, kad JDAM puikiai susidoroja su savo užduotimis esant blogam orui, nes visą informaciją gauna iš palydovų, kurių neužstoja debesys ar kitos kliūtys. Tokiai bombai visai nereikia nieko „matyti“, kad ji rastų kelią į taikinį. Kitas pliusas yra tai, kad amunicija yra gana ekonomiška – uodegos komplektas (kuris gali būti pridedamas prie esamos kovinės galvutės) kainuos apie 20 000 USD, o tai yra daug pigiau nei 120 000 USD vertės lazeriu valdomos bombos.
Nors naujosios „išmaniosios“ bombos nėra 100 procentų tikslios, jos yra daug geresnės nei jų pirmtakai. Štai kodėl jomis užpildytas JAV ginkluotųjų pajėgų arsenalas.
